Originalus straipsnis paskelbtas 2025 m. kovo 9 d. svetainėje tkp.at.
Dr. Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Pietryčių Azijoje daugelį šimtmečių nevyko karai. Priešingai nei Europoje, Vakarų Azijoje ir Amerikoje. Nepaisant to, JAV pagrindiniu savo priešu laiko Kiniją, esančią už daugiau nei 10 000 kilometrų. Kodėl taip yra?
Karo laivai, įskaitant JAV lėktuvnešių grupes, nuolat plaukioja prie Kinijos krantų. Lėktuvnešio „Harry S. Truman“ kovinė grupė šiuo metu plaukioja Raudonojoje jūroje, lėktuvnešio „Carl Vinson“ grupė yra Busano uoste Pietų Korėjoje, o lėktuvnešio „George Washington“ – „namų uoste“ Jokosukoje, Japonijoje. Lėktuvnešių grupės yra puolamieji laivynai, vienas iš jų netgi dislokuotas netoli Kinijos, de facto vis dar okupuotoje Japonijoje. Taigi du daliniai dislokuoti už 10 000 km nuo JAV ir praktiškai arti Kinijos. Bazės taip pat yra Okinavoje, Guame, Filipinuose ir keliose aplink Kiniją esančiose šalyse.
Čia pateikiamas dabartinis lėktuvnešių kovinių grupių dislokavimas:
Vargu ar tai galima vadinti tėvynės gynyba. Kaip ir Ukrainos aprūpinimas ginklais, jos aprūpinimas žvalgybos informacija ir taikinių koordinatėmis atakoms prieš Rusiją ir Rusijos karius.
Taip pat nėra jokio esminio konflikto tarp Amerikos ir Kinijos. Tačiau, žinoma, Jungtinėse Valstijose, įskaitant ir dabartinę vyriausybę, yra labai daug žmonių, kurie mano kitaip. Trumpas, valstybės sekretorius Rubio, gynybos sekretorius Hegsethas ir visi kiti Trumpo komandos nariai kalba apie pavojų, kuris neva kyla iš Kinijos. D. Trumpas pradėjo prekybos karą su Kinija per savo pirmąją kadenciją, J. Bidenas jį tęsė, D. Trumpas dabar jį intensyvina.
Viename interviu su Megyn Kelly iškart po to, kai pradėjo eiti pareigas, valstybės sekretorius Rubio pabrėžė:
Kinija nori tapti galingiausia pasaulio valstybe mūsų sąskaita, o tai neatitinka mūsų nacionalinių interesų, ir mes ketiname į tai atkreipti dėmesį. Nenorime, kad dėl to kiltų karas, bet mes į tai atsižvelgsime.
Ir tai tiesa. Kinija kils JAV sąskaita – bet tik todėl, kad JAV nesugebės išlaikyti savo nuolatinės ir nepagrįstos pasaulinės įtakos kitaip, kaip tik grasindama prievarta, kišimusi ir atviru politiniu ar kariniu užvaldymu.
Prekybos karas buvo pralaimėtas jam dar neprasidėjus. Jis buvo pralaimėtas tą pačią akimirką, kai Volstritas perkėlė Amerikos gamybos stuburą į užsienį ir perdavė raktelius Šendženui. Šiandien D. Trumpo muitai labiau kenkia amerikiečiams nei Pekinui, didina išlaidas, o Kinija be vargo nukreipia eksportą į pasaulinius Pietus – daugiapolę rinką, atsparią Vašingtono gąsdinimams.
Todėl JAV lieka tik karinė galimybė, taip pat infiltracija pagal Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Serbijos ir t. t. pavyzdį, kuri jau dešimtmečius vyksta šalyse, palaikančiose gerus santykius su Kinija, taip pat Taivano apginklavimas.
Kinija propagandiškai vaizduojama kaip priešas. Tačiau priešingai nei JAV, Europa ir daugelis Vakarų Azijos šalių, Kinija yra taiki šalis, kuri jau kelis šimtmečius nekariauja. Tai neįsivaizduojama Europoje, Amerikoje ar Vakarų Azijoje.
Kolumbijos universiteto profesorius Džefris Sašas (Jeffrey Sachs) diskusijoje apibūdina Kinijos valstybinę santvarką (vaizdo įrašas ir stenograma straipsnio pabaigoje). Sachsas buvo trijų Jungtinių Tautų generalinių sekretorių patarėjas, o šiuo metu yra Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Antonio Guterreso pasiuntinys darnaus vystymosi tikslams. Jo žinios apie tarptautinius santykius yra plačios ir jis asmeniškai pažįsta daugelį dalyvaujančių politikų. Jo paties teigimu, jis šimtus kartų lankėsi Kinijoje, pažįsta politiką ir su ja susijusius žmones.
