Ar „lockdownas“ yra tinkama priemonė sumažinti mirtingumą nuo „Covid-19“?

Demokratija Koronavirusas

trumpai: „lockdownai“ nesumažina mirčių nuo koronaviruso skaičiaus

Autorius Sebastian Rushworth

Originalus straipsnis paskelbtas 2020 m. lapkričio 9 d.

Ištrauka:

Neseniai specializuotame leidinyje „EClinicalMedicine“, priklausančiame leidybinei grupei „The Lancet“, buvo paskelbtas labai įdomus straipsnis, kuriame bandoma išsiaiškinti, kurie veiksniai ir priemonės, lyginant situaciją įvairiose šalyse, galėtų būti susiję su mirtimis nuo „Covid-19“. Tai buvo stebėsenos tyrimas, todėl jis parodo tik sąsajas, o ne priežastinį ryšį. Tačiau jis visgi suteikia labai tvirtų įrodymų dėl to, kokios priemonės padeda apsaugoti žmones nuo koronaviruso ir kokie veiksniai padidina šio viruso sukeliamos žalos riziką. Henning Rosenbusch straipsnio iš anglų kalbos vertimas, atliktas Sebastian Rushworth.

Mano nuomone, šiuo tyrimu iš esmės yra bandoma suprasti, kokia yra „lockdownų“, sienų uždarymo ir masinio testavimo įtaka mirčių nuo koronaviruso skaičiui. Net jei šios sąsajos automatiškai nereiškia priežastinio ryšio, visgi sąsajų nebuvimas visada aiškiai rodo trūkstamą priežastinį ryšį arba bent jau tai, kad priežastinis ryšys, jei toks yra, yra labai silpnas.

(…)

Pažvelkime į rezultatus:

Veiksniais, kurie labiausiai yra susiję su nuo koronaviruso infekcijos mirusių arba užsikrėtusiųjų koronavirusu, mirusių dėl kitų priežasčių, skaičiumi šalyje, yra laikomi: nutukimo laipsnis, vidutinis amžius ir pajamų skirtumų dydis. Kiekvienu procentiniu punktu padidėjus nutukimo rodikliui, mirčių nuo koronaviruso skaičius padidėjo dvylika procentų. Kiekvienais papildomais metais, skaičiuojant vidutinį gyventojų amžių, mirčių nuo koronaviruso skaičius padidėjo 10%.

Priešingame skalės gale kiekvienas procentinis punktas link tolygaus pajamų pasiskirstymo pagal Gini koeficientą (tai yra rodiklis, naudojamas įvertinti gyventojų ne(tolygų) pajamų pasiskirstymą) 12% sumažino mirčių nuo koronaviruso skaičių. Visi šie rezultatai yra statistiškai reikšmingi.

Dabar pereikime prie, mano manymu, svarbiausios išvados, kurią autoriai, berods, bando nuslėpti, nes jos beveik nemini: „lockdownai“ ir mirtys, susijusios su koronavirusu. Autoriai nerado sąsajų tarp „lockdownų“ griežtumo ir trukmės bei mirčių nuo koronaviruso skaičiaus. Jie taip pat nerado sąsajų tarp sienų uždarymo ir mirčių nuo šio viruso. Be to, taip pat nebuvo jokio ryšio tarp atlikto masinio testavimo ir mirčių nuo koronaviruso.

Regis, iš esmės nė viena priemonė, kurios ėmėsi įvairių šalių vyriausybės, nepadėjo išvengti mirčių nuo „Covid-19“, t. y. neturėjo jokios įtakos mirčių skaičiui.

(…)

Taigi, kokia išvada?

Visų pirma, yra akivaizdu, jog „lockdownai“ nesumažina mirčių nuo koronaviruso skaičiaus. Tai neįtikėtina!

Kaip jau minėjau anksčiau, šie duomenys yra stebėjimo duomenys, todėl apie tiesiogines priežastis nieko pasakyti negalime. Tačiau galime daryti išvadą, kad „lockdownai“ nėra veiksmingi, nes net jei jie apskritai turi kokį nors poveikį, jis yra per silpnas, kad galėtų paveikti gyventojų mirtingumo nuo koronaviruso procentą.

Kita svarbiausia šio tyrimo išvados dalis, mano nuomone, yra glaudus nutukimo ir mirtingumo nuo „Covid-19“ rizikos ryšys. Negalime teigti, kad nutukimas savaime padidina mirties riziką, tačiau nutukimo atveju fiksuojamas didelis skirtingų biologinių sistemų sutrikimų skaičius, todėl neįmanoma pasakyti, ar nutukimas yra padidėjusios mirties rizikos priežastis, ar jis tik liudija apie blogą bendrąją sveikatos būklę.

Nepaisant to, nutukimas yra pagrindinis rizikos veiksnys, susijęs su koronaviruso liga. Net jei ne pats nutukimas žudo žmones, mes juk žinome, kad nutukimą lydi įvairūs medžiagų apykaitos ir imuninės sistemos sutrikimai. Pagrįsta būtų manyti, kad pastangos sumažinti gyventojų nutukimo rodiklį sumažintų žmonių, mirusių nuo koronaviruso arba užsikrėtusiųjų koronavirusu, mirusių dėl kitų priežasčių, skaičių. Būtent dėl to mes, kaip visuomenė, turėtume ir stengtis: prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo, kad jų kūnas ir imuninė sistema būtų ir išliktų pajėgūs įveikti „Covid-19“ (vėžio, širdies ligas, demenciją bei visas kitas ligas, žudančias žmones, kurių sveikatos būklė yra prasta).

Šis tekstas pasirodė 2020 m. lapkričio 18 d. pavadinimu „Taugen Lockdowns als Mittel, um die Sterblichkeit mit Covid-19 zu verringern?“ svetainėje https://www.nachdenkseiten.de/

Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.