Paskutinę spalio mėn. savaitę Vokietijos sveikatos ministras paragino federalines žemes pasiruošti įrengti iš viso apie 60 skiepijimo centrų. Taip norima didžiąją dalį standartiškai gydytojų kabinetuose atliekamų skiepijimų perkelti į tokius centrus – kaip jau padaryta su PGR testais. Tai reiškia, juos perduoti į didžiųjų privačių laboratorijų ir sveikatos paslaugų teikėjų rankas. Leisti masines akcijas atlikti su darbu su pacientais nesusijusiems pagalbiniams darbuotojams, nors ir įteisinus tai ekstremalios situacijos potvarkiais, būtų grubus aplaidumas.
WOLFGANG WODARG, 2020 m. lapkričio 6 d.
Nuoroda: šis straipsnis teikiamas ir tinklalaidės (podkastingo) forma.
Triukas visada toks pats: kažkokia liga per žiniasklaidos didinamąjį stiklą pateikiama kaip baisingas pavojus. Žiniasklaida metodiką įvaldžiusi puikiai. Taip dauguma žmonių iš vis pirmą kartą sužino, kad tokia neva pavojinga liga apskritai egzistuoja. Ankstesnių epidemijų metu buvo kitaip…
Dabar gi likusį juodą darbą atlieka korumpuoti politikai ir mokslininkai. O kai baimė pakankamai sukausto visuomenę, vyriausybės, žinoma, turi reaguoti. Iki šiol kilus „pandemijoms“ jos tik finansuodavo vakcinų įsigijimą, jas nupirkdavo ir perimdavo jų reklamą. Dabar valdžia netgi aktyviai padeda organizuoti bauginimą „marais“. Tam tikslui dažnai savo priesaiką aukoja ir pakankamai baltachalačių. Juk populiarumas ir pinigai tyrimams – toks masinantis jaukas.
Raudonos lemputės gydytojams ir pacientams turėtų užsidegti bent jau dabar, kai Vokietijos kanclerė [A. Merkel] ėmėsi organizuoti tyrimus diagnostikai neregistruotais ir netinkamais PGR testais ir „masinį skiepijimą“ iki galo neišvystytomis gentechninėmis vakcinomis. Šiuos planus ji puoselėja prisidengdama absurdiška nacionalinio masto epidemiologinio pavojaus padėtimi, kuri neva apima visą teritoriją, ir ketina juos įgyvendinti su pacientais dirbantiems gydytojams už nugarų.
Žymieji gąsdintojai skina kelią dideliam bizniui
Bendroji gąsdinimo akcija, organizuojama [virusologo] Ch. Drosteno, [medicinos ekonomisto] K. Lauterbacho, [Bavarijos premjero] M. Söderio arba A. Merkel jokio medicininio-mokslinio pagrindo neturi. Štai K. Lauterbachas vėl bando pribaigti savo reputaciją su gėdingai prasta studija, pažymėta „Imperatoriškojo koledžio“ marke. Šis panikos kalvis dar paukščių ir kiaulių gripų metu, bendradarbiaudamas su prastai pagarsėjusiu [britų epidemiologu] Neilu Fergusonu, savo kompiuteriu buvo pribūręs begėdiškiausių siaubo scenarijų. Štai dabar Covid-19 mums dar turėtų sukelti ilgalaikį proto pasimaišymą. O gal jis čia apie beprotystę politikoje?
Patikimų konsultantų taip pat yra, netgi RKI
Čia, kaip jau daugelį metų, remiuosi nesusitepusiais Roberto Kocho instituto (RKI) darbuotojais, kurie teikė informaciją būtent dabar, 2020 m. spalio pabaigoje, kilus testavimo ciunamiui ir prieš antrąjį visuotinį uždarymą:
„Nacionalinio referencinio centro (NRZ) gripo virusų skyriuje nustatyta, kad iš 28 sarginių limfmazgi mėginių, atsiųstų 2020 m. 43-iąją kalendorinę savaitę, iš viso vienuolika (39 procentai) buvo infekuoti tik rinovirusais. Nė viename tirtame sarginių limfmazgių mėginyje nenustatyta gripo virusų arba SARS-CoV-2. Dėl mažo atsiųstų mėginių skaičiaus negalima pateikti tvirto įvertinimo dėl šiuo metu dar aplinkoje esančių virusų.“
Kadangi gripo protrūkių metu iš žmonių, turinčių kvėpavimo takų sutrikimų, imami tūkstančiai mėginių, kyla klausimas: kodėl dabar tiek mažai įprastinių ėminių? Negi niekas neserga?
