Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. rugpjūčio 15 d. globalresearch.ca.
Peter Koenig. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
2021 m. kovo 7 d. Šveicarijos rinkėjai atmetė įstatymą, reglamentuojantį siūlomą elektroninės tapatybės sistemą. Rezultatas – smūgis parlamento ir vyriausybės planams, nuogąstaujant dėl duomenų apsaugos.
Dar blogiau tai, kad Bernas ketino tiesiog privatizuoti skaitmeninę kontrolę. Siūlymai dėl galimų administratorių buvo Šveicarijos bankininkystės ir (arba) draudimo sistemos.
Tikėtina, kad pasiūlymas privatizuoti per jau ir taip nepasitikėjimą keliančią finansų sistemą sustiprino neigiamą balsavimą.
Galutiniai rezultatai parodė, kad 64,4 proc. rinkėjų – beveik du trečdaliai – pasisakė prieš planuojamą vadinamojo skaitmeninio asmens tapatybės dokumento, dar vadinamo ID2020, įstatymą.
Vyriausybė, daugiausia Federalinės tarybos Teisingumo departamentas, siekdama sumenkinti propagandinį triuką, stūmė būtinybę sukurti vieną prieigos tašką, kuris supaprastintų naudojimąsi komercinių įmonių teikiamomis internetinėmis paslaugomis, taip pat susisiekimą su valstybės institucijomis e. valdžios kanalais.
Jei taip, tai kodėl tuomet reikia užsakyti ir privatizuoti itin jautrią žmonių tapatybės valdymo užduotį?
Šiandieniniame pasaulyje žinome, ką reiškia tapatybė. Ji apima visus įmanomus duomenis ir informaciją apie kiekvieną pilietį, pavyzdžiui, duomenis apie sveikatą, teistumą, finansinę ir (arba) bankinę informaciją, apsipirkimo ir kelionių įpročius, su kuo ir kada susitinkate – ir dar daug, daug daugiau.
Rinkos ir tyrimų institutas gfs.bern po balsavimo pateikė aštrų komentarą: “Nepasitikėjimas privačiomis bendrovėmis buvo dominuojantis ir padėjo pakreipti balsavimą”.
Po balsavimo surengtoje spaudos konferencijoje teisingumo ministrė Karin Keller-Sutter pripažino, kad tarp rinkėjų buvo “tam tikras nerimas”. Ji paragino parlamentą ir nesėkmingo plano kritikus dabar bendradarbiauti, kad būtų išvengta sąstingio.
“Neturime kito pasirinkimo ir privalome siekti naujo sprendimo, net jei prireiks kelių bandymų”, – sakė ji spaudos konferencijoje. “Labai svarbu, kad Šveicarija pasivytų kitas šalis, kai kalbama apie skaitmeninimą”.
Tai reiškia aiškų tekstą: “Mes vienaip ar kitaip prastumsime skaitmeninį asmens tapatybės dokumentą, net jei tai prieštarautų demokratiškai išreikštai tautų valiai.”
Šioje vietoje derėtų paminėti, kad Šveicarija didžiuojasi priimdama ir siūlydama savo finansinį rojų tokioms abejotinoms organizacijoms kaip Pasaulio ekonomikos forumas (WEF), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Tarptautinių atsiskaitymų bankas (BIS) Bazelyje – visos šios organizacijos atleistos nuo mokesčių.
Šiandien BIS, privati institucija, vadinamas visų centrinių bankų centriniu banku, iš esmės kontroliuojančiu ir (arba) prižiūrinčiu tarptautinius lėšų srautus tarp daugumos pasaulio centrinių bankų. Antrojo pasaulinio karo metais BIS nukreipdavo JAV lėšas iš Federalinio rezervo į Hitlerio Vokietijos Bundesbanką jo karui prieš tuometinę Sovietų Sąjungą finansuoti.
Šveicarijoje taip pat veikia tarptautinis bankų kartelis, prilygstantis Londono Sičiui arba jį pranokstantis.
“Neutrali Šveicarija” jau seniai prarado savo konstitucinio neutralumo spindesį, nes aklai arba nuolankiai vykdo jei ne JAV, tai Europos Sąjungos, daugiausia nerinktos Europos Komisijos, diktatą.
Atgal į 2022 m. pavasarį-vasarą.
Atrodo, kad madam Karin Keller-Sutter nedemokratinė valia išsipildė ir yra primetama Šveicarijos žmonėms per prievartinį QR kodą – pražūtingą priemonę, kuria skaitmenizuojama ir kontroliuojama viskas – kiekvienas jūsų judesys, kiekvienas žingsnis, kiekvienas gydytojas, į kurį kreipiatės, kiekviena vieta, kurioje lankotės.
