Karu Ukrainoje buvo siekiama ne tik susilpninti Rusiją ir padaryti Ukrainą labiau priklausomą nuo JAV ir galingų turto valdytojų. Jis taip pat, o gal net pirmiausia, buvo nukreiptas prieš Europą ir ES. Puiki geopolitinės situacijos, kurioje šiuo metu yra Europa (įskaitant Lietuvą), santrauka.
Originalus straipsnis paskelbtas 2025 m. sausio 22 d. svetainėje apolut.
Felikso Feistelio apžvalga. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Skaitymo trukmė apie 15 min.
Kaip tik sausio 1 d. 2025 m. Ukraina sustabdė rusiškų dujų tranzitą į Europą. (1). Vyriausybė paprasčiausiai leido pasibaigti tranzito sutarčiai pasibaigus įprastam penkerių metų terminui ir jos nepratęsė, taip nutraukdama dar vieną pigių dujų tiekimo į Europą kelią. Be Vengrijos ir Slovakijos, tai pirmiausia paveiks šalis, kurios visomis įmanomomis priemonėmis remia Ukrainą jos beviltiškame kare su Rusija. Tarp nukentėjusiųjų yra Austrija, Lenkija, Rumunija, Italija ir Bulgarija. Ukraina atsilygina už visą ginklų tiekimą ir vadinamųjų samdinių, t. y. NATO karių, kovojančių Ukrainos pusėje, paramą išjungdama dujų tiekimą vidury žiemos. Slovakijos vyriausybė anksčiau bandė įtikinti Ukrainą tęsti tranzitą, tačiau Ukraina atsisakė. Vakarų žiniasklaida vieningai kaltino asmeniškai Putiną. Tenorėta pasakyti, kad jis tiesiog išjungia dujas Europai. Atsižvelgiant į tai, kad Rusija išreiškė norą tęsti tranzitą iki pat galo, tokius pareiškimus galima drąsiai vadinti propaganda.
Tranzito susitarimas įsigaliojo 2019 m., o jo galiojimo terminas – penkeri metai. Jis galėjo ir turėjo būti pratęstas, tačiau karas su Rusija paskatino Ukrainą persigalvoti. Šis žingsnis Ukrainai iš tikrųjų neturi didelės prasmės. Taip yra dėl to, kad daugelis šalių, kurioms šis susitarimas taikomas, remia Kijevo režimą ir pritaria jo siekiui susilpninti ar net nugalėti Rusiją. Dujų tranzito susitarimo galiojimo pabaiga gali sukelti rėmėjų nepasitenkinimą ir priversti juos persvarstyti savo paramą. Energijos tiekimas Europai taip pat yra svarbus veiksnys Ukrainai, nes, viena vertus, tik veikiantis energijos tiekimas gali užtikrinti, kad į šalį ir toliau pateks Vakarų ginklų ir karių. Kita vertus, pati Ukrainos energetikos infrastruktūra yra apgailėtinos būklės, todėl šalis nuolat priklauso nuo energijos tiekimo iš užsienio. (2)
Gilesnė prasmė tampa aiški tik žvelgiant iš JAV perspektyvos. Reikėtų nepamiršti, kad Ukraina yra tiesioginė JAV vasalė. Kijevo vidaus ir užsienio politika formuojama Vašingtone. JAV naudoja Ukrainą savo hibridiniame kare prieš Rusiją, kad sužlugdytų arba bent jau susilpnintų didelę tarp Europos ir Azijos esančią valstybę. Toks požiūris atitinka JAV gynybos strategiją, kuri buvo parengta dar 1992 m. „JAV gynybos planavimo vadove“ (angl. “US Defense Planning Guide”). (3) Jame, be kita ko, teigiama (4):
“Pirmasis mūsų tikslas – užkirsti kelią naujo varžovo atsiradimui.Tai yra viena svarbiausių aplinkybių, kuriomis grindžiama naujoji regioninės gynybos strategija, ir reikalauja, kad mes stengtumėmės užkirsti kelią bet kokiai priešiškai galiai dominuoti regione, kurio konsoliduotai kontroliuojami ištekliai būtų pakankami pasaulinei galiai sukurti. Šie regionai apima Vakarų Europą, Rytų Aziją, buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją ir Pietvakarių Aziją.“

Toliau sakoma:
„Yra dar trys šio tikslo aspektai:Pirma, Jungtinės Valstijos turi užtikrinti lyderystę, kuri būtina kuriant ir saugant naują tvarką, galinčią įtikinti potencialius varžovus, kad jiems nereikia siekti didesnio vaidmens ar užimti agresyvesnės pozicijos, siekiant apsaugoti savo teisėtus interesus.Antra, su gynyba nesusijusiose srityse turime pakankamai atsižvelgti į išsivysčiusių pramoninių valstybių interesus, kad jos negalėtų mesti iššūkio mūsų lyderystei arba bandyti pakeisti esamą politinę ir ekonominę tvarką.Galiausiai turime išlaikyti mechanizmus, kurie atgraso potencialius konkurentus nuo didesnio regioninio ar pasaulinio vaidmens.”
