Heribertas Prantlas, vienas žymiausių Vokietijos žurnalistų, „Süddeutsche Zeitung“ susirūpinęs dėl „paralelinės teisinės sistemos pavaldumo“ ir savo skiltyje lapkričio 14 d. rašo: „kol koronos politika vykdoma be realaus parlamento dalyvavimo, ji išlieka konstituciniu požiūriu abejotina ir socialiai pažeidžiama“. Taigi, iš to seka, kad trečiadienio balsavime (lapkričio lapkričio 18 d.), kalbant apie planuojamus rimtus Infekcijos apsaugos įstatymo pakeitimus, parlamentarai turėtų pasakyti „NE“.
Pažvelkime į „Trečiojo įstatymo projektą dėl gyventojų apsaugos, kilus nacionalinės grėsmės epidemijai“. Svarbu, kad čia paminėti punktai nebus riboti laiko atžvilgiu, o bus taikomi neribotą laiką. Šiuo projektu Parlamentas po truputį griauna pagrindines žmogaus teises ir kartu savo paties pagrindus. Prantlas pažymi: „Parlamentinėje demokratijoje įstatymų leidėjai privalo prireikus imtis veiksmų. Bundestagas neatliko savo užduoties koronos politikos atžvilgiu, jis išdavė savo pareigą “.
Str. 1, Nr. 18, rašoma:
Žmonės, atvykstantys į Vokietiją su galbūt padidėjusia COVID-19 infekcijos rizika, ateityje privalėtų pateikti SARS-CoV-2 vakcinacijos dokumentus. (Anksčiau 5 skirsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio b punkte buvo kalbama apie „skiepijimo ar profilaktikos pažymėjimą“!) Infekcijos rizika laikoma padidėjusia, jei esate užsienio rizikos zonoje (tai įsigalios diena po rizikos zono paskelbimo Roberto Kocho instituto (RKI) svetainėje).
Asmenims iš padidintos rizikos šalių turėtų būti leidžiama keliauti į Vokietiją traukiniu, autobusu, laivu ar lėktuvu tik tuo atveju, jei jie galėtų įrodyti esą paskiepyti !
Tai reiškia: jūs neturėtumėte keliauti į užsienį, naudodamiesi šiomis transporto priemonėmis, prieš tai nepasiskiepiję, nes jūsų buvimo vieta gali būti paskelbta rizikos zona bet kurią dieną, taigi, jūs nebegalėtumėt laisvai sugrįžti į savo šalį, nebent jeigu ryžtumėtės prieš grįždami namo pasiskiepyti užsienyje!
Beje, skiepijimo dokumentus policija turėtų tikrinti, kertant sieną, atsitiktinai pasirenkant asmenis bei kartu patikrinant ir kitus kelionės dokumentus. Taip pat būtų reikalaujama medicininės pažymos, įrodančios, kad COVID-19 testas yra neigiamas.
Įstatyme aiškiai sakoma, kad šiomis nuostatomis būtų pažeista žmogaus fizinio kūno neliečiamumo (Konstitucijos 2 str.) teisė.
Keliaujantieji asmenys taip pat be kita ko turėtų elektroniniu būdu pranešti apie savo buvimo vietą „dešimties dienų laikotarpyje prieš ir po atvykimo“. Šiuo tikslu būtų naudojam „elektroninė registracijos ir informacijos sistema“ kurią turi sukurti RKI, o ją įgyvendinti turi „nepriklausomas IT paslaugų teikėjas“ (tarkim: „Amazon“ ar kiti). Duomenis atsakinga institucija galėtų naudoti ne ilgiau kaip 14 dienų nuo atvykimo, tačiau čia nieko nepasakyta apie tai, kaip paslaugų teikėjas galės naudotis turimais duomenimis .
Tai, kas numatyta, turėtų būti lanksčiai taikoma visų ligų, kurios „sukėlė nacionalinę epidemijos situaciją“atveju.
Visi šių potvarkių įgyvendinimą turėtų prisiimti federalinės vyriausybės be Bundesrato sutikimo. Šias ir daugelį kitų rimtų grėsmių mūsų laisvės apribojimams galima rasti dabartiniame Apsaugos nuo infekcijų įstatymo pakeitimo projekte (be kita ko, IFSG § 36 8 ir 9 dalys turi būti labai išplėstos). Tai reikštų privalomų skiepų įvedimą visiems, kurie vis dar norės keliauti!
Dideles teksto dalis parašė Albrechtas Mülleris ir pirmą kartą pasirodė pavadinimu „Treten Sie Ihren Abgeordneten wegen der geplanten Gesetzesänderungen zu Corona auf die Füße“ svetainėje www.nachdenkseiten.de
Iš vokiečių kalbos vertė Nida Matiukaitė
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