QR kodas vis stipriau gniaužia pasaulio gyventojų laisvę. Tačiau dabar Šveicarijoje ji dar labiau sustiprėjo.
QR kodo prievarta, dar vadinama skaitmenine asmens tapatybe, vykdoma per bankų sistemą – būtent tą privatų sektorių, kuriuo Šveicarijos gyventojai nepasitiki ir kurį griežtai atmetė.
Ar Šveicarijos vyriausybė, Federalinė taryba, susitarė su bankų sistema, kad per QR kodą – ir per bankines operacijas – primestų skaitmeninę tapatybę?
Ar jūs, Federalinės tarybos nariai, rizikuojate paskutiniu pasitikėjimo trupučiu, kurį dar galite turėti – po fiasko su COVID valdymu, po to, kai be stuburo laikėtės ES sankcijų Rusijai, o dabar apskritai panaikinate demokratiją, įvesdami būtent tai, ką Šveicarijos visuomenė prieš metus atmetė dviejų trečdalių balsų dauguma?
Nuo 2022 m. spalio 1 d. visi bankai ir finansų įstaigos reikalauja, kad mūsų piliečiai, norėdami atlikti bankinį arba “Postfinanz” mokėjimą, naudotų QR kodą. Atrodo, kad išsigelbėti neįmanoma. Nesvarbu, nori piliečiai to ar ne, mums primetama sistema, kurios tikslas – tapti absoliučia sekimo ir kontrolės vergove.
Šiuo metu QR kodas gali saugoti mažiausiai 30 000 informacijos apie kiekvieną pilietį taškų, o šis potencialas gali būti išplėstas iki praktiškai neribotos apimties. Tai reiškia, kad galiausiai bankai, sistemos valdytojai, pažins jus geriau nei jūs patys save. Priklausomai nuo piliečio gero ar blogo elgesio, bankai gali laikinai ar visam laikui užblokuoti jūsų pinigus arba apriboti naudojimąsi jais.
Turbūt prisimenate 1989 m. Šveicariją sukrėtusį Fichenaffäre arba slaptų bylų skandalą, kai paaiškėjo, kad Šveicarijos federalinės valdžios institucijos ir kantonų policijos pajėgos įdiegė neteisėtą masinio gyventojų stebėjimo sistemą. Tuomet buvo sukurtos slaptos maždaug 900 000 Šveicarijos piliečių ir užsieniečių bylos.
QR kodas – tai 1989 m. slaptų bylų skandalas su steroidais, kurį įteisino Šveicarijos federalinė taryba. Tačiau ar tai teisėta – po 2021 m. kovo 7 d. referendumo “Ne”?
Gerbiamieji Federalinės tarybos nariai, ar galėčiau visų savo bendrapiliečių vardu paprašyti jūsų pasiūlyti mums alternatyvų mokėjimo prievolių vykdymo būdą, kuriam nereikėtų naudoti QR kodo. O svarbiausia – kartą ir visiems laikams atsisakykite skaitmeninio asmens tapatybės dokumento idėjos. Šveicarijos gyventojai 2021 m. kovo 7 d. beveik dviejų trečdalių balsų dauguma demokratiškai balsavo prieš ją.
QR kodą, kuris jau kėsinasi į kiekvieną mūsų gyvenimo kampelį, dabar elektroninei bankininkystei primetė privatus, slapyvardžiu bankų sektorius.
Tai nėra federalinis įstatymas. Todėl federalinė vyriausybė privalo savo piliečiams pasiūlyti alternatyvų mokėjimo prievolių vykdymo būdą – tokį, kuriame nenaudojamas QR kodas.
Peteris Koenigas yra geopolitikos analitikas, buvęs Pasaulio banko ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vyresnysis ekonomistas, daugiau kaip 30 metų dirbęs visame pasaulyje. Jis skaito paskaitas JAV, Europos ir Pietų Amerikos universitetuose. Jis nuolat rašo internetiniams žurnalams, yra knygos “Implosija – ekonominis trileris apie karą, aplinkos niokojimą ir korporacijų godumą” (Implosion – An Economic Thriller about War, Environmental Destruction and Corporate Greed) autorius, Cynthia McKinney knygos “Kai Kinija knarkia: Nuo koronavirusinės blokados iki pasaulinės politinės ir ekonominės krizės” (Clarity Press – 2020 m. lapkričio 1 d.).
Peteris yra Globalizacijos tyrimų centro (CRG) mokslinis bendradarbis. Jis taip pat yra neetatinis vyresnysis Renmino universiteto (Pekinas) Čongjango instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis.
Šis tekstas pasirodė 2022 m. rugpjūčio 15 d. pavadinimu „Digital Identity – Absolute and Total Control via the QR Code: Open Letter to the Swiss Federal Council“ svetainėje globalresearch.ca.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka pixabay.