Ši vadinamoji gynybos strategija pateisina JAV lyderio vaidmens išsaugojimą visomis priemonėmis. Įdomu pastebėti, kad Vakarų Europa taip pat aiškiai įvardijama kaip regionas. Taigi JAV doktrina nukreipta ir prieš atskiras Vakarų Europos šalis ar net prieš visą žemyną, be to, ja siekiama užkirsti kelią nepriklausomo nuo JAV Europos saugumo aljanso atsiradimui. Tačiau būtent toks pavojus JAV ir kilo Europoje. Žlugus Sovietų Sąjungai ir Rytų Europos valstybėms palaipsniui integruojantis į ES, atsirado didelis ekonominis ir politinis galios blokas. Vien ES buvo ekonomiškai ir finansiškai stipri, joje buvo įsikūrusios keturios iš G7 valstybių, taigi vienos didžiausių pasaulio ekonomikų, visų pirma Vokietija, kuri garsėjo mechanikos inžinerija ir automobiliais. Tačiau čia taip pat reikėtų paminėti Prancūziją, Italiją ir Jungtinę Karalystę.
ES ekonominė raida vis labiau nepriklausė nuo JAV. Vėliausiai, įgyvendinus Nordstream ir kitus dujotiekių projektus, žemynas apsirūpino pigia energija iš Rusijos ir taip galėjo klestėti nepriklausomai nuo JAV, kurios vis dėlto išliko svarbi prekybos partnerė. Tačiau bendradarbiavimas su Rusija ir Kinija, dviem didžiausiomis JAV konkurentėmis pasaulinėje arenoje, per pastaruosius metus taip pat suintensyvėjo ir buvo naudingas abiem pusėms.
Ši nuolat besiplečianti Europos valstybių asociacija taip pat stengėsi atlikti savarankišką saugumo politikos vaidmenį, kurdama Europos kariuomenę. (5) Tokios idėjos sklandė nuo šeštojo dešimtmečio, tačiau iki šiol taip ir nebuvo įgyvendintos. Saugumo politikoje iki šiol dominuoja NATO, kurioje savo ruožtu dominuoja JAV. Nepaisant to, ES dėl savo ekonominės galios tapo tikra problema JAV. Būtent todėl, vėliausiai valdant Donaldui Trumpui, JAV vyriausybės pradėjo procesą, kurį galima apibūdinti kaip Europos balkanizaciją. Tai procesai ir tikslai, kurie jau buvo įgyvendinti Jugoslavijoje, siekiant suskaldyti vieningą valstybę, kuri taip pat buvo stipri konkurentė kapitalistiniams Vakarams.
Devintojo dešimtmečio pradžioje socialistinei Jugoslavijai skubiai reikėjo paskolų žaliavoms pirkti ir užsienio skoloms grąžinti. (6) Kol kas tai nieko neįprasto; kiekvienai šaliai reikia pinigų savo išlaidoms padengti. Tai tikrai nėra socialistinės deficitinės ekonomikos požymis. Nors Jugoslavijos ekonomikai teko susidurti su problemomis, iš pradžių ji sugebėjo išsilaikyti. Pavyzdžiui, 1986 m. 22 Jugoslavijos dinarai vis dar buvo verti vieno dolerio, o darbo užmokestis šalyje 1984 ir 85 m. smarkiai išaugo. Jugoslavija įstojo į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kad galėtų skolintis, o mainais gavo itin menkus pažadus. Jau tada Jugoslavijos pusė kritikavo, kad suteiktos paskolos buvo juokingai mažos ir kad su jomis susiję užsienio įsipareigojimai laikui bėgant nepaprastai padidės.
