Autorius Henning Rosenbusch
Originalus straipsnis paskelbtas 2020 m. lapkričio 16 d.
Mūsų korespondentas Švedijoje Henning Rosenbusch turėjo galimybę pasikalbėti su gerbiamu pediatru Johnny Ludvigsson. Kalbama buvo apie tai, kad politikai ir žiniasklaida atsižvelgia vien tik į mirčių nuo koronos skaičių. Nekreipamas dėmesys į tai, kad yra padidėjęs mirčių skaičius dėl šalutinio koronos poveikio, taigi, nuo griežtų apribojimų, nuo ,,lockdown‘‘ų politikos Be to Rosenbusch mums papasakojo apie švedų kasdieninį gyvenimą koronos laikais.
Jönköping, 85 000 gyventojų turintis miestas, yra Smålando šiaurėje ir išsidėstęs ant antrojo pagal dydį Švedijos ežero Vättern kranto, prie pietinio jo smailagalio. Jaukiame miesto centre yra apie 200 parduotuvių. Dar 80 prekiautojų įsikūrė verslo parke po „Asecs“ prekybos centro stogu. Ministras pirmininkas Stefan Lövfen lapkričio 3 d. dėl masiškai išaugusio teigiamų atvejų skaičiaus, paskelbė, kad „griežtesnės bendrosios rekomendacijos“ bus taikomos ir to paties pavadinimo Jonšopingo žemių regionui (paplitimas pastaruoju metu siekia 297/100 000, penki žmonės yra intensyviosios terapijos skyriuose, kurių testai yra teigiami). Tai reiškia, kad nepatartina leisti laiką su žmonėmis, kurie nėra jūsų namų ūkio nariai. Reikėtų vengti sporto klubų, baseinų, restoranų, bibliotekų ir muziejų, taip pat nebūtinų apsipirkimų vietose, esančiose toliau nuo namų. Patartina apsiriboti prekybos centrais ir vaistinėmis.
Ir vėl tikimasi, kad švedai griežtai laikysis visų rekomendacijų. Bent jau nustatytų atstumo normų ir rankų higienos – tikrai. Tačiau panašu, kad daugelis Jonšiopinge nenorėjo atsisakyti apsipirkimo praėjusį savaitgalį: „Aš nustebau, tai buvo visiškai normalus šeštadienis pardavimų prasme“, – sako jaunoji kasininkė Lena, dirbanti nedidelėje madingų rūbų parduotuvėje, kuri įsikūrusi pėsčiųjų zonoje. Kitoje gatvės pusėje vyresnio amžiaus moteris stovi prie vaistinės ir neina vidun: „Ten man per daug žmonių, kaip turėčiau laikytis atstumo?“ Tačiau ji nenori, kad būtų įvestas privalomas kaukių dėvėjimas, nekalbant apie ,,lockdown‘‘ą: „Kaukės nieko neduoda, jos neapsaugo‘‘, – sako moteris ir pamojuoja, ,, aš pati esu čia ir noriu apsipirkti. “Trys kiti pėsčiųjų zonos mažmenininkai taip pat kalba apie normalią prekių apyvartą, tik savaitės bėgyje ji buvusi šiek tiek mažesnė. Ankstyvą popietę automobilių stovėjimo aikštelė priešais „Asecs“ prekybos centrą yra pilnutėlė.
Tačiau Jönköpingo kavinių, restoranų ir barų vadybininkai praneša apie pastebimą lankytojų sumažėjimą. „Frimans Café & Bistro‘‘ kavinė darbo dienomis sutrumpino savo darbo laiką dviem valandomis.„ Įvedus girežtesnes rekomendacijas, įprasti pardavimai sudaro 60% buvusiųjų pardavimų“, – sako kavinės direktorė. Lövfenas taip pat įvedė dar didesnius apribojimus: restoranuose tik aštuoniems žmonėms (jie gali būti iš skirtingų namų ūkių) leidžiama susėsti kartu prie vieno stalo. Dabar vėl leidžiami renginiai, kuriuose gali būti iki 300 lankytojų (anksčiau tik 50). Šią dieną Jonšiopinge niekur nematyti žmonių su kaukėmis, nei viduje, nei lauke.
