F. William Engdahl ataskaita apie ekonomines aplinkybes. Engdahlis yra daugybę apdovanojimų pelnęs geopolitikos analitikas, strateginės rizikos konsultantas, autorius, profesorius ir lektorius.
Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. birželio 26 d. tkp.at.
Dr. Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Kai kurie mano, kad dėl paskelbto privalomo skiepijimo atšaukimo Austrijoje viskas jau baigta. Tačiau iš tiesų, remiantis ES planais, rudenį bus tęsiamas privalomas skiepijimas ir vaikų bei anksčiau neskiepytų asmenų skiepijimo kampanijos. Visi turi būti skiepijami kelis kartus. Akivaizdu, kad tikslas nebuvo imunitetas, nes to neįmanoma pasiekti. Greičiau kalbama apie skiepijimo pažymėjimą ir skaitmeninius sertifikatus visiems žmonėms. Be to, rudenį tikriausiai sprogs milžiniškas finansų burbulas, o JAV ir jų pakalikų ES sankcijų režimas sukels didžiules ekonomines problemas, nedarbą, skurdą ir badą.
Jungtinės Karalystės Kardifo universiteto Kritinės teorijos ir italų kalbos profesorius Fabio Vighi straipsnyje “Ilgas centrinių bankų vadovų kova: nepagydoma būklė” (The Central Bankers’ Long Covid: An Incurable Condition) analizavo aplinkybes ir priežastis to, kas jau dvejus metus vyksta prisidengiant apsauga nuo kova.
Vighi pažymi, kad jau turėtų būti aišku, jog COVID-19 iš esmės yra finansų kapitalo siautėjimo simptomas. Kalbant plačiau, tai simptomas pasaulio, kuris nebegali savęs reprodukuoti iš žmogaus darbo pelno, todėl remiasi nuolatinio pinigų dopingo logika. Struktūrinis darbo jėgos ekonomikos susitraukimas išpučia finansų sektorių, o jo nepastovumą gali suvaldyti tik pasaulinės nepaprastosios situacijos, masinė propaganda ir tironija biologinio saugumo vardu.
Kitoje analizėje, pavadintoje “Nuo Covid-19 iki Putin-22: kam reikalingi draugai su tokiais priešais?” (From Covid-19 to Putin-22: Who Needs Friends with Enemies Like These?) , Vighi pažymi, kad karo prieš Kovid deeskalacija sklandžiai perėjo į karo Ukrainoje eskalavimą, o Vladimiras Putinas tapo naujuoju visuomenės priešu numeris vienas. (…)
F. William Engdahl yra strateginės rizikos konsultantas ir lektorius, Prinstono universitete baigęs politikos mokslus, bestselerių apie naftą ir geopolitiką autorius. Jis analizuoja ir prognozuoja dabartinę ir būsimą finansų rinkų ir realiosios ekonomikos raidą.
Straipsnyje “Globaliai planuojamas finansinis cunamis tik prasidėjo” (“Global Planned Financial Tsunami has just begun“) jis rašo:
“Nuo pat JAV Federalinės rezervų sistemos įkūrimo prieš daugiau nei šimtmetį kiekvieną didelį finansų rinkos žlugimą centrinis bankas sąmoningai sukeldavo dėl politinių motyvų. Ne kitaip yra ir šiandien, nes akivaizdu, kad JAV FED savo palūkanų normų ginklu siekia sugriauti didžiausią žmonijos istorijoje spekuliacinį finansinį burbulą, kurį pats ir sukūrė. Pasauliniai krachai visada prasideda periferijoje, pavyzdžiui, 1931 m. Austrijos Creditanstalt arba 2008 m. rugsėjo mėn. įvykęs Lehman Bros. žlugimas. Birželio 15 d. FED sprendimas įvesti didžiausią vienkartinį palūkanų normų didinimą per beveik 30 metų, kai finansų rinkos jau yra žlugusios, dabar garantuoja pasaulinę depresiją ir dar blogiau.