Tuo pat metu TVF šioms paskoloms nustatė sąlygas. Šios sąlygos apėmė vidaus rinkoje įšaldytų kainų panaikinimą, palūkanų normų pakeitimą ir dinaro nuvertėjimą. Be to, buvo pradėtas buvusio valstybinio turto privatizavimas. Neoliberalizmo pradininko JAV prezidento R. Reigano Jugoslavijai primestos priemonės buvo tiesiogiai nukreiptos į Jugoslavijos struktūrų ir komunizmo šalyje silpninimą. (7) Apie tai JAV vyriausybė aiškiai pareiškė 1984 m. įslaptintoje Nacionalinio saugumo direktyvoje (NSDD 133). Nepaisant Jugoslavijos bendradarbiavimo su Vakarais ir jos nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos, JAV vyriausybės tikslas buvo sunaikinti valstybę.
Nuo 1984 m. įvestos priemonės iš pradžių leido sumažinti užsienio skolą, tačiau nedavė tokio poveikio, kokio tikėjosi Jugoslavijos vyriausybė. Dėl to TVF privertė šalį imtis dar drastiškesnių priemonių ir dar intensyviau ją stebėjo. Šiuo laikotarpiu Jugoslavijos ekonominis nuosmukis įgavo pagreitį. Priemonės, atvėrusios Jugoslavijos rinką užsienio investuotojams ir bendrovėms, per kelerius metus lėmė itin didelį gyventojų nuskurdimą. Tai tapo pagrindu nacionalizmo iškilimui, Slovėnijos ir Kroatijos pasitraukimui iš federacijos ir vėlesniems karams. Šiuose karuose svarbų vaidmenį atliko ir JAV bei Vokietija. Abi valstybės ne tik nedarė nieko, kad užkirstų kelią gresiantiems karams (8), bet JAV taip pat finansavo ir aprūpino partizanus bei miliciją KLA (sutrumpintai albaniškai Ushtria Çlirimtare e Kosovës, „Kosovo išlaisvinimo armija“), kuri galiausiai išprovokavo karą dėl Kosovo. JT taip pat atliko savo vaidmenį, nuo 1992 m. taikydamos sankcijas Jugoslavijai. Tai dar labiau padidino nepriteklių šalyje, o tai dar labiau pakurstė konfliktus. Praėjus daugeliui metų laikraštis „Foreign Affairs“ šias sankcijas net pavadino „masinio naikinimo sankcijomis“, nes jos parodė, kaip per kelis mėnesius ar metus galima sunaikinti ištisas ekonomikas. (9) Nacionalizmas ir pilietiniai karai baigėsi Jugoslavijos subyrėjimu, Balkanus suskaldžius į daugybę mažų valstybių.
Jose dominavo užsienio bendrovės. Per NATO karą prieš likusią Jugoslavijos dalį dešimtajame dešimtmetyje šios bendrovės bendradarbiavo su JAV kariuomene ir užtikrino, kad jų pačių pastatai liktų nepaliesti, o jų valstybinių konkurentų pastatai būtų sugriauti bombomis. (10) Stebina tai, kad NATO pirmiausia naikino infrastruktūrą. Šalies ekonominis pagrindas, energijos ir vandens tiekimas, tiltai ir keliai, taip pat žiniasklaidos namai buvo bombarduojami ir sulyginti su žeme. NATO atakos buvo nukreiptos prieš visus ekonominius objektus, kurie nebuvo užsienio bendrovių rankose.