„Šeštadienio vakarą pas mus paprastai pilna lankytojų“, – sako „Shooters“ sporto baro padavėjas, o per televiziją kaip tik tuo metu transliuojamos populiariosios „Bundesliga“ varžybos – Dortmund‘as prieš Bavariją.‘‘ Šiandien 30 procentų mūsų stalų nebuvo rezervuota“ – sako padavėjas. Ketvirtadienį „Lövfen“ paskelbė naują privalomą reikalavimą: nuo 22 val. Švedijoje nebegalima parduoti alkoholio. Pastarosiomis dienomis kilo nukentėjusiųjų restoranų savininkų pasipiktinimas, nors jiems šiais metais nė karto neteko užsidaryti. Pediatrijos profesorius Johnn Ludvigsson gyvena maždaug pusantros valandos kelio į šiaurės rytus, Linköpingo priemiestyje, kur įsikūręs universiteto miestelis.
Mokslininkas, kuris šiuo metu pensijinio amžiaus(„ dirba 150 proc., už 50 proc. darbo užmokestį“) yra labai susirūpinęs dėl koronos krizės poveikio ekonomikai. Netgi Švedijos ekonomikai. Kai tuo tarpu Europos Komisija rudenį darė prielaidą, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 m. EU sumažės tik 3,4 proc., palyginus su praėjusiais metais. Todėl visos ES bendras ekonominis produktas sumažės daugiau nei dvigubai (7,8 proc.). Kadangi Švedija, priešingai nei daugelis kitų ES šalių, vis dar nori atsisakyti ,,lockdown‘‘ų, metų pabaigoje tikriausiai skirtumas bus dar didesnis.
Pavadinimu „ Mirčių nuo Covid-19 skaičius neparodo tikrosios padėties“, Ludvigsson rugpjūčio mėn. Švedijos medikų laikraštyje „Läkartidningen“ paskelbė mokslinį straipsnį apie koronos pandemijos problemą. Vėliau kartu su 12 kitų kolegų moksliniame žurnale „Frontiers for Public Health“, publikavo medžiagą, kur, kovojant su pandemija, raginama sutelkti dėmesį į rizikos grupes . Ludvigsson per savo stulbinančią mokslinę karjerą yra publikavęs daugiau negu 500 mokslinių studijų, jis buvo cituojamas 18 300 kartų ir gavo keletą apdovanojimų. Šiuo metu jis, užuot tyręs vaikų diabeto problemas (įtariama, kad debeto sukėlėjai, taip pat virusai), jis nagrinėja griežtų apribojimų ir ,,lockdown‘‘ų poveikį vaikams bei apskritai viso pasaulio visuomenei: „Apskaičiuota, kad 2008–2009 m. ekonominė krizė sukėlė 260 000 papildomų mirčių visame pasaulyje vien dėl vėžio. Gerai žinoma, kad nedarbas ir ekonominės krizės lemia staigų visų fizinių ir psichinių problemų išaugimą, taip pat ir mirtingumą, jau nekalbant apie dramatišką ekonomikos nuosmukio poveikį besivystančioms šalims, ypač tų šalių vaikų mirtingumui “, – sakė jis. Ludvigsson remiasi atitinkamais tyrimais. 77-rių metų vyro balsas, kuris šiaip paprastai skleidžia švedams būdingą ramybę, pakeliamas, kalbant apie vaikus: „Visiškas visuomenės uždarymas (,,lockdawn‘‘) daugelyje pasaulio šalių, turės dramatišką poveikį ekonomikai. Tai galima lyginti su 1930-aisiais. Ir dabar vėl yra blokavimai (,,lockdowns‘‘). Ilgainiui tai padarys daug daugiau žalos, nei pats virusas, ir be to tai pražudys daug jaunų žmonių “.
Nepaisant neigiamų Švedijos reportažų žiniasklaidoje ir kai kurių savo kolegų kritikos, Ludvigssonas pasisako labai griežtai: „Net Švedijoje nebuvo skirta pakankamai dėmesio diskusijai apie griežtų priemonių dėl koronos poveikio visuomenės sveikatai. Nuo garsių tyrėjų iki leidinių vyriausiųjų redaktorių – visi jie „tekalbėjo apie„ mirtiną virusą “ir ragino jį sustabdyti griežtais apribojimais.“ Neveiklumu apkaltinti politikai jautėsi priversti imtis griežtesnių priemonių dėl kaimyninių šalių, kurios paskelbė visišką uždarymą (,,lockdown‘‘) arba nepaprastąją padėtį, netiesioginio spaudimo. Slaugos namuose buvo įvesta griežtesnė laikina tvarka, negu kalėjimuose: „Pagyvenę žmonės turėjo mirti, neatsisveikinę su savo gyvenimo partneriais ar vaikais“.
