Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. vasario 2 d. sciencefiles.org.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Dar prieš įžengiant į dabartinį 25-ąjį Saulės ciklą, NASA buvo parengusi tokias “Skrydžio sąlygas astronautams”:
“Saulės aktyvumas kyla ir krenta 11 metų ciklu. Prognozuojama, kad kitas Saulės ciklas bus silpniausias per pastaruosius 200 metų. Šio kito ciklo maksimumas – matuojamas pagal Saulės dėmių skaičių – standartinį Saulės aktyvumo lygio matą – gali būti 30-50 % mažesnis nei paskutinio ciklo. Rezultatai rodo, kad kitas ciklas prasidės 2020 m., o maksimumą pasieks 2025 m.”
Teiginiui “silpniausias Saulės ciklas” pagrįsti čia pasirinktas 200 metų atskaitos laikas. Nuo 1820 m. nebuvo tokio silpno Saulės ciklo kaip 25-asis Saulės ciklas, kuriame šiuo metu esame.
Britų astronomas Džonas Daltonas (John Dalton) 1790-1830 m. laikotarpiu užfiksavo itin silpną Saulės aktyvumo laikotarpį. Šis laikotarpis jo garbei buvo pavadintas Daltono minimumu. Daltono minimumas ir Maunderio minimumas (1645-1715 m.), Vilko minimumas (1280-1350 m.), Oorto minimumas (1010-1050 m.), Homero minimumas (800-900 m. pr. Kr.) – jie žymi Saulės aktyvumo minimumus, o juos lydi krintanti temperatūra.
Į Daltono minimumo laikotarpį įeina ir 1816 m. be vasaros – žemės ūkio katastrofa Šiaurės pusrutulyje.
Kol politikai karštligiškai bando išgyventi klimato krizės isteriją ir kuo greičiau nustatyti kursą, kad elektros kainos ir toliau augtų, o energetikos permainų spekuliantai ir toliau uždirbtų daug pinigų, mokslininkai jau sulaukė Saulės minimumo.
Beveik nėra abejonių: nuo 2020 m. pradžios gyvename Saulės minimumo laikotarpiu, ir manoma, kad jis tęsis iki 2053 m. Ką tai reiškia, Valentina Žarkova ką tik aiškiai aprašė straipsnyje žurnale “Temperature”:
– sutrumpėjusios augimo fazės,
– mažėjantis žemės ūkio derlius,
– tiekimo trūkumas,
– ledynų augimas, kuris sunaikina ganyklas,
– šaltos žiemos, dėl kurių nuolat užšąla tokios upės kaip Dunojus ir Temzė,
– iš pusiausvyros išvestas Šiaurės Atlanto svyravimas, dėl kurio Europoje nuolat tvyro šaltis.
Visa tai nėra siaubo scenarijus, visa tai jau buvo anksčiau, per Maunderio minimumą, kuris truko nuo 1645 m. iki maždaug 1710 m. Maunderio minimumo laikotarpio paveiksluose vaizduojami londoniečiai, žiemą vaikštinėjantys užšalusia Temze. Visi, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, žino, kaip retai šiandien Jungtinėje Karalystėje pasitaiko net šalta naktis, jau nekalbant apie užšalusią balą. Atsižvelgiant į tai, gana lengva įsivaizduoti, kokius pokyčius atneštų Saulės minimumas.
O kad mes jau gyvename Saulės minimumo laikotarpiu, rodo Žarkovos rezultatai, kuriuos ji surinko redakciniame straipsnyje pavadinimu “Šiuolaikinis didysis Saulės minimumas lems žemės atšalimą”. Jie pagrįsti ankstesniais ir dabartiniais tyrimais.
Pagrindinis rezultatas: 2020-2053 m. vidutinė temperatūra vidutiniškai nukris 1 laipsniu Celsijaus. Tai skamba nedaug, bet yra nemažai, nes nuo Maunderio minimumo vidutinė temperatūra pakilo tik apie 1,4 laipsnio Celsijaus. Atšalimas vidutiniškai 1 laipsniu Celsijaus yra tik 0,4 laipsnio Celsijaus didesnis už Maunderio minimumą, kurio pasekmės aprašytos pirmiau.
Šiam rezultatui apskaičiuoti naudotas naujas ir įdomus metodas, pagrįstas pastebėjimu, kad Saulės aktyvumą lemia magnetizmas, kuris pasireiškia dviem magnetinėmis bangomis, atsirandančiomis skirtinguose Saulės sluoksniuose. Šios dvi bangos pavaizduotos aukščiau esančiame paveikslėlyje, o toliau jų poveikis sujungtas. Apatinės kreivės ypatybė – ji gana gerai kartografuoja praeities Saulės aktyvumą, todėl Žarkova siūlo kombinuotą kreivę naudoti kaip “naują Saulės aktyvumo rodiklį”.
Rezultatus panaudojus ne tik praeities Saulės aktyvumo žemėlapiui sudaryti, bet ir Saulės aktyvumo raidai prognozuoti, gaunama apatinė šio paveikslėlio dalis. Viršutinėje dalyje 21-23 Saulės ciklų – šiuo metu esame 25-ajame Saulės cikle – stebėjimų duomenys sujungti su matematinio modelio, kurį Žarkova apskaičiuoja remdamasis dviejų kreivių, apibūdinančių dviejų pagrindinių Saulės magnetinio lauko komponentų pokyčius, parodytus pirmiau pateiktame paveikslėlyje, deriniu, prognoze. Taip gaunama toliau pateikto paveikslėlio apatinėje dalyje parodyta Saulės aktyvumo prognozė.
Kaip aiškiai matyti, Saulės aktyvumas 2020-2040 m. yra labai mažas, daug mažesnis nei iki šiol šiame tūkstantmetyje, ir tai turi reikšmingų pasekmių, nes, sumažėjus Saulės aktyvumui, sumažėja ir Saulės spinduliuotė, taigi ir atšalimas 1 laipsniu Celsijaus, kaip skaičiuoja Žarkova, bet ne tik tai, nes Saulės minimumo metu Saulės magnetinis laukas yra silpnesnis, jo aktyvumas sumažėja iki 70 %, kaip rašo Žarkova. Dėl to padidėja Žemę pasiekiančių galaktinių ir užgalaktinių kosminių spindulių intensyvumas. Jei jų intensyvumas padidėja, Žemėje susidaro daugiau debesų. Jei susidaro daugiau debesų, tai turi papildomą poveikį – sumažėja temperatūra. Kitaip tariant, tai, kad Žemės temperatūra per Saulės minimumą, kuriame esame nuo 2020 m., sumažėja 1 laipsniu Celsijaus, slepia didelius vietinius skirtumus, kuriuos galima maksimaliai padidinti didinant debesuotumą. Žarkova savo išvadas apibendrina taip:
“Per šiuos didžiuosius Saulės minimumus labai sumažėja Saulės magnetinis laukas ir Saulės spinduliavimas, o tai reiškia, kad sumažėja ir žemės temperatūra, kuri šiems laikotarpiams išvesta analizuojant pastarųjų 12 000 ar daugiau metų žemės biomasę. Paskutinis didysis Saulės minimumas įvyko Maunderio minimumo metu (1645-1710 m.), dėl kurio Saulės spinduliuotė sumažėjo 0,22 %, palyginti su dabartine, o vidutinė žemės temperatūra sumažėjo 1,0-1,5 °C.
Šis dvigubo dinamo veikimo Saulėje atradimas mus laiku įspėjo apie artėjantį didįjį Saulės minimumą 1, kai Saulės magnetinis laukas ir jos magnetinis aktyvumas sumažės 70 %. Šis periodas Saulėje prasidėjo 2020 m. ir tęsis iki 2053 m. Per šį šiuolaikinį didįjį minimumą galima tikėtis, kad vidutinė žemės temperatūra sumažės iki 1,0 °C, ypač Saulės minimumo laikotarpiais tarp 25-26 ir 26-27 ciklų, t. y. 2031-2043 m. Žemės temperatūros sumažėjimas per artimiausius 30 metų gali turėti svarbių pasekmių įvairiose planetos vietose augančiai augmenijai, žemės ūkiui, maisto atsargoms ir šildymo poreikiams tiek Šiaurės, tiek Pietų pusrutuliuose. Šis visuotinis atšalimas per artėjantį pirmąjį didįjį Saulės minimumą (2020-2053 m.) gali trims dešimtmečiams atsverti bet kokius visuotinio atšilimo požymius ir pareikalautų tarpvyriausybinių pastangų, kad būtų sprendžiamos šilumos ir maisto tiekimo visiems Žemės gyventojams problemos.”