Skiepijimas gavus klaidingą diagnozę?
Kadangi didelės atliekamų PGR testų (su būdingu dideliu klaidingai teigiamų rezultatų skaičiumi) apimtys visiškai nesutampa su tarnybų dokumentuojama gan švelnia rudens sezono sergamumo eiga, net neturinčiam medicininio išsilavinimo žmogui turėtų būti aišku, kad PGR testai neteikia jokios informacijos apie klinikinius radinius, infekcijas arba užkrečiamumą. Tie testai visiškai netinkami naudoti kaip įrankis, kuriuo galima remtis priimant sprendimus apie priemones, taikomas pagal Vokietijos priešinfekcinės apsaugos įstatymą (IfSG), ir jų rezultatai klaidinantys.
Negi veikiama su šūkiu „užsimerkiam – ir pirmyn“?
Visgi atrodo, kad politikai šiuo metu nebesivadovauja įrodymais grįsta medicina, o nacionaliniai etikos tarėjai ir skiepų komisijos net nebekelia klausimo dėl priemonių pagrįstumo, o tik ginčijasi dėl prioritetų nustatymo, pagal moto – kas gi pirmasis gaus teisę atsigaivėti naujosiomis „vakcinomis“, o kam dar teks palūkėti eilėje. Vadinamasis apsauginis Covid-19 skiepijimas gali tapti blogiausia iš šių priemonių. Ji jau finansuota iš mūsų mokesčių bei įmokų, nors iš tikrųjų tai – milžiniškos apimties stebimoji studija, kaip naujoviškos genetinės manipuliacijos veikia mūsų imuninę sistemą.
Genų technika ne po ta vėliava
Tai, ką visame pasaulyje dabar tiria ir bando kuo skubiau į rinką prastumti apie 200 įmonių ir konsorciumų, iš esmės yra nauja, ypač rizikinga gentechninė intervencija į biologinius mūsų imuninės sistemos komunikacijos procesus. Intervencija, kuri numatomu mastu dar niekad neatlikta su sveikais žmonėmis.
Kilus sujudimui dėl kiaulių gripo (tada kaip tik startavo 2009 m. rinkimų į Vokietijos parlamentą kampanija), vakcinų lobistams, padedamiems savo klapčiukų tautos atstovų tarpe, vaistinių preparatų įstatyme pavyko kaip „skiepą“ užmaskuoti rekombinacinių nukleorūgščių preparatus žmonėms. Tai įvyko paskutiniame posėdyje prieš rinkimų kampanijos vasaros pertrauką – be jokių debatų ir slaptai tai pateko į protokolą.
Įmonės bei jų lobistai politikoje ir dabar mėgina mus užliūliuoti spalvingais pažadais, kad tai tik įprasta vakcina. Ir tik praktiškai visiems „pasiskiepijus“ būtų galima pagaliau išsivaduoti iš siaubingų mirtinos pandemijos gniaužtų. Tik kai skiepai bus pateikti visiems, tik tada bus galima užbaigti pandemiją, dar 2020 m. pavasarį paskelbė ponia von der Leyen „aukų rinkimo konferencijoje“, o jai antrino vyriausybių vadovų choras.
Jokios rizikos ir milžiniškas pelnas
AstraZeneca, BioNTech/Pfizer, Sanofi/GSK, Merck/Uni Oxford, CureVac, Biologika, CEVEC, ARTES, Vibalogics/Janssen, Moderna/NIAID, Novavax ir kiti sustoję prie starto linijos, pasiruošę sukurpti reikalaujamas „supaprastintas“ studijas, jei įmanoma – be skandalų ir nepageidaujamo dėmesio, kad gautų vadinamąją pagreitintą registraciją. Jie ima pagreitį gan atsipūtę, nes pažadėjus atleisti nuo atsakomybės už žalą, pamaitinus milijardinėmis dotacijomis ir vyriausybėms įsipareigojus pirkti šimtus tūkstančių dar neegzistuojančių vakcinos dozių, sėkmingas verslo planas jau praktiškai jų kišenėje. Panašiai buvo kiaulių gripo metu. Netgi virš 20 milijonų adjuvantais prifarširuotų vakcinų dozių, nuo kurių per kiaulių gripą mus išgelbėjo kritiškai nusiteikę šeimos ir vaikų gydytojai, jau buvo apmokėtos. Jas buvo galima tyliai utilizuoti, o „Glaxo“ ir kiti vakcinos tiekėjai vis tiek galėjo ramiai susižerti milijardinį pelną.