Pasak Ludvigsson, viešose diskusijose šiuo metu vėl vyrauja balsai kolegų, skaičiuojančių tik mirtis nuo koronos: „Reikia labiau atsižvelgti į visuomenės sveikatą, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, galvojant, kaip jie jaučiasi prieš mirtį, įskaitant gyvenimo kokybės praradimo riziką. Idealiu atveju tie, kurie priima sprendimus, be kita turėtų matyti ilgalaikius sprendimų padarinius ne tik savo, bet ir neturtingoms šalims, taip pat ir jose gyvenantiems vaikams.
Panašių pasisakymų, kaip Ludvigsson‘o, buvo ir Vokietijoje, nors jie pasimetė kasdienėse įrašų ataskaitose, kiek yra naujų covido atvejų. Tas pats, kaip ir Švedijoje. Federalinis plėtros ministras Gerd Müller (CSU)interviu perspėjo apie didelę papildomą žalą kovojant su korona: „Nuo ,,lockdown‘‘o pasekmių mirs kur kas daugiau žmonių nei nuo viruso“, – sakė „Müller“ žurnale „Handelsblatt“: „Mes tai skaičiuojame tik Afrikos žemyne. Metai papildomų mirčių nuo maliarijos ir ŽIV (400 000) bei dar pusė milijono žmonių, mirusių nuo tuberkuliozės “. Pandemija jau „sukėlė vieną didžiausių skurdo ir bado krizių“. Išsivysčiusios šalys tiek susikoncentravo į kovą su korona savo pačių namuose, kad visiškai nepastebėjo kitų problemų: „Vien 25 Afrikos šalims gresia nacionalinis bankrotas. Investuotojai atsiėmė 100 mlrd. Kapitalo, valiutos ir žaliavų pajamos žlugo“, – sakė CSU politikas.
Lygindamas mirtingumą, profesorius Ludvigssonas taip pat pabrėžia prarastus gyvenimo metus: „Beveik visi žmonės, mirę Švedijoje iki 70 metų amžiaus ar sirgę Corona, anksčiau sirgo sunkiomis ligomis“. Tyrimo duomenimis, tik apie 15 proc. vidutinių labai senų žmonių Švedijoje būtų mirę tiesiogiai nuo „Covid-19“ padarinių, 70 proc. dėl infekcijos ir ankstesnių sunkių ligų derinio: „Ir 15 proc. skaičiuojant pagal Europos epidemijos apsaugos institucijos specifikacijas, „Covid-19“ neturėjo nieko bendro su jų mirtimis. “Ir nepaisant palyginti laisvo požiūrio į covidą Švedijoje, mirtingumas yra panašus arba dažnai net mažesnis nei kai kuriose kitose Europos šalyse, kuriose tebesitęsia ilgas ir sunkus ,,lockdown‘‘as. „Todėl negaliu suprasti, kodėl ši politika šiuo metu toliau tęsiama. Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Švedijoje nekonstatuotas joks perteklinis mirtingumas “.
Dr. Sebastian Rushworth iš Stokholmo, žr. praėjusios savaitės interviu, neseniai savo interneto tinklaraštyje apžvelgė naują tyrimą, kuris buvo paskelbtas „The Lancet“, viename seniausių ir žinomiausių medicinos žurnalų pasaulyje: „Štai jums svarbiausias atradimas, galima daryti išvadą, kad autoriai norėjo tai nuslėpti, nes beveik nėra diskusijos tuo klausimu: jie nerado jokios sąsajos tarp ,,lockdown‘‘o trukmės ir sunkumo bei mirčių nuo koronos skaičiaus. “Taip pat nėra ryšio tarp masinių testavimų ir mirusiųjų skaičius: „Iš esmės jokios priemonės, kurių ėmėsi įvairios vyriausybės, kovodamos su korona, neturėjo jokios įtakos mirusiųjų nuo jos skaičiui“.
Iš vokiečių kalbos vertė Nida Matiukaitė
Šis tekstas pirmą kartą pasirodė 2020 m. lapkričio 16 d. pavadinimu „Die Fixierung auf die Anzahl der Todesfälle mit Covid-19 ist irreführend“ svetainėje https://www.nachdenkseiten.de/
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