Taigi Jugoslaviją sunaikino ekonominio dusinimo, nacionalizmo ir karo mišinys. Tai pasitarnavo tam, kad susidariusios šalys taptų visiškai priklausomos nuo Vakarų ir taip būtų atiduotos tariamai „pasaulinei rinkai“, kurioje Balkanų šalys turėjo pigiai parduoti savo produktus ir žaliavas ir buvo priklausomos nuo Vakarų importuojamų produktų. Privatizacija Jugoslavijoje suteikė pelno galimybes Vakarų bendrovėms ir investuotojams, o priverstinis šalies atvėrimas leido Vakarų korporacijoms supirkti šalį, kaip jos daro visoje Europoje. (11)
Panašią strategiją atsakingi asmenys naudoja ir Ukrainoje. Šalis jau visiškai padalinta įvairių korporacijų rankose, o per skolą ir rekonstrukcijos partnerystę su „Goldman Sachs“ ir „Blackrock“ valstybės institucijos visiškai privatizuojamos šių finansų milžinų rankose. Be jokios abejonės, galima teigti, kad šios korporacijos yra tikrieji varikliai – taigi tarptautinis finansinis kapitalas – ir kad JAV yra tik jų įrankis, elito, susibūrusio į WEF, PSO, BIS, ECB ir FED, vykdomoji jėga.
Tačiau likusi Europos dalis taip pat yra JAV užsienio politikos, taigi ir finansinio elito, taikiklyje. Čia taip pat taikoma tam tikra balkanizacijos forma. Tai jau prasidėjo Boriso Džonsono (Boris Johnson) „Brexitu“, kuris vieną ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių atplėšė nuo ES ir dar glaudžiau susiejo su JAV. Ekonominis karas, kurį buvęs ir naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo prieš ES, čia taip pat yra svarbus etapas. Prezidentas leido aiškiai suprasti, kad per kitą kadenciją šį ekonominį karą dar labiau sustiprins. Jis planuoja didelius muitus visiems užsienio produktams ir grasina visoms šalims, planuojančioms atsisakyti JAV dolerio, dar didesniais muitais ir sankcijomis.
Eskaluojant karą prieš Rusiją Ukrainoje buvo siekiama ne tik susilpninti Rusiją ir padaryti Ukrainą labiau priklausomą nuo globalistinio elito. Jis taip pat, o gal net pirmiausia, buvo nukreiptas prieš Europą ir ES. Nuo pat pradžių ES įvedė Rusijai sankcijas, kurios neišvengiamai turėjo paveikti ir pačias Europos valstybes. Juk naujos geležinės uždangos tarp Europos ir Rusijos pastatymas sukėlė pavojų ne tik energijos, bet ir trąšų bei kitų žaliavų tiekimui ir atėmė iš Europos didelę ir svarbią pardavimo rinką. Nuo pirmojo sankcijų paketo ES ritosi žemyn ir smuko į recesiją. Šią padėtį dar labiau apsunkina tai, kad bent jau Vokietijoje vyrauja apgaulinga ideologija, kuri įkyriai planuoja pakeisti energijos tiekimą vadinamaisiais atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, ir taip negrįžtamai, kvapą gniaužiančiu greičiu naikina visas kitas galimybes. (12) Dėl to Vokietijoje dabar yra „superrecesija“, nors techniškai recesija iš tikrųjų neegzistuoja. Tai reiškia, kad nors ekonomika nesumažėjo du ketvirčius iš eilės, tačiau ji sumažėjo dvejus metus iš eilės, nors pasaulinė ekonomika iš tikrųjų auga – tai istoriškai precedento neturintis reiškinys pramoninei šaliai. (13) Taigi akivaizdu, kad tai yra „masinio naikinimo sankcijos“, išskyrus tai, kad tikrasis taikinys yra pačios jas taikančios valstybės.
JAV įvykdytas teroristinis išpuolis prieš „Nordstream“ dujotiekius buvo tik dar vienas priešiškas Vašingtono veiksmas, kuriuo siekta pašalinti visų pirma Vokietiją kaip ekonominį veiksnį. Tuo pat metu JAV padidino suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportą į Europą. Tai palanki proga, turint omenyje, kad JAV dar iki pirmojo sankcijų paketo išplėtė suskystintų gamtinių dujų, t. y. nešvarių „fracking“ tipo dujų, eksporto galimybes. Beveik galima manyti, kad viskas buvo suplanuota būtent taip. Naujasis prezidentas dabar taip pat šantažuoja Vokietiją ir ES, kad šios padidintų JAV SGD dujų ir žalios naftos importą. (14) Vokietija dabar yra priklausoma nuo JAV suskystintų gamtinių dujų ir todėl visiškai atsidūrė imperijos rankose – labiau nei bet kada anksčiau. Mainais už tai JAV dosniai priima Vokietijos įmones, kurios migruoja iš Europos, nes gamyba čia tampa nepelninga. Ukraina, kurios užsienio politiką formuoja Vašingtonas, o kariuomenę kontroliuoja Pentagonas, naudojama tam, kad į panašią padėtį būtų įstumta likusi ES dalis. Pavyzdžiui, ji užpuolė dujotiekį „TurkStream“, paskutinį vamzdyną, kuriuo į Europą vis dar tiekiamos pigios dujos, nors kol kas nesėkmingai. TurkStream dujotiekis eina per Turkiją ir tiekia dujas pietryčių Europos šalims iki pat Vengrijos. (15) Sunaikinus dujotiekį, šios ES valstybės taip pat turi būti įstumtos į ekonominį nuosmukį.