SARS-CoV-2: kiek naujų virusų slepia šis pavadinimas?
Kiek žinoma, šiuo metu milijonus žmonių koronai atspariais genetiškai modifikuotais mikroorganizmais praktiškai pasiruošę versti „AstraZeneca“ su savo vektorine „vakcina“ ir „BioNTech/Pfizer“ su savo mRNR „vakcina“ iš gentechninių molekulių. Tiesą sakant, mes juk net gerai nežinome, prieš kokius koronavirusus reiktų kovoti, nes, kaip jau žinome iš gripo virusų, koronavirusai nuolat keičia daugelį savo genų sekų. Pirmapradžių „SARS“ koronavirusų iš Uhano jau seniai neberandama. Šiuo metu cirkuliuoja, randami ir sekoskaitos būdu nustatomi šimtai Uhano viruso variantų. Ir apskritai, tai, kas šiuo metu randama, tėra teigiami PGR testų rezultatai, kurie reaguoja į įvairiausius koronavirusų variantus.
Skiepijimų centrai vietoj gydytojų kabinetų
Paskutinę spalio mėn. savaitę Vokietijos sveikatos ministras paragino federalines žemes pasiruošti įrengti iš viso apie 60 skiepijimo centrų ir iki 2020 m. lapkričio 10 d. nurodyti adresus, kuriais bus tiekiamos vakcinos. Šiai užduočiai vykdyti numatoma pasitelkti ir sveikatos priežiūros tarnybas. Taip pat svarstoma galimybė reorganizuoti šiuo metu vis tiek nenaudojamas kongresų ar koncertų sales. Taip norima didžiąją dalį standartiškai gydytojų kabinetuose atliekamų skiepijimų perkelti į tokius centrus – kaip jau padaryta su PGR testais. Tai reiškia, juos perduoti į didžiųjų privačių laboratorijų ir sveikatos paslaugų teikėjų rankas.
Kaip pasiteisinimas prieš vis labiau nepatenkintą daktariją nurodomas kai kurių naujų metodikų techninis savitumas. Naujoji mRNR „vakcina“ turi būti laikoma ir gabenama giliai užšaldyta –20 arba –80 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Tada, paruošus skiepyti, ją ne daugiau kaip kelias valandas galima laikyti šaldytuve. Anot pramonininkų, to reikia, nes per trumpą vystymo laikotarpį neliko laiko sukurti metodui, garantuojančiam stabilumą laikant paprastame šaldytuve.
Prie lovio pripuolė ir logistikos įmonės
Logistikos magnatai, tokie kaip DHL, Fedex ir UPS, jau dabar trinasi rankas ir su valstybės parama aiškiai ruošiasi prasukti gigantišką biznį su šaltųjų prekių gabenimu. Laikraščiai Handelsblatt ir Deutsche Welle praneša, kad įmonės netoli oro uostų statosi daug didelių šaltnamių su šimtais didelių giliojo šaldymo šaldiklių, kurių kiekviename tilps kelios dešimtys tūkstančių vakcinos dozių. Tokių šaldiklių gamintojai („Handelsblatt“ čia kaip pavyzdį mini įmonę „Binder“ iš Tuttlingeno Švabijoje) irgi priklauso šio testų rezultatų karo nugalėtojų kastai. Taigi, ir šioje distopinėje situacijoje yra nemažai išlošėjų.
O juk būtų daug paprasčiau ir pigiau gautą aktualų koronaviruso antigenų komponentą pridėti prie kasmetinės gripo sudėtinės vakcinos. Antra vertus, negalima ir pasakyti, kad skiepijant gripu kažkaip susilpnėtų kasmetiniai gripo protrūkiai. Visgi tokiu būdu pravedus tipinę skiepų kampaniją nebūtų galima susukti nei didelio biznio, nei inscenizuoti politinės „atstatos“.