“Pigaus kredito” burbulo, kurį FED, ECB ir Japonijos bankas sukūrė supirkdami obligacijas ir jau 14 metų palaikydami precedento neturinčias beveik nulines ar net neigiamas palūkanų normas, mastas yra neįsivaizduojamas. Finansų žiniasklaida kasdien skelbia nesąmones, o pasaulio ekonomika ruošiama ne vadinamajai “stagfliacijai” ar recesijai. Tai, kas įvyks artimiausiais mėnesiais, jei nebus dramatiško politikos posūkio, yra didžiausia iki šiol istorijoje ekonominė depresija. Ačiū jums, globalizacija ir Davosas.
Globalizacija
Globalizacijos politinis spaudimas ir 1994 m. Marakešo susitarimu iš Bretton Woods GATT prekybos taisyklių sukurta Pasaulio prekybos organizacija užtikrino, kad pažangi Vakarų, ypač JAV, pramoninė gamyba galėtų pabėgti į užsienį, “iškelti” gamybą į šalis, kuriose mokamas itin mažas darbo užmokestis. Nė viena šalis dešimtojo dešimtmečio pabaigoje nesuteikė didesnės naudos nei Kinija. Kinija prie PSO prisijungė 2001 m. ir nuo tada kapitalo srautai į Kinijos gamybą iš Vakarų buvo stulbinantys. Taip pat ir Kinijos skola doleriais. Dabar ši rekordine skola pagrįsta globali pasaulio finansų struktūra pradeda byrėti.
Kai Vašingtonas sąmoningai leido 2008 m. rugsėjo mėn. įvykti Lehman Bros finansinei griūčiai, Kinijos vadovybė reagavo paniškai ir užsakė beprecedentes paskolas vietos vyriausybėms infrastruktūrai kurti. Kai kurie iš jų buvo iš dalies naudingi, pavyzdžiui, greitųjų geležinkelių tinklas. Kai kurie iš jų buvo akivaizdžiai švaistūniški, pavyzdžiui, tuščių “miestų vaiduoklių” statyba. Likusiam pasauliui beprecedentė Kinijos paklausa statybiniam plienui, anglims, naftai, variui ir pan. buvo sveikintina, nes pasaulinės depresijos baimė atslūgo. Tačiau po 2008 m. JAV FED ir ECB bei jų vyriausybių veiksmai niekaip nepadėjo spręsti sisteminio finansinio piktnaudžiavimo, kurį vykdė didžiausi privatūs pasaulio bankai Volstryte ir Europoje , taip pat Honkonge, problemos.
1971 m. rugpjūčio mėn. priimtas Niksono sprendimas atsieti JAV dolerį, pasaulio rezervinę valiutą, nuo aukso atvėrė vartus pasauliniams pinigų srautams. Kiekviename žingsnyje JAV ir užsienyje buvo įvedami vis liberalesni įstatymai, palankūs nekontroliuojamoms finansinėms spekuliacijoms, pradedant nuo 1999 m. lapkričio mėn. įvykusio Klintono Glass-Steagall’o panaikinimo Volstrito nurodymu. Tai leido steigti tokius didelius mega bankus, kad vyriausybė paskelbė juos “per dideliais, kad žlugtų”. Tai buvo apgaulė, bet gyventojai ja patikėjo ir išgelbėjo juos šimtais milijardų mokesčių mokėtojų pinigų.
Nuo 2008 m. krizės FED ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai sukūrė precedento neturinčius kreditus, vadinamuosius “sraigtasparnio pinigus”, kad gelbėtų didžiąsias finansų institucijas. Realiosios ekonomikos sveikata nebuvo tikslas. FED, Japonijos banko, ECB ir Anglijos banko atveju per pastaruosius 14 metų į bankų sistemą “kiekybinio palengvinimo” (angl. quantitative easing) būdu perkant obligacijas, taip pat abejotiną turtą, pavyzdžiui, hipoteka užtikrintus vertybinius popierius, iš viso buvo įlieta 25 trilijonai JAV dolerių.