Tuo pat metu Europa verčiama prisiimti vis daugiau skolų, kad galėtų toliau remti Ukrainą jos beviltiškame kare ir toliau ginkluotis kaip NATO 2 proc. tikslo dalis – tik tam, kad paskui būtų išnaudota kare prieš Rusiją. Nes JAV šiame kare nedalyvaus, kaip jau paskelbė naujasis JAV prezidentas. Šį karą kariaus tik Europa. Kaip tai bus įmanoma mažėjant ekonomikai ir trūkstant ekonominių išteklių, atsakingiems asmenims lieka paslaptis.

Tačiau tikslas aiškus: ekonominė konkurencija, su kuria JAV susiduria ES pavidalu, bus galutinai sunaikinta, žemė ir infrastruktūra bus privatizuota didžiųjų korporacijų, o pastangos atlikti nepriklausomą vaidmenį gynybos srityje bus pakirstos. Kaip kadaise Jugoslavijoje, ekonominės sąlygos ES taip pat aštrina nacionalistinius tonus ir tarpusavio konkurenciją. Prie to prisideda valdovė JAV, kuri, laikydamasi kolonijinių tradicijų, beatodairiškai pasirenka sau palankią šalį, šiuo atveju Lenkiją, ir suteikia jai pirmenybę kitų šalių atžvilgiu, paskelbdama ją naująja mylimąja. Panašiai elgėsi ir belgai, pavyzdžiui, Konge, kur viena iš daugybės tautų buvo tiesiog paskelbta aukštesne rase, kad būtų galima ją palyginti su kitomis kolonijinės teritorijos tautomis ir taip palengvinti teritorijos administravimą. Praeityje toks požiūris neabejotinai lėmė karus ir genocidą, ir šis pavojus taip pat gresia besiskaldančiai ES, kurią gali ištikti panašus likimas kaip Jugoslaviją. Tai, kad ES nėra vieninga valstybė, o tik tarpvyriausybinė organizacija, yra privalumas kolonijų šeimininkams. Klestinti korupcija ir antidemokratinio ES elito savivalė, taip pat beatodairiški ir pernelyg griežti Briuselio reglamentai daro viską, kad žlugdytų gyventojų pritarimą ES. F. von der Leyen ir kiti biurokratai institucijose gyvena tarsi mafijos klanas, tai dabar patvirtina net ES vidaus tarnybos atstovai ir tai neabejotinai stiprina visuotinį norą atsisakyti šių institucijų. (16)
Pats personalas yra JAV balkanizacijos strategijos dalis. Taip yra todėl, kad jie yra atrinkti finansinio elito interesų atstovai, kurie buvo rankomis parinkti ir paskirti į aukščiausius postus Atlanto tilte (vok. Atlantikbrücke), Užsienio santykių taryboje (vok. Council of Foreign Relations), WEF, FED, TVF, Bilderbergo susitikimuose ir kitose institucijose. Finansinis elitas, susiliejęs su JAV vyriausybe, į ES valstybių politiką įsileido savo darbuotojus, kad galėtų toliau vykdyti žemyno demontavimą. “Mes įsiskverbėme į kabinetus“ (angl. “We penetrated the cabinets”) – taip trumpai tai apibūdino Klausas Švabas. Europai sunaikinti nereikėjo – bent jau kol kas – jokių KLA kariškių ir ginklų, jokių teritorijų bombardavimų, o tik rankomis parinktų biurokratų ir – čia reikia visapusiškai pripažinti moterų vaidmenį – moterų valdininkių, kurios su blaivia arogancija įgyvendino technokratinį projektą, parengtą įvairių tarptautinių asociacijų užkulisiuose ir slaptuose susitikimuose. Taigi akivaizdu, kieno interesams šiandien tarnauja ES kariuomenė.