Atia konsultacijoms dėl skiepų ir individualioms indikacijoms
Atseit dėl techninio darbo įtampos, užgriuvusios kelis labai įtakingus vakcinų gamintojus, šiuo metu reikia aukoti anksčiau taip reikalautą individualią gydytojo konsultaciją dėl skiepų, kuri staiga nebėra tokia svarbi. Toks pagrindimas laikytinas pritemptu argumentu. Dešimtmečius jautrios vakcinos laikytos centralizuotai, o naudotos decentralizuotai. Anksčiau į gydytojų kabinetus buvo įmanoma patiekti ir tam tikrus kraujo preparatus, ir vakcinas naudojant šalčio grandines su sausuoju ledu, kur jie būdavo profesionaliai naudojami. Šis klausimas sietinas tik su terminų nustatymu ir gydymo įstaigos logistika.
Būtent dabar, kai planuojamas naujoviškas įsikišimas į imuninės sistemos vyksmus, kaip niekad reikalingas ir anamnezės [paciento sveikatos istorijos] žinojimas, ir individuali gydytojo konsultacija. Juk reikia tikėtis didelio skaičiaus individualiai skirtingų komplikacijų ir šalutinių reakcijų. Leisti masines akcijas atlikti su darbu su pacientais nesusijusiems pagalbiniams darbuotojams, nors ir įteisinus tai ekstremalios situacijos potvarkiais, būtų grubus aplaidumas.
Pagreitinta registracija ir sisteminis šalutinio poveikio maskavimas
Pavojų, kad pagreitintu būdu registruojant vakcinas neišvengiamai kils didesnė rizika suskiepytiesiems, bandoma dangstyti tuo, kad gamintojai turės atlikti naudojimo stebėjimą, stebimąsias studijas arba poregistracinio laikotarpio tyrimus. Čia kalbama apie atidų galimo vaistinių preparatų nepageidaujamo poveikio stebėjimą, profesionaliu žargonu vadinamą farmakologiniu budrumu. Tai, kas dabar suprantama kaip farmakologinis budrumas, mes jau prieš keletą metų ištyrėme ir kritikavome „Transparency International“ (tarptautinio skaidrumo) sveikatos priežiūros darbo grupėje. Atsižvelgiant į planuojamus gentechninius pakitimus milijonų sveikų žmonių kūnuose per trumpą laikotarpį, tokia procedūra laikytina daugiau nei grubiu aplaidumu. Net jeigu tik vienam iš tūkstančio paskiepytųjų pasireikštų sunkus šalutinis poveikis, vien tik Vokietijos mastu tai reikštų dešimtis tūkstančių autoimuninių ligų, paralyžių arba net mirčių – daug didesnė žala nei pridarė visos pastarųjų dvidešimties metų „pandemijos“ kartu paėmus.
Atliekant masines vakcinacijas vištų ar kiaulių fermose, stebimasis periodas dėl aiškių priežasčių trunka tik iki skerdimo – taigi, vos kelias savaites ar mėnesius. Veterinarinės medicinos virusologams ir epidemiologams reiktų pastebėti, kad žmonės – tai ne skerdiena, jie nori gyventi ilgai ir sveikai be žalingo nepageidaujamo vaistų poveikio. Tačiau ir žmonėms skirtoje medicinoje farmacijos pramonė mažina savo domėjimąsi vėlyvosiomis pasekmėmis dėl komercinių priežasčių, todėl apie tokią vėliau pasireiškiančią skiepų žalą žinių labai trūksta. Linkėjimai nuo „Contergan“ [talidomidas – vaistas, kurį beveik penkerius metus skirdavo nėščiosioms ir kuris sukėlė daugiau nei 10 000 kūdikių apsigimimus].
Pakeitus genetiką, kategoriškai negalima atmesti galimybės, kad toks poveikis apims kelias kartas, todėl atitinkami stebėjimai turėtų įeiti į technologijų vertinimo tinklą ir farmakologinį budrumą. Vokietijos parlamento sveikatos komitete atkakliai, nors nesėkmingai, priešinausi principui, kad vaistinių preparatų šalutinį poveikį stebi, registruoja ir vertina tos pačios įstaigos, kurios suteikia medikamentams registraciją, leidžiančią juos teikti į rinką. Deja, šis principas tebegalioja.
