Vokietijos vyriausybė ir teismai žmonių laisvės apribojimus kelis mėnesius teisino koronaviruso keliama „didele rizika“ gyventojams. Keli „Multipolar“ bandymai Roberto Kocho institute (RKI) išsiaiškinti, pagal kokius kriterijus ši rizika vertinama būtent taip, buvo nesėkmingi. Todėl, pasinaudojus įstatymais žiniasklaidai suteikta teise į informaciją, šią savaitę Berlyno administraciniame teisme Roberto Kocho institutui buvo pateiktas ieškinys.
Nuo 2020 m. kovo mėn. RKI skelbė, kad „rizika Vokietijos gyventojų sveikatai yra didelė“. Ne kartą, kai pastaraisiais mėnesiais piliečiai kreipdavosi į teismus dėl vyriausybės priemonių, teisėjai nurodydavo šį teiginį ir dėl jo neabejojo. Tačiau kaip RKI padarė šią savo išvadą? Pirmą kartą liepos 17 d. paskelbtame dokumente, pavadintame „COVID-19: RKI rizikos vertinimo principai“, teigiama:
„Riziką pagal situaciją vertina ir formuluoja RKI krizių komanda“.
„Multipolar“ jau kelis mėnesius, pateikdami įvairias užklausas, bando gauti atsakymus į šiuos klausimus: Kokie žmonės sudaro RKI krizių valdymo komandą? Kokiomis dienomis ši komanda posėdžiavo? Ar nuo krizių valdymo komandos įkūrimo pasikeitė jos sudėtis? Svarbiausia: Ar egzistuoja krizių valdymo komandos posėdžių protokolai? RKI spaudos tarnyba iki šiol kol kas tepareiškė:
„Yra susirinkimų užrašai, jų skelbti neketinama. Krizės valdymo komandą sudaro įvairūs darbuotojai iš skirtingų su pandemija kovojančių departamentų, priklausantys įvairioms kompetencijų sritims ir projektų grupėms.“
Jenso Spahno vadovaujamai Sveikatos ministerijai pavaldi institucija atsisako pateikti konkrečią informaciją apie tai, kurie žmonės atliko (ir nuolat atnaujina) tokį svarbų rizikos vertinimą, kurio pagrindu šalyje buvo įvesta nepaprastoji padėtis, kurios metu milijonai žmonių priversti būgštauti dėl savo profesinės ateities, o beveik visos jų gyvenimo srityse yra stipriai apribotos. Ypač daug abejonių kelia ir yra sunkiai įtikima: Panašu, kad nė nėra tvarkingo anoniminės krizių valdymo komandos posėdžių protokolo, tik „užrašai“, kurių „skelbti neketinama“.
Mūsų klausimuose, pateiktuose RKI, toliau sakoma:
„Nepaisant nuo kovo pradžios labai pasikeitusios situacijos (atvejų, testų, į ligonines patekusių žmonių, mirčių skaičius), RKI savo pranešimuose apie situaciją nuo kovo 9 d. iki šiandien rašo tą patį: „Tai labai dinamiška ir rimtai vertintina situacija visame pasaulyje ir Vokietijoje.“ Pagal kokį kriterijų nustatoma, kad situacija yra „labai dinamiška“? Tiksliau sakant: Kokie turėtų būti rodikliai, kad RKI situacijos „labai dinamiška“ nebevadintų?
Papildymas: Jei svarbiausias rodiklis turėtų būti „atvejų skaičius“ (teigiamų testų skaičius), kaip RKI gali užtikrinti, kad šį skaičių iš esmės nulemia ne (padidėjusi) testavimo apimtis, klaidingai teigiamų testų skaičius bei įprastos sezoninės ligos (didelis sergamumas kvėpavimo takų ligomis rudenį)?“
Be to, atsižvelgdami į pirmąjį karantiną pavasarį, mes taip pat klausėme:
„Kovo 17 d. RKI savo rizikos vertinimą į pakeitė „didelę“, ir nuo tada pranešimuose sakoma, kad „šiuo metu pavojus Vokietijos gyventojų sveikatai yra didelis“. Iki kovo 16 dienos buvo kalbama apie „vidutinį“ pavojų. Dėl kurių konkrečiai rodiklių pokyčio kovo 17 d. buvo pakeistas rizikos vertinimas?“
Atsakymų į šiuos klausimus taip pat vis dar nėra. Rizikos lygiai aukščiau minėtame liepos 17 d. RKI dokumente apibrėžiami tokiu būdu:
„Sąvokos „maža“, „vidutinė“, „didelė“ arba „labai didelė“ rizika negrindžiamos kiekybinėmis įvykių tikimybės ar žalos masto reikšmėmis. Tačiau vertinant situacijos sunkumą (t. y. žalos mastą), naudojami trys kriterijai ar rodikliai (ligos plitimas, kritiniai atvejai ir išteklių apkrova), įvertinti išmatuojamais parametrais.“
Jau keletą mėnesių norime, kad RKI mums pasakytų:
„Kurie konkretūs ligos plitimo, kritinių atvejų ir išteklių apkrovos rodikliai („išmatuojami parametrai“) institucijos požiūriu sukelia „didelę riziką“? Kokius konkrečius rodiklius („išmatuojamus parametrus“) reikia pasiekti RKI požiūriu, kad rizika būtų įvertinta kaip „vidutinė“ ar „maža“? Ar šie rodikliai fiksuojami raštu? Ar jie prieinami viešai?
RKI aiškiai nurodėme, kad užduodami šiuos klausimus, siekiame kuo didesnio skaidrumo bei norime pašalinti bent menkiausią įspūdį, kad sprendimai priimami savavališkai, todėl pateikti atsakymus turėtų būti suinteresuota pati institucija. Tačiau noro įnešti daugiau skaidrumo kol kas nepastebima. Tai ypač svarbu paisant „Sveikatos ataskaitų teikimo geroji praktika. Gairės ir rekomendacijos 2.0“, kurią pati RKI paskelbė 2019 m. rugsėjo mėn., ir kurios 7 gairėje (duomenų analizė) teigiama:
„Duomenys, skirti sudaryti sveikatos ataskaitoms, turi būti analizuojami nedelsiant bei mokslu pagrįstais būdais. Pradiniai duomenys, kuriais grindžiami rezultatai, turi būti išsaugoti taip, kad juos po to pagal Vokietijos informacijos laisvės įstatymą galima būtų atkurti. Šiomis aplinkybėmis turi būti taikomos Geros epidemiologinės ir antrinės duomenų analizės praktikos užtikrinimo gairės ir rekomendacijos. Tai visų pirma galioja prievolei dokumentuoti sudėtingų rodiklių ir parametrų skaičiavimą. (…) 7.2. rekomendacija: Turi būti užtikrinta, kad analizes ir rezultatus būtų galima atkartoti.“
RKI turėtų leistis išmatuojamas pagal savo paties standartus. Paisant šios šalies piliečių interesų, tikimasi, kad teismas greitai ir nedviprasmiškai išaiškins, jog tokia esminė informacija turi būti prieinama visuomenei.
Šis tekstas pirmą kartą pasirodė pavadinimu „Intransparente Risikobewertung: Multipolar klagt gegen das Robert Koch-Institut“ svetainėje https://multipolar-magazin.de/artikel/multipolar-klagt-gegen-das-rki
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