Pasibaigus dujų tranzitui, dar vienu žingsniu priartėjome prie galutinio ES sunaikinimo. (17) To pasekmes šiuo metu galima stebėti Padniestrėje, kuri formaliai priklauso Moldovai. Ten jau įvyko pirmieji mirties atvejai dėl bandymų šildyti namus kitais būdais. (18) Ilgainiui toks likimas gali ištikti ir kitas Europos valstybes. Alternatyvos rusiškoms dujoms šiuo metu nėra pasiekiamos, nors ES sudarė susitarimą su Azerbaidžanu dėl dujų tiekimo iš Baku į ES. Tačiau ši iniciatyva jau dabar yra sabotuojama ES viduje. (19) Pavyzdžiui, ES Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją dėl bendradarbiavimo su Azerbaidžanu sustabdymo – kaip visada, pretekstas čia yra žmogaus teisės, kurios, tiesa, niekam neįdomios, kai kalbama apie naująjį Sirijos teroro režimą arba Saudo Arabiją.
Išpardavimas taip pat jau prasidėjo. Pavyzdžiui, JAV investuotojas Stephenas Lynchas paskelbė ketinantis pirkti dujotiekį „Nordstream II“. (20) Jis atvirai išreiškė nuogąstavimą, kad pasibaigus karui tiek Vokietija, tiek Rusija gali susigundyti pasinaudoti likusia dujotiekio atkarpa. Lynchas, turintis ryšių su Donaldu Trumpu, matyt, bando užkirsti kelią būtent tam – ir taip žaidžia į naudą Europos balkanizacijai, kurios taip pat nori Trumpas. Tačiau tai apima ir ES karą prieš ūkininkus, kuriuo siekiama, kad JAV korporacijos ir oligarchai perimtų žemę ir rinkos dalis. (21)
Europos, ypač Vokietijos, ekonominis nuosmukis jau akivaizdus. Vokietija jau dvejus metus išgyvena recesiją, ir nesitikima, kad padėtis pagerės ir šiais metais, veikiau priešingai. (22) Bankrotų skaičius ir toliau siekia naujas aukštumas (23), kyla pavojus energijos tiekimui, todėl kyla neramumai elektros biržose ir didėja gyventojų išlaidos. Skurdas Vokietijoje ir toliau didėja. (24) Pavyzdžiui, 21,3 proc. vokiečių gresia skurdas. (25) Kartu toliau didėja tokia našta kaip socialinės išlaidos. Vis didėjančios federalinės ir žemių vyriausybių skolos ir tuo pat metu vykstantis ekonomikos nuosmukis veda į numatomą katastrofą. Skolų našta atveria duris privatizacijai ir gali padaryti Vokietiją tokią pat priklausomą nuo Blackrock, kaip ir Ukrainą. Blackrock kandidatas į kanclerio postą Merzas jau signalizuoja, kad finansų milžinė tiesiogiai perims Vokietiją.
Tačiau Goldman-Sachs-Weidel vadovaujama AfD taip pat yra pasirengusi pradėti privatizavimo programą. CDU, AfD, taip pat FDP pritaria socialinių išlaidų mažinimui ir išlaidų gynybai didinimui. Jos pasisako už neoliberalias programas, pagal kurias ištekliai, infrastruktūra ir ekonominis turtas perduodami į finansinio kapitalo rankas. Šverine AfD ir CDU jau pirmą kartą parodė, ką ketina daryti jų vadovaujama vyriausybė. Šverine visi pašalpų gavėjai dabar privalo dirbti – tai, kas iš tikrųjų draudžiama “Grundgesetz” (Vokietijos konstitucijoje). (26) Iš pradžių AfD tai buvo įvedusi tik prieglobsčio prašytojams, tik CDU tai pavertė privalomu darbo reikalavimu visiems pašalpų gavėjams. Tai reiškia, kad šios partijos taip pat nėra tikra opozicija. Jos dalyvauja Europos balkanizacijoje JAV kapitalistų frakcijos naudai. Ši frakcija dabar taip pat siekia užvaldyti tiekimo kelius. (27) D. Trumpas jau pagrasino grąžinti Panamos kanalą į JAV valdymą. Jis taip pat pasiūlė Kanadai ir Grenlandijai prisijungti prie JAV. Taigi D. Trumpas įkūnija iki kraštutinumų privestas JAV hegemonines ambicijas ir su JAV vyriausybe susijusį kapitalą.