O mieliausiai tokį stebėjimą savo nuožiūra atliktų, žinoma, farmacijos pramonė, kaip „savanorišką savikontrolę“. Dabartiniam sveikatos ministrui [J. Spahn] sušvelninus duomenų apsaugą ir dėl jo glaudaus bendradarbiavimo su duomenų ekonomika ir farmacijos bei vakcinų pramone mes nesame labai nutolę nuo tokio priešiško visuomenei svarbių užduočių perėmimo.
Ligos baimė padeda imti derlių didžiajam „duomenų ūkiui“
Didžiosios duomenų bendrovės irgi trinasi rankas, nes joms „pandemija“ kilo kaip pagal užsakymą. Po kelių sveikatos ministro pernai pametėtų skaniukų – skaitmeninio skiepų paso, elektroninės paciento kortelės, implantų registro, „Gematik“ perėmimo ir pan. – dabar jos pluša kurdamos kontaktus fiksuojančias programėles, registruodamos sutestuotuosius, siuntinėdamos pranešimus apie kontaktus, judumą ir discipliną laikantis higienos. Netgi informaciją apie pasireiškiančius simptomus ateityje ketinama rinkti centralizuotai. Kadangi tokie užmojai valstybinį administravimo aparatą pernelyg vargina, didžiosios duomenų bendrovės ne tik džiaugiasi valstybiniais užsakymais, bet ir į savo kompiuterius susidiegia intymiausius duomenis apie Jūsų sveikatą. Žinoma, užtikrinant duomenų apsaugą.
Taip mes pamažu tampame visuomene stikliniame mėgintuvėlyje. Prisidengiant medicininiais tyrimais arba sveikatos stebėjimu renkami virs išsamesni duomenys: nuo lopšio iki šešių lentų. Covid-19 atveju – atseit tik dėl su pandemija susijusių profilaktinių priemonių vertinimo ir naujų vakcinų tyrimo ir gerinimo.
Bet kiek mūsų sveikata rūpi tokiems kaip Google, Apple, Amazon, Microsoft, SAP, Arvato/Bertelsmann ir panašiems? Jiems reikia mūsų duomenų, juk tai „ateities auksas“ jų gešeftams, nes jie tiesiogiai įsipareigoję ne mums, o savo akcininkams. Tegu tie privatūs interesai ir teisėti, tačiau neteisėta, kai ministru skirtas lobistas piktnaudžiauja savo pareigomis, kad pašertų pramonę mūsų duomenimis priimdamas hektiškus duomenų įstatymus ir ekstremalios situacijos potvarkius. Kuo jam tai naudinga? Gal būtų laikas tai ištirti? Korupcija ir piktnaudžiavimas pareigomis iki šiol Vokietijoje buvo baudžiamosios veikos.
Be tikslios diagnozės gero gydymo skirti neįmanoma
Bet kokio veiksnio pavojingumą geriausiai rodo jo sukeliama žala. Tai reikia laiku atpažinti ir tiksliai – sistemiškai bei prospektyviai – stebėti. Pavyzdžiui tiriant sarginių limfmazgių mėginius, kaip tai atlieka RKI ir kaip siūlo atsakomybės jausmo nepraradęs sveikatos tarnybos pareigūnas iš Bavarijos bei kiti. Ant barikadų visuose kraštuose ima lipti vis daugiau gydytojų klincistų, keliančių klausimą dėl tokio didelio neva sergančiųjų Covid-19 skaičiaus. Niekas neabejoja, kad yra sergančių kvėpavimo takų ligomis, taip pat ir užsikrėtusių naujais virusais ir sunkios ligos eigos atvejų. Ir kad gali pasitaikyti, kad ir tų žmonių PGR testas bus teigiamas. Bet akivaizdi netiesa, kad turime masę ligonių, perpildžiusių ligonines dėl naujo koronaviruso.
Dėl situacijos ligonių kasų finansuojamose ambulatorinėse įstaigose gavau tokį taškus ant i sudedantį e. laišką: „Iš pradžių nė cento nebuvo skirta testams ir dauguma kolegų – praktiškai visi mūsų regione – tyrimo nedarė. O dabar už vienos minutės trukmės testą sveikam žmogui gauname daugiau pinigų (15 eurų), nei už visą ultragarsinį pilvo tyrimą sergant ūmine pilvo liga (15 minučių tyrimas už 12 eurų). Todėl ir tiriama visur.“ Tad net čia pripažįstama – problema ne virusas.