Kiekybinė beprotybė (angl. “quantitative madness”)
Štai čia prasidėjo tikra blogybė. Didžiausi Volstrito bankai, tokie kaip JP MorganChase, Wells Fargo, Citigroup arba HSBC ar Barclays Londone, skolino milijardus savo pagrindiniams verslo klientams. Skolininkai savo ruožtu naudojo likvidumą ne investicijoms į naujas gamybos ar kasybos technologijas, o savo įmonių akcijų vertei didinti, vadinamajam akcijų išpirkimui, vadinamam “akcininkų vertės didinimu” (angl. maximizing shareholder value).
BlackRock, Fidelity, bankai ir kiti investuotojai mėgavosi nemokama kelione. Nuo FED skatinimo pradžios 2008 m. iki 2020 m. liepos mėn. į tokius akcijų supirkimus buvo investuota apie 5 trilijonus JAV dolerių, taip sukuriant didžiausią akcijų rinkos ralį istorijoje. Šio proceso metu viskas tapo financializuota. Nuo 2010 m. iki 2019 m. korporacijos išmokėjo 3,8 trln. dolerių dividendų. Tokios bendrovės kaip “Tesla”, kurios niekada nebuvo uždirbusios pelno, tapo vertingesnės už “Ford” ir GM kartu sudėjus. Kriptovaliutos, tokios kaip “Bitcoin”, iki 2021 m. pabaigos pasiekė daugiau nei 1 trilijono JAV dolerių rinkos vertės. Laisvai tekant FED pinigams, bankai ir investiciniai fondai investavo į didelės rizikos ir didelio pelno sritis, pavyzdžiui, šiukšlių obligacijas arba besiformuojančių rinkų skolą tokiose vietose kaip Turkija, Indonezija ar, taip, Kinija.
Po 2008 m. prasidėjusi kiekybinio švelninimo era ir nulinės FED palūkanų normos lėmė absurdišką JAV vyriausybės skolos augimą. Nuo 2020 m. sausio FED, Anglijos bankas, Europos centrinis bankas ir Japonijos bankas į pasaulio bankų sistemą kartu suteikė beveik nulinių palūkanų kreditų už 9 trilijonus JAV dolerių. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pakeitus FED politiką, tai leido Vašingtonui per mažiau nei 3 metus padidinti valstybės skolą stulbinančiu 10 trln. dolerių. Tada FED vėl slapta gelbėjo Volstritą, pirkdamas 120 mlrd. dolerių per mėnesį JAV iždo obligacijų ir hipoteka užtikrintų vertybinių popierių, sukurdamas didžiulį obligacijų burbulą.
Neapdairi J. Bideno administracija pradėjo dalyti trilijonus vadinamųjų skatinamųjų pinigų kovai su nereikalingu ekonomikos stabdymu. JAV federalinė skola padidėjo nuo įmanomų 35 % BVP 1980 m. iki daugiau kaip 129 % BVP šiandien. Tai tapo įmanoma tik dėl FED kiekybinio švelninimo, trilijonų JAV vyriausybės ir hipotekos skolos pirkimų ir beveik nulinių palūkanų normų. Dabar FED pradėjo tai mažinti ir šalinti likvidumą iš ekonomikos, taikydamas QT arba griežtinimą ir didindamas palūkanų normas. Tai daroma sąmoningai. Tai nėra susiję su tuo, kad suklupęs FED neteisingai įvertino infliaciją.
