Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. rugpjūčio 27 d. svetainėje Mattias Desmet.
Mattias Desmet. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Pastaba sapere aude: dosnaus rėmėjo dėka nuo kitos savaitės pabaigos kiekvienoje Lietuvos bibliotekoje bus galima rasti bent po vieną Mattiaso Desmeto knygos “Totalitarizmo psichologija” egzempliorių.
Brangūs draugai,
esu užsiėmęs kitos savo knygos rašymu – ir ji man patinka. Po kelių dienų paskelbsiu ilgą straipsnį apie dirbtinio intelekto moralinį vertinimą ir etinį sąmoningumą rinkimų metu. Tačiau pirmiausia noriu glaustai sureaguoti į kai ką kita. Kai kurie žmonės, remdamiesi mano straipsniu, kuriame rašiau, kad „Big Tech“ renkasi Kamalos Harris (Kamala Harris) pusę, nusprendė, kad aš pats rašau respublikonams. Kiek pats žinau, tai nesąmonė. Rašau prieš totalitarizmą ir už pasaulį, kuriame žmonės gali gyventi išties gerą žmogišką gyvenimą.
Jei mano kritika dabar nukreipta į Demokratų partiją, tai todėl, kad, mano nuomone, šiuo metu ji kelia didžiausią totalitarizmo grėsmę, nes sklandžiai prisitaiko prie technokratinės globalistinių institucijų ideologijos. Kaip praėjusią savaitę sakė Kenedis, paskelbęs, kad remia Trumpą: Demokratų partija kadaise pasisakė prieš cenzūrą ir propagandą, prieš negailestingai komerciniais tikslais vykdomą ir mirtinai pavojingą gyventojų perdėtą medikalizaciją; prieš monstrišką maisto pramonę, skatinančią nutukimą ir diabetą iki stulbinančių mastų; prieš stambaus kapitalo smaugimą, kuris paprastą žmogų paverčia pačia opiausia istorijoje vergijos forma. Dabar demokratai tapo didžiųjų technologijų, didžiosios farmacijos, mirtinai pavojingos maisto pramonės ir didžiųjų finansų atstovais ir vykdo tokio masto cenzūrą, apie kokią Stalinas galėjo tik pasvajoti (visa Kenedžio kalba čia, transkripcija – Roberto Malonės dėka).
Kitaip tariant, nors sąvoka „demokrata“ suponuoja, kad Demokratų partija atstovauja žmonių interesams, tikėtina, kad yra visiškai priešingai: Demokratų partija atstovauja didžiosioms korporacijoms, kurios daro didžiausią žalingą poveikį žmonėms. Demokratų partijos nuosmukis vyksta pagal bendrą mechanizmą: dorybės institucionalizavimas paprastai išsigimsta į ydą, kuri yra būtent priešinga pradinei dorybei. Pagal šį psichologinį mechanizmą – kurio čia plačiau nekomentuosiu – policija tampa grėsme žmonių saugumui (žr., pavyzdžiui, policijos atsaką per COVID protestus ir tai, kas vyksta „policinėse valstybėse“), bažnyčia – grėsme moralei (institucionalizuotoje religijoje klestėjo iškrypimai ir vaikų išnaudojimas), medicina kenkia sveikatai (didžiulis procentas ligų yra „jatrogeninės“), o universitetas tampa pagrindiniu dezinformacijos skleidėju (žr. replikavimo krizę).
Tačiau svarbiausia Demokratų partijos problema yra ši: norėdami išsilaikyti valdžioje, jie vis labiau ir labiau pasikliauja propaganda. Vienintelis dalykas, kuris vis dar išlaiko Demokratų partiją, yra didžiulė didžiųjų technologijų propagandos mašina, į kurią aktyviai įsitraukusi ir žiniasklaida. Apie tai išsamiai papasakosiu kitame straipsnyje. Demokratų partijos diskursas tapo tuščiu kiautu, kuriame jūra šnabžda melancholišką raudą didiesiems praeities demokratams.
Čia svarbu pabrėžti kai ką, kas kai kam gali būti neakivaizdu: Trumpas yra žmogus. O žmogus visada yra kryžkelėje – jis bet kurioje savo kelio vietoje gali pasukti į šviesą arba pasinerti į tamsą. Tai bus lemiamas klausimas: Ar jis vykdys tikrai demokratinę politiką, t. y. daugumos politiką, kurioje gerbiamos pagrindinės mažumų teisės? Tocqueville’is teisingai pastebėjo: demokratija nėra vien daugumos valdžia. Totalitarinėje sistemoje taip pat valdo (propagandinė masinė) dauguma. Tačiau ji nekreipia dėmesio į pagrindines mažumų teises.
Todėl, norėdama kalbėti apie tikrą demokratiją, dauguma turi gerbti pagrindines mažumų teises – saviraiškos laisvę, apsisprendimo teisę ir pan. Būtent taip nutiko per COVID krizę: neskiepytiesiems beveik neliko jokių teisių. D. Trumpas su savo „operacija ‚Warp Speed‘ tam tikra prasme prie to prisidėjo; turėdamas Kennedy šalia, jis turi galimybę tai ištaisyti. Tikiuosi, kad jis ja pasinaudos.
Štai klausimas: kuria kryptimi vystysis žmogus Trumpas, veikiamas didžiulių jį veikiančių psichologinių jėgų? Ar jis taps žmogiškesnis ir pasinaudos galimybe, kurią gali suteikti keli demokratai, tokie kaip R. F. Kenedis ir Tulsi Gabbard, sukurti žmogiškesnę Ameriką? O gal jis pasiners į pasipiktinimą ir vis labiau taps monstru, su kuriuo turėtų kovoti?
Trampas ir Kenedis dabar randa bendrą kalbą, ko jie niekada nesitikėjo. Tačiau ar tai taip pat reiškia, kad jie ir toliau ras bendrą kalbą, jei iš tikrųjų teks dirbti kartu, yra kitas klausimas. Manau, kad yra nemažai klausimų, kuriais Trumpas ir Kennedy laikosi radikaliai skirtingų pozicijų. Didžiausias iššūkis nebus laimėti rinkimus; didžiausias iššūkis bus valdyti išties humaniškai visuomenės išsekimo (angl. desolation) ir dehumanizacijos laikais.
Esu ne kartą sakęs: pagrindinė mūsų visuomenės krizių problema yra mūsų racionalistinis požiūris į žmogiškumą, kuris suabsoliutina racionalų žinojimą ir teikia jam pirmenybę prieš etinį sąmoningumą. Iš esmės viskas susiveda į štai ką: tiek, kiek respublikonai veiks pagal vyraujančią (racionalistinę) pasaulėžiūrą, jie lygiai taip pat lengvai ir toliau sudarys sąlygas totalitarizmui. Galiausiai jie arba patys taps totalitariniais, galbūt kitaip nei demokratai, bet vis tiek totalitariniais, arba sudarys sąlygas nesustabdomam kitos totalitarinės partijos iškilimui.
Todėl tikrasis darbas yra ištirti, kaip galėtume peržengti racionalistinės ir mechanistinės pasaulėžiūros ribas. Būtent ši pasaulėžiūra sukuria esminį atotrūkį tarp žmogaus ir jo artimųjų, tarp žmogaus ir gamtos, tarp žmogaus ir jo kūno ir taip sudaro palankią terpę totalitarizmui. Nesvarbu, ar esate respublikonas, ar demokratas, svarbiausia yra peržengti šios pasaulėžiūros ribas ir prisidėti prie metafizinės revoliucijos, būtinos tam, kad užmirštume Apšvietos kultūros ligas. Demokratas, kuris prie to prisideda, padaro daugiau nei respublikonas, kuris prie to neprisideda. Ir atvirkščiai.
Tačiau bet kuriuo atveju: esame ant politinio lūžio slenksčio, kokio nematėme pastaraisiais dešimtmečiais. Pirmą kartą naujausioje istorijoje atsiranda politinis judėjimas, kuris – nepriklausomai nuo to, ar jam pritariate, ar ne – yra pasiryžęs tvirtai pasipriešinti daugeliui įsitvirtinusių didžiųjų korporacijų ir didžiosios valstybės. Jei reikės, iki mirties.
Poveikis jau matomas: Zuckerbergas padarė precedento neturinčius atskleidimus apie nedemokratinę Bideno administracijos įtaką (per COVID krizę ir per 2020 m. rinkimus). Kitaip tariant: jis metė Bideno administraciją po autobusu (tai reiškia, kad jų atsisakė). Jis veikiausiai jaučia artėjančią audrą: jei D. Trumpas gaus dar vieną progą, bus pradėtas tyrimas dėl cenzūros ir manipuliacijų, kuriose jis dalyvavo. O panika dėl artėjančio Trumpo ir Kennedy dueto pagreitina ne tokius malonius didžiojo mūsų visuomenės totalitarizavimo proceso aspektus: sistema iš indoktrinacijos ir propagandos fazės pereina į teroro fazę (žr., be kita ko, Pavelo Durovo areštą).
Viena aišku: artimiausi mėnesiai JAV nebus nuobodūs. Nebus nuobodu ir likusiame pasaulyje.
Mattias
Šis tekstas pasirodė 2024 m. rugpjūčio 27 d. pavadinimu „Trump, Kennedy and the question what Democracy actually is” svetainėje Mattias Desmet.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