Tikroji pandemija – tai korupcija valstybės įstaigose
Dirbdamas gydytoju, deputatu ir kovodamas prieš korupciją galėjau surinkti daug informacijos apie didžiuosius agrarinės pramonės, energijos pramonės, privačios ginklavimosi ir „apsaugos“ pramonės bei žiniasklaidos žaidėjus, Ir, žinoma, ypač vaistinių preparatų ir vakcinų srityje mačiau nemažai didelio masto apgaulės moksle pavyzdžių, suklastotų katastrofų, nupirktų analizių ir faktų tikrintojų, slaptų lobizmo strategijų, operatyvinės komunikacijos (PSYOP) falsifikatų, astroturfingo, profesionalių trukdytojų, provokatorių arba skandalų kėlėjų („šitstormerių“). Paprastą atskirų pareigūnų papirkinėjimą vis labiau keičia privačių jėgų vykdomas ištisų tarnybų ir visuomeninių institucijų perėmimas, todėl problema teisine prasme tampa vis sudėtingesnė. Tiek mokamam lobizmui ir darbotvarkės nustatymui, tiek apsiginti nuo to galintiems padėtiems advokatams reikia daug pinigų.
Kai kurie jų turi, o kiti sau to leisti negali. Tai, ką dabar išgyvename, yra šio beviltiško visuomeninio disbalanso rezultatas. Tada nepadės ir kelių milijardierių svaičiojimai, kad jie gali nupirkti ar parduoti pasaulio išgelbėjimą. Kad ir kaip atrodytų toks gelbėjimas tų save filantropais pasiskelbusių asmenų galvose, jų priemonės galiausiai baigsis prievarta ir priespauda. Kiek kartu jau esame įtikėję, kad tą archaišką autokratizmą įveikėme pasitelkę žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę? Bet nuo korupcijos skiepo juk nėra.
Apie autorių: Dr. med. Wolfgangas Wodargas (g. 1947 m.) yra vidaus ligų ir plaučių gydytojas, higienos ir aplinkos medicinos bei visuomenės sveikatos ir socialinės medicinos gydytojas specialistas. Baigęs klinikinę vidaus ligų gydytojo praktiką jis be kita ko 13 metų dirbo Šlesvigo-Holšteino federalinės žemės sveikatos tarnybos pareigūnu, o taip pat dėstytoju universitetuose ir specializuotose aukštosiose mokyklose bei su sveikata susijusios aplinkos apsaugos specializuotosios komisijos prie Šlesvigo-Holšteino gydytojų gildijos pirmininku; 1991 m. jam skirta Džono Hopkinso universiteto Baltimorėje (JAV) epidemiologo stipendija.
Būdamas Vokietijos Parlamento nariu (1994–2009) jis inicijavo tyrimo komisiją „Etika ir teisė moderniojoje medicinoje“ bei buvo jos atstovas spaudai, taip pat jis buvo Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos narys ir jos sveikatos pakomisės pirmininkas bei kultūros, švietimo ir mokslo pirmininko pavaduotojas. 2009 m. Strasburge jis inicijavo tyrimo komisiją dėl PSO vaidmens H1N1 (kiaulių gripo) protrūkio metu ir, baigusis jo parlamentaro kadencijai, toliau dirbo jos moksliniu ekspertu. Nuo 2011 m. jis dirba laisvuoju aukštųjų mokyklų dėstytoju, gydytoju ir sveikatos mokslininku bei iki 2020 m. – „Transparency International“ (tarptautinio skaidrumo) Vokietijoje tarybos garbės nariu ir sveikatos darbo grupės vadovu. Daugiau informacijos galima rasti W. Wodargo tinklalapyje.
Iš vokiečių kalbos vertė ir papildymus laužtiniuose skliaustuose pateikė Loreta Alechnavičiūtė Hoffmann
Šis tekstas pasirodė pavadinimu “Die Impfaktion: Nutzen für wenige, Schaden für viele” svetainėje https://multipolar-magazin.de/artikel/die-impfaktion
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Kviečiame aptarti argumentus žemiau esančiame forume. Nepagarbūs komentarai bus ištrinti. Gerbkime vienas kitą.