Energetika sukelia žlugimą
Deja, FED ir kiti centrinių bankų vadovai meluoja. Palūkanų normų didinimas nėra infliacijos gydymas. Jis skirtas priversti iš naujo nustatyti pasaulinę pasaulio turto, jo gerovės, t. y. nekilnojamojo turto, žemės ūkio paskirties žemės, žaliavų gamybos, pramonės ir net vandens, kontrolę. FED puikiai žino, kad infliacija tik pradeda siautėti pasaulio ekonomikoje. Unikalu tai, kad dabar pirmą kartą šią infliacijos krizę visame pramoniniame pasaulyje skatina žaliosios energijos įgaliojimai, kuriuos sąmoningai ignoruoja Vašingtonas, Briuselis ar Berlynas.
Pasaulinis trąšų trūkumas, sparčiai kylančios gamtinių dujų kainos ir grūdų tiekimo sumažėjimas dėl pasaulinės sausros, sprogstančių trąšų ir degalų kainų ar karo Ukrainoje garantuoja, kad vėliausiai šį rugsėjį-spalį derliaus nuėmimo metu patirsime papildomą pasaulinį maisto ir energijos kainų sprogimą. Visi šie stygiai yra sąmoningos politikos rezultatas.
Be to, neabejotina, kad infliacija bus kur kas didesnė dėl patologiško pasaulio pirmaujančių pramoninių ekonomikų, kurioms vadovauja Bideno administracijos prieš angliavandenilius nukreipta darbotvarkė, užsispyrimo. Šią darbotvarkę apibūdina stebinanti JAV energetikos sekretoriaus nesąmonė, kai jis pareiškė: “Pirkite elektrinius automobilius” kaip atsaką į sprogstančias benzino kainas.
Europos Sąjunga taip pat nusprendė palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, neturėdama jokio perspektyvaus pakaitalo, o jos pirmaujanti ekonomika, Vokietija, ketina uždaryti paskutinį branduolinį reaktorių ir uždaryti daugiau anglių elektrinių. Vokietijoje ir kitose ES šalyse šią žiemą nutrūks elektros energijos tiekimas, o gamtinių dujų kainos ir toliau kils. Vien per antrąją birželio savaitę Vokietijoje dujų kainos pakilo dar 60 %. Tiek žaliųjų kontroliuojama Vokietijos vyriausybė, tiek ES Komisijos žalioji darbotvarkė “Fit for 55” toliau skatina nepatikimą ir brangią vėjo ir saulės energetiką daug pigesnių ir patikimesnių angliavandenilių sąskaita, taip užtikrindama precedento neturinčią energetikos infliaciją.
FED ištraukė kištuką (angl. Fed has pulled the plug)
0,75 % padidinęs FED palūkanų normą, kuri yra didžiausia per beveik 30 metų, ir pažadėjęs, kad ji dar bus padidinta, JAV centrinis bankas garantavo ne tik JAV skolos burbulo, bet ir didžiosios dalies pasaulio skolos, kuri po 2008 m. sudarė 303 trilijonus JAV dolerių, žlugimą. Po beveik 15 metų didėjančios palūkanų normos reiškia, kad obligacijų vertė krenta. Ne akcijos, o obligacijos yra pasaulinės finansų sistemos pagrindas.
JAV būsto paskolų palūkanų normos vos per 5 mėnesius padvigubėjo ir viršijo 6 %, o būsto pardavimai smuko dar prieš paskutinį palūkanų normų padidinimą. Dėl itin mažų palūkanų normų metų JAV korporacijos prisiėmė rekordines skolas. Maždaug 70 % šios skolos reitingas yra šiek tiek aukštesnis nei “šiukšlių” statusas. Ši įmonių nefinansinė skola 2006 m. sudarė 9 trilijonus JAV dolerių. Šiandien ji viršija 18 trilijonų JAV dolerių. Dabar daugelis šių ribinių bendrovių negalės senų skolų padengti naujomis, todėl artimiausiais mėnesiais įvyks bankrotai. Ką tik bankrotą paskelbė kosmetikos milžinė Revlon.