Iš to turėtų būti aišku, kad JAV nėra Europos draugė. Priešingai, jos siekia pajungti ir užvaldyti šį žemyną. Europos nuosmukio vargu ar pavyks išvengti. Vienintelis šansas šiam žemynui – atsiskirti nuo JAV, suartėti su Rusija, Kinija ir kitomis Rytų valstybėmis ir visapusiškai su jomis bendradarbiauti. Tačiau kyla klausimas, ar šis traukinys jau seniai nuvažiavo iš stoties. Po daugelio metų atsigręžimo Rusija dabar atsigręžia į kitus pasaulio regionus. Šalis jau seniai gali pati diktuoti taikos, prekybos ir bendradarbiavimo sąlygas. Ji vis mažiau priklauso nuo Europos, kuo labiau sankcijos verčia ją vystytis kitais būdais.
Prie to prisideda ir JAV išrinktas ES elitas, kuris sistemingai dirba ES ir atskirų valstybių vyriausybėse, siekdamas, kad ES žlugtų dėl ekonominio nuosmukio ir artėjančio karo sukeltos dezintegracijos. Europai gresia toks pat likimas, kokį dabar patiria Ukraina ir kokį prieš kelis dešimtmečius teko išgyventi Balkanams. Kad išvengtų šio likimo, gyventojai turės sukilti ir išstumti technokratinį elitą. ES šalys turėtų susivienyti ir sukurti konfederaciją, kuri nesiektų visapusiškai stebėti, kontroliuoti ir pajungti ES piliečių, o skatintų savo piliečių vystymąsi ir sambūvį bei gintų jų interesus nuo užsienio jėgų. Tačiau dabartinėmis aplinkybėmis tai vargu ar įmanoma numatyti. Todėl ir Europa, valdant Trumpui, AfD ar CDU, vis giliau slysta į katastrofą.
Šaltiniai ir komentarai
(1) https://freedert.online/europa/231454-zum-ende-russischen-gastransits-durch/
(2) https://www.tagesschau.de/newsticker/liveblog-ukraine-dienstag-366.html
(3) https://militarist-monitor.org/profile/1992_draft_defense_planning_guidance/
(4) https://www.pbs.org/wgbh/pages/frontline/shows/iraq/etc/wolf.html
(5) https://de.wikipedia.org/wiki/Europaarmee
(6) https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/soeu-1984-333-402/html
(7) https://www.uni-trier.de/fileadmin/forschung/ZES/Schriftenreihe/050.pdf
(9) https://www.foreignaffairs.com/articles/iraq/1999-05-01/sanctions-mass-destruction
(10) https://tkp.at/2024/12/30/privatisierung-in-syrien-usa-planen-ausverkauf-nach-assad/
(11) https://www.sueddeutsche.de/wirtschaft/land-grabbing-sturm-auf-die-felder-1.2525060
(12) https://www.manova.news/artikel/verbrannte-erde-3
(14) https://freedert.online/wirtschaft/230276-trump-hat-begonnen-europa-zu-erpressen/
(15) https://anti-spiegel.ru/2025/kiew-greift-europas-gasversorgung-an/
(17) https://tkp.at/2025/01/05/countdown-zum-europaeischen-zusammenbruch/
(21) https://apolut.net/feindliche-uebernahme-von-felix-feistel/
(22) https://www.german-foreign-policy.com/news/detail/9814
(23) https://apollo-news.net/deutschlands-wirtschaft-verzeichnet-20-jahres-hoch-an-insolvenzen/
(27) https://freedert.online/meinung/231063-neuordnung-welt-trump-will-lieferwege/
Šis tekstas pasirodė 2025 m. sausio 21 d. pavadinimu „Die Balkanisierung Europas | Von Felix Feistel” svetainėje apolut.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: