Toliau pateikiame du tekstus, kurie padeda geriau suprasti krizę Sudane.
Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. balandžio 28 d. tkp.at.
Thomas Oysmüller. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Pastabos apie Sudano krizę
Sudano krizės raida rodo, kad tai yra geopolitinis konfliktas. Ypač aktyviai šioje šalyje veikė JAV vėliausiai po to, kai Sudanas susitarė su Rusija.
Internete plinta tekstas, kuriame užfiksuoti svarbūs pastarųjų kelių mėnesių Afrikos šalyje momentai “Pastabos apie Sudaną”. Afrikos piliečiai žurnalistai atvirai kalba apie Rusijos ir JAV “proxy karą”, “kaip per Šaltąjį karą”. Visų pirma, labai krinta į akis JAV veikla:
1. 2022 m. rugpjūtis – pirmą kartą per 25 metus paskirtas JAV ambasadorius Sudane.
2. 2022 m. rugsėjis – JAV ambasadorius “aiškiai” įspėja Sudaną nesudaryti susitarimo dėl Rusijos karinio jūrų laivyno bazės.
3. 2022 m. lapkritis – Blink ragina Sudaną sutikti su “JAV parama greitai suformuoti civiliams vadovaujamą pereinamojo laikotarpio vyriausybę”.
4. 2022 m. gruodis – JT tarpininkauja Sudano, 18 karinių vadovų ir pagrindinių prodemokratinių partijų sudarant pagrindų susitarimą.
5. 2022 m. gruodžio mėn. – Blink pagrasina uždrausti keliauti Sudano piliečiams, kurie kelia pavojų pagrindų susitarimui.
6. 2023 m. vasaris – Sergejus Lavrovas ir vyriausybės vadovas Burhanas sudaro susitarimą dėl Rusijos karinio jūrų laivyno bazės. Ji taip pat turi tarnauti kaip “Vagnerio” logistikos centras.
7. 2023 m. vasario mėn: “Humanitarinė pagalba” Sudanui: J. Bideno administracija siunčia 288 mln.
8. 2023 m. kovo mėn: Viktorija Nuland lankosi Sudane “aptarti demokratijos”.
9. 2023 m. balandžio mėn: Konfliktas tarp dviejų kariuomenės grupuočių, Sudano ginkluotųjų pajėgų. (vadovaujamos generolo ir vyriausybės vadovo Burhano) ir sukarintos RSF grupės (vadovaujamos generolo ir Burhano pavaduotojo Dagalo) paaštrėja.
10. 2023 m. balandžio mėn: JAV ir kitos Vakarų šalys evakuoja savo piliečius.
11. 2023 m. balandžio mėn: PSO skelbia aliarmą: “didelė biologinė grėsmė” kyla iš biologinės laboratorijos, kurią “užėmė Sudano kovotojai”. TKP pateikė išsamią informaciją.
12. 2023 m. balandžio mėn: Pranešimai apie didelį pabėgėlių judėjimą Egipto ir Šiaurės Afrikos link. JT numato pabėgėlių krizę.
Sudanas: Dar vienas proxy-karas
Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. balandžio 27 d. norberthaering.de.
Norbert Häring. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Sudane tarp dviejų generolų, kurie kartu valdė šalį, kariuomenės prasidėjo nuožmios kovos, per kurias nukentėjo daug civilių. Žiniasklaida šį įvykį pristato kaip paprastą dviejų generolų, trokštančių diktatoriškos valdžios, varžymąsi. Tačiau tam įtakos gali turėti faktas, kurio pranešimuose akivaizdžiai nematyti: Rusija ketino sudaryti susitarimą su Sudanu dėl karinio jūrų laivyno bazės įkūrimo Sudano Raudonosios jūros pakrantėje.
Kaip daugelio Vakarų naujienų pranešimų apie padėtį Sudane pavyzdį galima paminėti ilgą Chatham House analizę, Jungtinės Karalystės agentūros “UK-Aid” remiamą ataskaitą, paskelbtą likus maždaug dešimčiai dienų iki kovų pradžios. Joje nėra nė žodžio apie šią karinio jūrų laivyno bazę, nors JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybėms ji turi būti itin svarbi. Taip pat apie tai neužsimenama nė vienoje iš daugelio šiomis dienomis mums pateikiamų karą Sudane aiškinančių istorijų.
Tačiau CNN ir kitose naujienose pasirodė keletas pranešimų, kuriuose teigiama, kad Rusijos sukarinta grupuotė “Vagneris” remia vieną iš dviejų kariaujančių pusių, būtent generolą Mohammedą Hamdaną Dagalo, sukarintų Greitosios paramos pajėgų (RSF) vadą. Nepateikiama jokio paaiškinimo, kodėl jie taip elgtųsi.
Tačiau vasario mėn. pasirodė ABC News pranešimas “Sudano kariuomenė baigia peržiūrėti susitarimą dėl Rusijos Raudonosios jūros bazės” (“Sudan military finishes review of Russian Red Sea base deal”). Pasak pranešimo, Sudano kariškiai baigė peržiūrėti susitarimą su Rusija dėl karinio jūrų laivyno bazės statybos ir jį patvirtino. Cituojamas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris teigė, kad prieš įsigaliojant susitarimui, jį dar turi ratifikuoti dar nesuformuota Sudano įstatymų leidžiamoji institucija.