Labai spekuliatyvi, nereguliuojama kriptovaliutų rinka, kuriai vadovauja bitkoinas, žlunga, nes investuotojai supranta, kad ten nėra jokios pagalbos. Praėjusį lapkritį kriptovaliutų pasaulis buvo įvertintas 3 trln. dolerių. Šiandien jis yra mažesnis nei pusė, ir vyksta dar didesnis žlugimas. Dar prieš paskutinį FED palūkanų normos padidinimą JAV megabankų akcijų vertė prarado apie 300 mlrd. dolerių. Dabar, kai didėjant pasaulinei ekonomikos griūčiai garantuotas tolesnis paniškas akcijų išpardavimas, šie bankai iš anksto užprogramuoti naujai sunkiai bankų krizei per artimiausius mėnesius.
Kaip neseniai pastebėjo JAV ekonomistas Dougas Nolandas, “šiandien yra didžiulė “periferija”, apkrauta “subprime” šlamšto obligacijomis, svertinėmis paskolomis, “pirk dabar – mokėk vėliau”, automobilių, kreditinių kortelių, būsto ir saulės energijos vertybiniais popieriais, franšizės paskolomis, privačiais kreditais, kriptovaliutų kreditais, “DeFi” ir t. t., ir pan. Per šį ilgą ciklą susiformavo didžiulė infrastruktūra, skatinanti dešimčių milijonų žmonių vartojimą ir kartu finansuojanti tūkstančius neekonomiškų įmonių. “Periferija” tapo sisteminė kaip niekada anksčiau. Ir viskas pradeda lūžti.”
Federalinei vyriausybei dabar daug brangiau kainuos palūkanos už rekordinę 30 trilijonų JAV dolerių federalinę skolą. Skirtingai nuo 1930 m. Didžiosios depresijos, kai federalinė skola buvo beveik lygi nuliui, šiandien Vyriausybė, ypač po Bideno biudžeto priemonių, yra ties riba. JAV tampa trečiojo pasaulio ekonomika. Jei FED nebepirks trilijonų JAV skolos, kas tai padarys? Kinija? Japonija? Mažai tikėtina.
Finansinio burbulo mažinimas (angl. deleveraging the bubble)
FED šiuo metu įvedus kiekybinį griežtinimą (Quantitative Tightening), kas mėnesį atsiimant dešimtis milijardų obligacijų ir kito turto, taip pat didinant pagrindines palūkanų normas, finansų rinkose prasidėjo finansinio įsiskolinimo mažinimas (Deleverage). Tikėtina, kad jis bus trūkčiojantis, nes pagrindiniai veikėjai, tokie kaip BlackRock ir Fidelity, stengiasi kontroliuoti nuosmukį savo tikslais. Tačiau kryptis aiški.
Praėjusių metų pabaigoje investuotojai, norėdami įsigyti akcijų, pasiskolino beveik 1 trilijoną JAV dolerių. Tai buvo augančioje rinkoje. Dabar yra priešingai, ir maržinių paskolų gavėjai yra priversti pateikti daugiau užstato arba parduoti savo akcijas, kad išvengtų įsipareigojimų nevykdymo. Tai skatina artėjantį žlugimą. Artimiausiais mėnesiais žlugs ir akcijos, ir obligacijos, o dešimčių milijonų amerikiečių privačios pensijų santaupos, sukauptos pagal tokias programas kaip 401-k. Kredito kortelių automobilių paskolos ir kitos vartojimo skolos JAV per pastarąjį dešimtmetį išaugo iki rekordinės 4,3 trilijono JAV dolerių sumos 2021 m. pabaigoje. Dabar šios skolos, ypač kredito kortelių, palūkanų normos šoktels nuo ir taip didelių 16 %. Šių kredito paskolų įsipareigojimų nevykdymas smarkiai išaugs.
