Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. spalio 9 d. svetainėje tkp.at.
Gerdas ir Renate Reuther. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Skaitmeniniai nepageidaujamų faktų ir minčių laužai pilnai veiksmingi tik tada, kai nebelieka jokių materialių įrodymų. Todėl spausdintas žodis jau senokai įtrauktas į nykstančių kultūros vertybių sąrašą. Kadangi knygų prekyba 95 %, nepaisant visų palankumo elektroninėms ir garsinėms knygoms, savo apyvartos gauna iš spausdintų leidinių, dabar pasitelkiami rimtesni ginklai, kad nutrūkus elektros energijos tiekimui būtų galima nutraukti intelektualinę stimuliaciją.
Niekas neketinąs uždrausti knygų. Taip pat ir saviraiškos laisvei esą negresia joks pavojus. ES Komisija susirūpinusi tik gamta. O kadangi knygos pagamintos iš popieriaus, jos kelia esminę grėsmę mūsų ekosistemai. Todėl Komisija pasijuto priversta priimti naują ES reglamentą dėl produktų, kurių gamyboje neiškertamas miškas (EUDR – EU 2023/1115), kuris bus privalomas nuo 2024 m. gruodžio 30 d.
Nuo šios datos visi, kurie išleidžia knygas į apyvartą, su kiekviena savo siunta turės pateikti šią informaciją:
- prekių HS kodą,
- miško kirtimo, kuriame buvo pagamintos atitinkamos knygos žaliavos, kilmės šalį
- visų žemės sklypų, kuriuose buvo išaugintos atitinkamos knygos žaliavos, geokoordinates,
- pagaminimo data,
- Patvirtinimas, kad laikomasi deramo patikrinimo reikalavimų, t. y. kad kiekvienas produktas buvo pagamintas neiškertant miškų ir laikantis atitinkamų gamybos šalies teisės aktų, deramo patikrinimo deklaracijos iš Europos Komisijos informacinės sistemos nuorodos numeris.
Visas šis dalykas yra tiesioginė vadinamojo tiekimo grandinės reglamento, kurį ES Parlamentas po šiokio tokio pasipriešinimo palaimino, pasekmė.
„451° Farenheito“ – aktualesnė nei anksčiau
Tačiau kaip leidėjas gali garantuoti, kad kiekvienas knygos puslapis buvo sukurtas neiškertant miškų? Spausdinimo darbai paprastai atliekami toli. Ten spaustuvės gauna popieriaus iš įvairių tiekėjų, kurie savo ruožtu lanksčiai tiekia popierių iš įvairių celiuliozės gamintojų. Medieną jie gauna iš įvairių prekybininkų iš viso pasaulio regionų, priklausomai nuo kainos ir kokybės. Jei spausdinant tiražą popieriaus atsargas reikia papildyti, jos gali būti gaunamos iš kitos partijos. Tačiau knygą į rinką pateikiantis asmuo savo parašu turi garantuoti, kad laikomasi Reglamento EUDR – EU 2023/1115 reikalavimų. Tikėtina, kad už nesilaikymą gresia bausmės – kaip ir šiuo metu – keliančios grėsmę egzistencijai.
Ir tai kol kas tik paskutinis išpuolis. Spaustuvių „mirtis“ jau lėmė, kad net didžiuosiuose miestuose knygos retai gaminamos vietoje. Ilgaamžiškesni leidiniai kietais viršeliais dažnai yra per brangūs mažesniems tiražams ir jų iš karto neįmanoma įsigyti dėl knygrišyklų strigimo. Popieriaus kainos jau pasiekė rekordines aukštumas. Dėl to mažesnės leidyklos nebegali pasiūlyti didesnių nei 200 puslapių knygų už prieinamą kainą. Kita vertus, didžiosios leidyklos, kurios turi išskirtines galimybes dėl glaudžių ryšių su popieriaus gamintojais (pvz., Bonnier Group iš Švedijos), nukentėjo mažiau arba visai nenukentėjo. Neišvengiama vis didesnė leidyklų koncentracija.
Tarsi to būtų per maža, autoriams atstovaujanti privati organizacija Verwertungsgesellschaft Wort (VG Wort) taip pat nusprendė, kad bet koks leidinys gali būti perduodamas trečiosioms šalims elektroniniu būdu, neatsižvelgiant į autorių teises, ir tokiu atveju šie naudotojai atleidžiami nuo atsakomybės prieš autorius. Autoriai iki lapkričio 29 d. dar gali pareikšti prieštaravimą. Tačiau abejotina, ar ši apeliacija panaikintų sprendimą. Labiau tikėtina, kad iš prieštaravimų pareiškėjų bus atimta narystė, taigi ir autorinio atlyginimo už platinamus kūrinius dalis.
Tokio hibridinio karo prieš knygas, kaip kultūros vertybę, akivaizdoje žiniasklaidos, taip pat ir alternatyviosios, reakcija iki šiol buvo vos pastebima. Tačiau išpuolis prieš informacijos techninę įrangą yra ne mažiau rimtas nei išpuolis prieš turinio „programinę įrangą“ ES Skaitmeninių paslaugų akte. Juk dezinformacijos policijai nebereikės net imtis aktyvios veiklos, jei knyga niekada nebuvo išspausdinta. Gal vis dar turite rašomąją mašinėlę ir kalkę kopijoms daryti?
Šiame straipsnyje išsakytos nuomonės nebūtinai atspindi fiksuotų TKP autorių nuomonę. Teisės ir atsakomybė už turinį tenka autoriui.
Dr. Gerdas Reutheris yra radiologas, medicinos švietėjas ir medicinos istorikas. Jis yra išleidęs 8 knygas, tarp jų bestselerius „Der betrogene Patient“ (liet. išduotas pacientas) ir „Die Kunst, möglichst lange zu leben“ (liet. menas gyventi kuo ilgiau). Dr. phil. Renate Reuther yra istorikė. Kartu jie yra išleidę 3 knygas, iš kurių naujausia „Die Eroberung der Alten und Neuen Welt. Mythen und Fakten“ (liet. Senojo ir Naujojo pasaulio užkariavimas. Mitai ir faktai).
Šis tekstas pasirodė 2024 m. spalio 9 d. pavadinimu “Das Ende des gedruckten Buches rückt näher – dank EU-Verordnungen“ svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