Sudanas iš pradžių sudarė susitarimą, leidžiantį Maskvai statyti bazę, buvusio prezidento Omaro Hassano al-Bashiro, kuris 2019 m. buvo nušalintas nuo valdžios, valdymo laikotarpiu. Pasak pranešimo, mainais už teisę įkurti jūrų laivyno bazę Rusija būtų teikusi Sudanui ginklų ir karinės įrangos; šis susitarimas turėjo galioti 25 metus su automatiniu pratęsimu 10 metų laikotarpiui, jei nė viena iš šalių neprieštarautų.
Dėl to atrodo, kad Rusijos vyriausybė turėjo norėti, kad perėjimas nuo karinės prie civilinės vyriausybės vyktų taip, kaip numatyta JT ir įvairių šalių tarpininkaujant sudarytame susitarime 2022 m. gruodžio mėn.
Kita vertus, JAV vyriausybė nedviprasmiškai leido suprasti, kad jai nepatinka Rusijos karinių jūrų pajėgų bazės Raudonojoje jūroje idėja. 2022 m. rugsėjo pradžioje ji pasiuntė į Sudaną pirmąjį per 25 metus visateisį ambasadorių. Jau to paties mėnesio pabaigoje jis gana tiesmukai ir viešai įspėjo Sudaną valdančius generolus neleisti Rusijai steigti karinio jūrų laivyno bazės Raudonosios jūros pakrantėje. Jis sakė:
“Jei Sudano vyriausybė nuspręs tęsti šio objekto steigimą arba iš naujo derėtis dėl jo, tai pakenks Sudano interesams. (…) Visos šalys turi suverenią teisę nuspręsti, su kuriomis kitomis šalimis bendradarbiauti, tačiau šie pasirinkimai, žinoma, turi pasekmių.”
Žiniasklaida stoja į vieną ar kitą pusę
RSF vadas generolas Mohammedas Hamdanas Dagalo stengėsi užmegzti ryšius su Rusija. 2022 m. vasarį jis išvyko į Maskvą savaitei derybų ir grįžo sakydamas, kad jo šalis neprieštarauja, jog Rusija įkurtų bazę. Jis taip pat palaiko daug glaudesnius ryšius su Etiopija ir Eritrėja nei su savo priešininkais – šalimis, kurių vyriausybės taip pat nelabai sutaria su JAV vyriausybe.
Kita vertus, jo priešininkas, kariuomenės vadas generolas Abdel Fattah al-Burhanas palaiko glaudžius ryšius su Egiptu, kuris yra svarbus JAV sąjungininkas.
Skaitant Vakarų naujienų pranešimus apie padėtį Sudane, galima daryti išvadą, kurioje pusėje yra Vakarai. Daugumoje pranešimų kalbama apie Dagalo ir beveik nekreipiama dėmesio į Burhaną, todėl susidaro įspūdis, kad Dagalo yra pagrindinis šio konflikto veikėjas, taigi ir kaltininkas.
Kartu pastebima, kad JAV ar ES aiškiai nepasmerkė negailestingų Chartumo vykdomų civilių gyventojų bombardavimų iš oro. Vakarų žiniasklaida taip pat vengia kalbėti apie tai, kas bombarduoja, arba apie tai praneša gana dalykiškai. generolo Burhano vadovaujama kariuomenė, nes RSF ir Dagalo neturi oro pajėgų, kurioms galėtų vadovauti. Jei tai vyksta vakarinėje Ukrainos dalyje, už civilių taikinių bombardavimą atsakingi asmenys laisvojo pasaulio žiniasklaidos ir vyriausybių smerkiami kur kas mažiau santūriai.
Kas įvyko anksčiau
JAV iki 2020 m. pabaigos Sudaną kartu su Šiaurės Korėja, Iranu ir Sirija buvo įtraukusios į valstybės, remiančios terorizmą, sąrašą, o tai reiškė, kad Sudanas gavo mažai finansinės paramos iš tarptautinių organizacijų, tokių kaip Pasaulio bankas ir TVF, taip pat kitų vyriausybių. Nuo tada, kai 2011 m. su JAV parama atsiskyrė naftos turtingas Pietų Sudanas, nuolat labai trūko užsienio valiutos.
2019 m. po kelis mėnesius trukusių protestų ir demonstracijų karinis perversmas nuvertė diktatorių Omarą al-Bashirą. Mišri civilinė ir karinė pereinamojo laikotarpio vyriausybė pradėjo dirbti 2019 m. rugsėjo mėn. Jai vadovavo Abdalla Hamdokas, Didžiojoje Britanijoje išsilavinimą įgijęs ekonomistas, anksčiau dirbęs Jungtinėse Tautose. Finansų ministras Ibrahimas Elbadawi buvo JAV išsilavinimą įgijęs ekonomistas, kuris anksčiau dirbo Pasaulio banke Vašingtone ir buvo vizituojantis mokslininkas Pasaulinės plėtros centre Vašingtone. Finansinę paramą siūlė įvairios vyriausybės ir organizacijos bei Pasaulio bankas. Tačiau atšilimas baigėsi 2021 m. spalio mėn. įvykus naujam kariniam perversmui, kuriam vadovavo generolas Burhanas.
Apibendrinant
Kadangi patikimų pranešimų apie įvykių Sudane priešistorę yra labai mažai, galima tik spėlioti, kokias virveles ir kas ten traukia. Tačiau galima daryti vieną prielaidą: pasakojimas apie vidaus kovą dėl valdžios, kuri iš esmės nepriklauso nuo užsienio įtakos, beveik neabejotinai yra klaidingas. Šis regionas yra pernelyg svarbus geostrateginiu požiūriu.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