Jau yra pirmųjų požymių, kad politiniai veikėjai ir kiti klimato kaitos naratyvo spekuliantai nori tęsti ir grįsti savo klimato kaitos naratyvą su visais su juo susijusiais trilijonais eurų perskirstymo trilijonų eurų, remdamiesi dabartiniu dusinimu. Hadmutas Danišas (Hadmut Danisch) pranešė apie tai, kalbėdamas apie paskutinį Didžiojo Reseterio klubo susitikimą Davose. Pirmieji tariamai moksliniai straipsniai, kuriuose norima priemones, kurių buvo imtasi prieš SARS-CoV-2, perkelti į kovą su klimato kaita, taip pat jau pasirodė, pavyzdžiui, žurnale “British Medical Journal“, kuris vis labiau virsta ideologine skylėta vieta.
Atkakliai kovai su tariamai žmogaus sukelta klimato kaita būdinga ta pati nekompetencija, kuri pastebima ir atkaklioje kovoje su SARS-CoV-2: Kai politiniai veikėjai pradeda veikti, jie ignoruoja bet kokius pokyčius, kurie leistų jiems sugrąžinti savo veiksmus į realybę ir kintantį mokslinį situacijos apibūdinimą. Tikriausiai viena didžiausių problemų, susijusių su demokratiškai įsteigtomis valstybėmis, yra ta, kad neįmanoma atsikratyti vyriausybių, kurios kažkuo užsiciklino ir valdo prieš bet kokį protą. Vienas iš būdų šiai problemai išspręsti būtų skubios kelionės linija – referendumas dėl vyriausybės atleidimo.
Bet grįžkime prie klimato kaitos, kurią, antrocentristinių faktų neigėjų teigimu, sukėlė žmogus ir kurią galima paveikti savo nuožiūra pasukant CO2 išmetimo varžtą. Žinoma, yra klimato kaita, kurią isterikai 2000 m. Jungtinėje Karalystėje apibūdino taip:
2000 m. kovo 20 d. laikraštis “The UK Independent” išmetė šį šlamštą tarp savo skaitytojų, cituodamas tariamą mokslininką, kuris, kaip mums atrodo, labai gerai atspindi pseudomokslininkus, kurie remiasi žmogaus sukeltos klimato kaitos mitu: jokių abejonių, jokios baimės suklysti, jokių problemų prognozuojant katastrofas ir rizikuojant po kelerių metų tapti pajuokos objektu:
“Pasaulinis atšilimas, atmosferos šildymas dėl padidėjusio pramoninių dujų kiekio, dabar tarptautinės bendruomenės pripažįstamas kaip realybė. Dešimtajame dešimtmetyje vidutinė temperatūra Didžiojoje Britanijoje buvo beveik 0,6 °C aukštesnė nei 1960-1990 m. ir manoma, kad per ateinantį šimtmetį kiekvieną dešimtmetį ji padidės 0,2 °C. Aštuoneri iš dešimties karščiausių užfiksuotų metų buvo dešimtajame dešimtmetyje.
Tačiau kol kas atšilimas labiau pasireiškia ne tokiomis šaltomis žiemomis, o daug karštesnėmis vasaromis. Pasak Rytų Anglijos universiteto Klimato tyrimų padalinio (CRU) vyresniojo mokslininko daktaro Deivido Vinerio (David Viner), po kelerių metų žiemos sniegas taps “labai retu ir įdomiu įvykiu”.
“Vaikai tiesiog nežinos, kas yra sniegas”, – sakė jis.
Galima drąsiai teigti, kad 21 metai patenka į kelerių metų laikotarpį. Ir po kelių 21 metų Jungtinė Karalystė ką tik išgyveno šalčiausią sausį nuo 2010 m., o sniego buvo gausu visose šalies dalyse, net pietų Velse, kur sniegas žinomas kaip tai, kas žiemą būna Snowdonijoje, t. y. šiaurės Velse, ir ant ten stūksančių kalnų buvo sniego seniai nematytais kiekiais:
Tai, žinoma, orai, nes viskas, kas neatitinka naratyvo apie žmogaus sukeltą klimato kaitą, lemiančią tokį didžiulį atšilimą, dėl kurio visi paskęsime, yra orai. Nors kelios karštos liepos mėnesio dienos, žinoma, rodo klimato kaitą. Klimato kaitos isterikų pasaulis yra beveik grakštus savo paprastumu ir kaimietišku veidmainiškumu, jei turite polinkį į groteską.
