Tikrasis karas vyksta tarp Vakarų finansų sektoriaus ir pasaulio energetikos sektoriaus

Big Reset Ekonomika

Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. spalio 14 d. tkp.at.

Dr. Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.


Ukrainoje vykstantis NATO ir Rusijos karas iš tikrųjų nėra susijęs su šalimi, kurioje jis vyksta. Iš tikrųjų tai reiškia, kad JAV dominavimą ir jos galimybę savo nuožiūra kariauti prieš nemėgstamas šalis turi pakeisti daugiapolė pasaulio tvarka. Tačiau konfliktas Ukrainoje galiausiai susijęs su pasaulio energijos ir žaliavų šaltinių kontrole.

Tai, kas prasidėjo nuo uždarymų, tęsiasi dėl vis dažniau taikomų sankcijų, vis labiau trikdomos tiekimo grandinės, smarkiai brangsta energija ir žaliavos. Vienos daržininkai ir ūkininkai ką tik paskelbė, kad dėl padidėjusių energijos kainų žiemą nebeaugins daržovių. Kitaip tariant, JAV ir jų parankinių ES sankcijos nukreiptos prieš ES šalių gyventojus.

Žinoma, išskyrus Vengriją, kuri šioje beprotybėje nedalyvauja. “Gazprom” mums reikalingas kaip patikimas ir ilgalaikis tiekėjas”, – sako Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijarto. Viktoras Orbanas, niekada nestokojantis aiškių žodžių, paaiškina, kas yra Ukrainos priešininkai:

“Kas mano, kad šį karą užbaigs Rusijos ir Ukrainos derybos, negyvena šiame pasaulyje. Valdžios realybė yra kitokia.”

“Ugnis turi būti nutraukta ne tarp Rusijos ir Ukrainos, o tarp Amerikos ir Rusijos”

Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Dr. Karin Kneissl aprašo ekonomines konflikto aplinkybes analizėje, kurią verta perskaityti žinomame geopolitiniame žurnale “The Cradle”.

“Norint iš tikrųjų suprasti konflikto Ukrainoje esmę, kur vyksta tarpinis karas, reikia taip suskaidyti konfrontaciją: JAV ir jų sąjungininkės Europoje, kurios atstovauja pasaulio finansų sektoriui ir jį remia, iš esmės kovoja su pasaulio energetikos sektoriumi.

Per pastaruosius 22 metus pamatėme, kaip lengva vyriausybėms spausdinti popierinius pinigus. Vien 2022 m. JAV doleris atspausdino daugiau popierinių pinigų nei per visą savo istoriją. Kita vertus, energijos negalima atspausdinti. Ir tai yra pagrindinė Vašingtono problema: žaliavų sektorius gali pranokti finansų pramonę. …

Rijadas yra pasirengęs prekiauti nafta kitomis valiutomis, kaip paaiškėjo šiemet derybose su Kinija dėl prekybos juaniais. Saudo Arabija, kaip ir kitos Vakarų Azijos ir pasaulio pietų valstybės, toliau perka Rusijos naftą, jos nusprendė nepaisyti Vakarų sankcijų Maskvai ir vis labiau ruošiasi naujai tarptautinei daugiapoliškumo situacijai.

Todėl Vašingtonas nebegali daryti absoliučios įtakos OPEC, kuri dabar geopolitiškai persiorientuoja į išsiplėtusią OPEC+.”

Vakarai, ypač eurokratai, akivaizdžiai to nesuprato ir rodo nuostabą. Kneissl apie OPEC susitikimą Vienoje.

“Spalio 6 d. įvykęs OPEC+ ministrų susitikimas buvo aiškus šių naujų aplinkybių pranašas. Dviem pasaulėžiūroms būdinga įtampa išryškėjo iškart po susitikimo spaudos salėje, kur Saudo Arabijos naftos ministras užsipuolė Vakarų naujienų agentūrą “Reuters”, o JAV žurnalistai aštriai užsipuolė OPEC dėl to, kad ji “laiko pasaulio ekonomiką įkaite”.”

Šiuo metu Vašingtone tvyro panika dėl Atstovų Rūmų ir Senato rinkimų. Dėl sparčiai augančių benzino, energijos ir pragyvenimo išlaidų kainų, susijusių su sparčiai didėjančia infliacija, beveik neabejotina, kad daugumą abiejuose parlamento rūmuose laimės respublikonai, todėl J. Bidenas likusį kadencijos laiką bus nevykėlis.

Todėl į darbotvarkę vėl įtraukti seniai parengti NOPEC planai. Jais siekiama uždrausti kartelinius susitarimus ir suteikti JAV galimybę konfiskuoti, o paprasčiau tariant, grobti OPEC vyriausybių turtą. Būtent taip buvo pasielgta su Venesuelos auksu, saugomu Anglijos banke, arba su 300 mlrd. dolerių iš Rusijos bendrovių ir bankų.

“Ši koncepcija Kapitolijaus kalvoje sklando jau kelis dešimtmečius, tačiau šį kartą gali kilti naujų iracionalių emocijų. Tačiau priešiški ar grasinantys JAV veiksmai gali duoti atvirkštinį efektą ir paspartinti geopolitinius pokyčius Vakarų Azijoje, kuri pastaraisiais metais atsidūrė už JAV orbitos ribų. “

Naftos gavybos sumažinimas 2 mln. barelių per dieną laikomas tik politiniu įžeidimu JAV ir Vakarams. Tačiau, kaip ir visa politika, taip ir politika turi stiprų ekonominį pagrindą, nes “OPEC+”, “mažindama gavybą, tik planuoja tikėdamasi būsimo nuosmukio pasekmių. Be to, kai kurios naftą išgaunančios šalys nekuria naujų pajėgumų, nes nuo 2014 m. vis dar trūksta investicijų: maža naftos kaina tiesiog negali būti tvari, jei į šį sektorių neinvestuojama.”

Nuo gruodžio 5 d., kai ES sankcijų taikymas dar kartą padidės, padėtis energetikos srityje dar labiau pablogės ir kainos vėl kils. Pagrindiniai pasiūlos ir paklausos dėsniai galioja ir energijos rinkoje, nes “dėl ES ir kitų valstybių (iš viso 42 valstybių) įvestų antirusiškų sankcijų sutriko pasaulinė pasiūla, o tai savo ruožtu turi įtakos pasiūlai ir kainų formavimuisi”.

Kinija, žinoma, atlieka svarbų vaidmenį. 1990 m. Vidurio Karalystė galėjo patenkinti savo naftos poreikius, išgaudama 3-4 mln. barelių per dieną. Tuo tarpu šalis yra didžiausia pasaulyje naftos importuotoja. “Saudo Arabija ir Angola yra pagrindinės naftos tiekėjos, o Rusija – pagrindinė gamtinių dujų tiekėja.”

“Per pastaruosius 20 metų nuolat pabrėžiau, kad vamzdynai ir vežėjai juda į rytus, o ne į vakarus. Viena didžiausių Rusijos klaidų buvo investicijos į infrastruktūrą ir sutartis, skirtas perspektyviai, bet nedėkingai Europos rinkai. ” South Stream” projekto nutraukimas 2014 m. turėjo būti pamoka Maskvai, kad nuo 2017 m. “Nord Stream” nebūtų plečiamas. Laiką, nervus ir pinigus buvo galima geriau investuoti į tinklo plėtrą į rytus.”

Kneissl taip pat analizuoja, kad konfliktas vyksta ne dėl Ukrainos, o dėl dominavimo energijos rinkose:

“Nuo pat karinio konflikto Ukrainoje pradžios 2022 m. vasario mėn. iš esmės stebime, kaip Vakarų vadovaujama finansų pramonė kariauja prieš Rytų dominuojamą energetikos pramonę. Pastarieji visada bus pranašesni, nes, kaip minėta anksčiau, energijos, skirtingai nei pinigų, negalima atspausdinti.

Per metus pasaulinėje rinkoje neįmanoma rasti tiek naftos ir dujų, kiek jų reikia Rusijos energijos šaltiniams pakeisti. Nė viena prekė nėra tokia pasaulinė kaip nafta. Bet kokie pokyčiai naftos rinkoje visada turės įtakos pasaulio ekonomikai.”

Vakarų politikų skleidžiamos iliuzijos, kad iškastinį kurą galima pakeisti saule ir vėju ir kad energiją galima naudoti kaip ginklą geopolitiniuose ginčuose, padarys didžiulę žalą gyventojams. Jei Vienos daržininkai nebegalės auginti daržovių žiemą, jie sumažins kintamąsias energijos sąnaudas, tačiau pastoviosios sąnaudos išliks, o pardavimų nebus. Tada prekyboje bus galima įsigyti daržovių iš kitų šalių ir užjūrio, tačiau tokiomis kainomis, kurias galės sau leisti tik siaura aukštesnioji klasė.

Žaliavų paklausa

Tie, kurie šiuo metu nori įsigyti elektroninių prietaisų, pavyzdžiui, inverterių ar saulės kolektorių, taip pat automobilių, gali tikėtis ilgo laukimo laiko. Iš pradžių tai lėmė “Corona” uždarymai, dėl kurių sutriko visų tiekimo grandinių sinchronizacija. Taikydama sankcijas Kinijai dėl elektronikos ir kitų aukštųjų technologijų komponentų, JAV atvėrė dar vieną sankcijų sritį.

Tačiau ir šiuo atveju žaliavų turėjimas nugalės pinigų spausdinimo mašiną. Ypač elektronikai gaminti reikia žaliavų, kurių ne visur galima rasti, pavyzdžiui, retųjų žemių ar tauriųjų dujų. Siekiant apsaugoti lustus nuo pažeidimų ėsdinant, procesas atliekamas neono atmosferoje. Viena svarbiausių neono tiekėjų yra Rusija. Vieno didžiausių pasaulyje mikroschemų gamintojų Taivano užsakymus Rusija vykdys tik tuo atveju, jei jie bus pateikti per Pekiną. Poveikis pasireikš tik po kurio laiko, nes neonas yra inertinės dujos, tačiau jis pasireikš.

Pats laikas ES šalių vyriausybėms siekti taikos ir derybų, o ne tęsti agresijos ir sankcijų spiralę. Nuo 1947 m. iki branduolinio Armagedono likusį atstumą rodantis “Doomsday Clock” laikrodis neseniai parodė 100 sekundžių iki vidurnakčio.


Šis tekstas pasirodė 2022 m. spalio 14 d. pavadinimu „Der wirkliche Krieg findet statt zwischen Finanzsektor des Westens und weltweitem Energiesektor“ svetainėje tkp.at.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.


Colin Behrens Pixabay nuotrauka

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.