Už JAV ribų dabar, kai Šveicarijos nacionalinis bankas, Anglijos bankas ir net ECB bus priversti sekti FED, didinančio palūkanų normas, matysime, kaip pasauliniu mastu sniego gniūžtėmis plinta įsipareigojimų nevykdymas, bankrotai, sparčiai augant infliacijai, kurios centrinių bankų palūkanų normos neturi galios suvaldyti. Apie 27 % pasaulinės nefinansinių įmonių skolos sudaro Kinijos bendrovių skola, kuri, kaip apskaičiuota, siekia 23 trln. dolerių. Dar 32 trln. dolerių įmonių skolą turi JAV ir ES įmonės. Dabar Kinija išgyvena didžiausią ekonomikos krizę per pastaruosius 30 metų, o atsigavimo ženklų beveik nėra. JAV, didžiausios Kinijos klientės, ekonominė depresija, todėl Kinijos krizė gali tik gilėti. Tai nebus gerai pasaulio ekonomikai.
Italijos, kurios valstybės skola siekia 3,2 trilijono JAV dolerių, skolos ir BVP santykis yra 150 %. Tik neigiamos ECB palūkanų normos neleido jai sprogti dėl naujos bankų krizės. Dabar tas sprogimas užprogramuotas, nepaisant raminančių ECB atstovės Lagarde žodžių. Japonija, kurios skolos lygis siekia 260 %, yra blogiausia iš visų pramoninių valstybių ir yra patekusi į nulinių palūkanų normų spąstus su daugiau kaip 7,5 trilijono JAV dolerių valstybės skola. Jenos kursas dabar smarkiai krenta ir destabilizuoja visą Aziją.
Priešingai nei manoma, pasaulio finansų sistemos šerdis yra ne akcijų rinkos. Tai obligacijų rinkos (bond markets) – vyriausybių, įmonių ir agentūrų obligacijos. Ši obligacijų rinka praranda vertę, nes nuo 2021 m. JAV ir ES infliacija smarkiai išaugo, o palūkanų normos padidėjo. Pasaulyje tai sudaro apie 250 trilijonų JAV dolerių vertės turtą – sumą, kuri su kiekvienu federalinių palūkanų padidėjimu praranda vis didesnę vertę. Paskutinį kartą toks didelis obligacijų vertės pokytis buvo prieš keturiasdešimt metų Paulo Volckerio laikais, kai buvo taikomos 20 proc. palūkanų normos siekiant “išstumti infliaciją”.
Mažėjant obligacijų kainoms, mažėja bankų kapitalo vertė. Labiausiai nukentėjo didžiausi Prancūzijos bankai, taip pat Deutsche Bank Europos Sąjungoje ir didžiausi Japonijos bankai. Manoma, kad JAV bankai, tokie kaip JP MorganChase, yra tik šiek tiek mažiau apsaugoti nuo didelio obligacijų kritimo. Didelė jų rizikos dalis yra paslėpta nebalansinėse išvestinėse finansinėse priemonėse ir pan. Tačiau, kitaip nei 2008 m., šiandien centriniai bankai negali pakartoti dar vieno nulinių palūkanų normų ir QE dešimtmečio. Šį kartą, kaip jau prieš trejus metus pastebėjo tokie insaideriai kaip buvęs Anglijos banko vadovas Markas Karnis (Mark Carney), krizė bus panaudota tam, kad pasaulis būtų priverstas priimti naują centrinio banko skaitmeninę valiutą – pasaulį, kuriame visi pinigai bus leidžiami ir kontroliuojami centralizuotai. Būtent tai ir turi omenyje Davoso WEF žmonės, kalbėdami apie Didįjį persitvarkymą. Tai nebus gerai. Pasaulinis planuojamas finansinis cunamis ką tik prasidėjo.”
Šis tekstas pasirodė 2022 m. birželio 26 d. pavadinimu „Mit Vollgas in den großen Finanz-Crash“ svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: Sergei Tokmakov Pixabay