Kuriuo momentu orai tampa klimatu?
Tai klausimas, į kurį galima atsakyti statistiškai per tam tikrą laikotarpį, bet tada atskiri stebėjimai iškrenta, ir MS žiniasklaida vėl turi mažiau pagrindo susireikšminti. Į šį klausimą taip pat galima atsakyti taip, kad pavieniai orų stebėjimai, jei jie rodo tam tikrą dėsningumą, gali būti laikomi hipotezės įrodymu, pavyzdžiui, hipotezės, kad darosi vis šalčiau, kad gyvename mažajame ledynmetyje, pavieniai stebėjimai, pavyzdžiui, šie, kuriuos surinkome iš labai geros svetainės Electroverse:
– Guamą ir Bermudus skiria apie 14 000 km, ir paprastai jie pasižymi komfortiška temperatūra. Šiuo metu abi salos muša šalčio rekordus.
– JAV rytinės pakrantės miestus nuo Vašingtono iki Niujorko šiuo metu dengia sniego antklodė nuo audros “Orlena”, kurioje jie grasina paskendti.
– Kalifornijoje per 24 valandas iškrito daugiau nei metras sniego. Be kita ko, dėl sniego šiuo metu uždarytas Josemičio nacionalinis parkas.
– Sausio pabaigoje ne tik Ispanijos sostinę Madridą užklojo sniego audra.
– Japonijoje šiemet iškrito rekordinis sniego kiekis.
– Mongolija šiuo metu kenčia nuo žiemos, kuri dar 20 laipsnių pranoksta įprastas šaltas žiemas, kai vidutiniškai būna -30 laipsnių šalčio.
– Naujojoje Zelandijoje sninga. Šiuo metu Naujojoje Zelandijoje yra vasara.
– Antarktida išgyvena šalčiausią vasarą nuo 1978 m. Jūros ledas didėja.
– Sibire užfiksuotas -73 laipsnių Celsijaus šalčio rekordas, pasiektas per ilgiausią ir šalčiausią užfiksuotą žiemą.
– Prancūzijos Rivjeroje temperatūra yra 6-7 laipsniais žemesnė už įprastą žiemos vidurkį.
– Pekine šalčiausia nuo 1966 m.
– Šiaurės Kanadoje šiuo metų laiku šalta. Šiemet tikrai šalta , -47 laipsniai Celsijaus.
– Rekordinis sniego kiekis atkirto Kašmyrą nuo likusios Indijos dalies.
– 20-yje meteorologijos stočių Kinijoje 2020 m. gruodis buvo šalčiausias mėnuo per visą istoriją.
– Jukatanas Meksikoje garsėja aukšta temperatūra. Ne 2020 m. gruodį buvo šalčiau nei bet kada nuo tada, kai fiksuojama temperatūra.
– Rusijos Arkties pakrantėje šią žiemą dar šalčiau nei įprastai. Temperatūra nukrito žemiau -50 laipsnių.
– Suomijoje 2020 m. gruodis buvo šalčiausias nuo 1995 m.
– Pensilvaniją palaidojo sniegas.
– Oklahomoje iškrito rekordinis sniego kiekis.
– Sniegas ir –23 laipsniai Celsijaus Pietų Korėjoje.
Sąrašą galėtume tęsti ir toliau. Tačiau to daryti nereikėtų, nes užfiksuoti šalčio ir sniego kiekio rekordai rodo dėsningumą ir neapsiriboja “keliais”, “pavieniais” ar “izoliuotais” žemės regionais. Stebėjimai patvirtina prielaidą, kad esame ledynmetyje, kad darosi šalčiau, o ne šilčiau. Jie neatitinka nieko, ką per pastaruosius kelis dešimtmečius piešė ir prognozavo klimato isterikai, kalbėdami apie katastrofų scenarijus. Štai kodėl valstybės narės žiniasklaida ignoruoja šias ataskaitas.
Gerai, kad mes esame. Sekite mus TELEGRAM
Šis tekstas pasirodė 2021 m. vasario 2 d. pavadinimu „Saukalt, Eis, viel Schnee: Statt global Warming gibt es global Cooling in kleiner Eiszeit“ svetainėje sciencefiles.org.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: pixabay
1 thought on “Velniškai šalta, ledas, daug sniego: vietoj visuotinio atšilimo – visuotinis atšalimas mažojo ledynmečio metu”