Jis netiki karu prieš Kiniją „už tūkstančių mylių nuo savų krantų“. Ar manote, kad tai pasiteisins šiais laikais, kai naudojamos naujos technologijos, kai hipergarsinės raketų sistemos atakuoja jūsų karinį laivyną, kai vandenynai nuolat stebimi iš kosmoso ir t. t.? Tai juokinga. Pati idėja yra absurdiška.”
Kinija kaip valstybė atsigręžia paprasčiausiai į daugiau nei 2000 metų laikotarpį, todėl yra išsiugdžiusi labai brandžią “valstybinę meną” (pastaba sapereaude: vokiškame originale vartojamas terminas “Staatskunst”, t. y. gebėjimas sumaniai valdyti valstybę!)
„Abiems pusėms neįmanoma pakenkti viena kitai, nebent jos susprogdintų pasaulį. Taigi nustokite provokuoti. Tai pirmas dalykas. Antrasis punktas yra Kinijos valstybingumas (Staatskunst). Mano nuomone ir patirtimi, ji yra neįtikėtinai brandi. Kiniją pažįstu 43 metus ir esu joje lankęsis nesuskaičiuojamą daugybę kartų, daugybę kartų kiekvienais metais. Kinijos valstybingumas yra nepaprastai įspūdingas, nes galima pajusti 2200 metų valstybingumo istorijos pamokas ir suvokimą.“
Jis turi omenyje labai ilgą taikos laikotarpį Pietryčių Azijoje, kur Kinija buvo didžiausia ir pirmaujanti galia:
“Kinija pirmą kartą buvo suvienyta 221 m. prieš Kristų. Nuo 1368 m., Mingų dinastijos pradžios, iki 1839 m., kai įsiveržė Didžioji Britanija, yra fenomenalus laikotarpis, kurį reikia suprasti ir išstudijuoti.
Per šį kelis šimtmečius trukusį laikotarpį Rytų Azijoje dominavo labai sėkminga Kinija, tačiau Kinija Rytų Azijos nekankino. Tai buvo taikos epocha. Neįtikėtina. Europa kariavo, visi kariavo tarpusavyje, žudė vieni kitus, karai be galo. Rytų Azijoje įsivyravo taika, kartais vadinama „sumaišties taika“. Taigi buvo tautinės valstybės: Japonija, Korėja, Vietnamas, Kinija. Jos nekariauja tarpusavyje šimtmečius. Kinija per visą savo istoriją niekada nepuolė Japonijos. Niekada. Mongolai tai darė, kai du kartus kontroliavo Kiniją – 1274 ir 1281 m. po Kristaus. Juos bandė nugalėti ir juos sužlugdė vadinamieji kamikadzių vėjai – du taifūnai. Tačiau esmė ta, kad kai valdė kinai, ne Juan-Mongolų dinastija, o Mingų ir Čingų dinastijos, jie niekada nepuolė Japonijos, niekada nepuolė Korėjos, ten, prie pat sienos, niekada nepuolė Vietnamo. Nuo 1410 iki 1427 m. vyko karas, žinote, iš esmės 17 metų per šešis šimtmečius. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje 100 metų vyko nuolatiniai karai, nuolatiniai konfliktai. Mintis, kad Kinija yra agresyvi galybė, nerandama nei Kinijos valstybės istorijoje, nei jos valstybės kūrimo tradicijoje. Net ir tada, kai Kinija neabejotinai buvo regioninis hegemonas galios požiūriu, ji netaikė baudžiamųjų priemonių, nevykdė invazijų, nebandė plėsti savo teritorijos.“
Sachsas pateikia dar vieną Kiniją ir Vakarus atskleidžiantį pavyzdį:
„Ji davė pasauliui šaunamąjį miltelius, bet naudojo juos fejerverkams, žinote, o Vakarai juos ištobulino, kad grįžtų ir sumuštų Kiniją, nugalėtų ją.“
Budizmas versus žydų / krikščionių / musulmonų religinė grupė
Iš karto į akis krinta du esminiai skirtumai:
1) Filosofiniai ir religiniai pagrindai kardinaliai skiriasi.
2) Raštas ir logika, kaip pagrindas, taip pat visiškai skirtingi ir yra lemiama visų kitų skirtumų priežastis.
Kinijoje ir kaimyninėse šalyse vyraujanti religija yra budizmas, kuris iš tikrųjų yra labiau filosofija. Jis atsirado daugiau kaip prieš 2500 metų Indijoje ir prasidėjo nuo Budos Siddharto Gautamos. Kinijoje labiausiai paplitęs čan budizmas, o Japonijoje jis žinomas kaip dzen budizmas. Čan budizmo įkūrėju laikomas indų vienuolis Bodhidharma, 28-asis Budos įpėdinis. Jis emigravo iš Indijos ir persikėlė į Šaolino vienuolyną Songsano kalnuose.
Austrijos Šaolino šventyklos interneto svetainėje galime rasti informacijos apie čan budizmo istoriją ir filosofiją:
„Čan (jap. dzen) – tai mahajanos budizmo forma, kuri taip pat buvo praturtinta daoistine ir konfucianistine mintimi. Kinų mąstymas ir indų filosofija liejosi tarpusavyje ir išsivystė į atskirą dvasinę discipliną, ypač pabrėžiančią praktinius budizmo aspektus.”
Skaitome apie budizmo filosofiją:
„Budizmas nepripažįsta arba – arba. Budistinis požiūris nėra išsiskiriantis. Todėl visos kitos religijos gali koegzistuoti su budizmu ir nėra priešinamos. Budizmas moko mąstymo būdo „ir – ir“. Tai veda į toleranciją ir taiką. Kai atsirado budizmas, niekam nereikėjo išsižadėti senųjų religijų, kad pereitų į budizmą. Buvo derinami senieji ir naujieji tikėjimai bei gyvenimo principai.
Budizme nėra narystės bažnyčioje, įstojimo į religinę bendruomenę ar išstojimo iš jos. Budizmas – tai gyvenimo būdas pagal žmogiškas geranoriškumo ir teisingumo taisykles, suderinamas su visais tikėjimais ir nepriklausomas nuo ritualų.“
Kodėl čia ne „ arba-arba“, o „ ir-ir“?
Dabar turime pereiti prie 2 punkto. Kinija, Japonija, Korėja ir kitos regiono šalys turi ženklų raštą. Europoje, Amerikoje, Afrikoje ir Vakarų Azijoje yra ABC raštas. Tai yra būtina sąlyga logikai, kuri remiasi graikiškuoju teiginiu. Joje pripažįstamas neigimas, kuris yra būtina sąlyga arba-arba, taip pat tokios konstrukcijos kaip jei-tai-arba.
Neigimas reikalauja raidinio užrašymo, kad būtų galima formuluoti abstrakčias sąvokas, tokias kaip ne, ne, jei-tai-arba. Vaizdiniame rašte tam nėra jokių ženklų. Todėl logika neišvengiamai yra visiškai kitokia.
Objektus apibūdiname juos apibrėždami, pavyzdžiui, puodelis nėra plokščias – vėlgi arba-arba. Kinijoje nėra skiriamųjų ženklų, bet prie termino pridedama spalva, pavyzdžiui, arbata prie puodelio, t. y. ir-ir.
Vieno dievo religijoms – judaizmui, krikščionybei ir islamui – reikia neigimo, kad atskirtų savo dievą nuo visų kitų. To reikalauja ir visų netikinčiųjų atsivertimas. Dėl to automatiškai kyla karai ne tik prieš kitus, bet ir prieš visus eretikus, nukrypstančius nuo teisingo tikėjimo.
Todėl netolerancija yra monoteistinės religinės grupės tikėjimo pagrindas.
Tai lėmė nuolatinius karus, užkariavimus, inkviziciją, Aleksandrijos bibliotekos su 700 000 mokslo ir meno kūrinių sudeginimą, trijų pakopų mokyklų sistemos panaikinimą Romos imperijoje ir Atėnų filosofijos mokyklos uždarymą 407 m., įskaitant paskutinių mokytojų, persikėlusių į Persiją, ištrėmimą.
Budizmas atsirado Indijoje. Reikšminga, kaip jis iš ten išnyko. Niekada nebuvo jokių budistų religinių karų. Per musulmonų invaziją į Indiją apie 1000 m. po Kr. buvo sunaikinta daug budistų vienuolynų, sudegintos knygos ir nužudyti vienuoliai.
Ir dar vienas rimtas skirtumas tarp budizmo ir mūsų šalyje vyraujančių religijų:
„Buda pabrėžė asmeninę patirtį, o ne aklą tikėjimą ir pritarimą, nepatikrinus savęs. Budizme nėra jokio išorinio autoriteto. Žmogaus vidus žino tiesą ir yra aukščiausias autoritetas.“
Dėl šio principo taip pat sunku įtikinti žmones eiti į karą.
Žiūrėkite vaizdo įrašą, kuriame Džefris Sachsas kalbasi su Aleksandru Merkuriu ir Aleksu Christoforou. Nuo 27:30 minutės kalbama apie Kiniją, kaip visada yra automatinio vertimo į lietuvių kalbą galimybė.
Šis tekstas pasirodė 2025 m. kovo 9d. pavadinimu “Warum China friedlicher ist als der Westen” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: Bywb, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons
