Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. sausio 13 d. svetainėje tkp.at.
Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Keletas tyrimų jau parodė reikšmingas sąsajas tarp skiepų ir vaikų autizmo. Dėl “Covid” skiepų iki šiol nebuvo įrodymų, kad vaikai gali sirgti autizmu, laikotarpis buvo per trumpas, kad būtų galima nustatyti tokias diagnozes. Tačiau šiuo metu yra atliktas tyrimas su gyvūnais, kuris rodo, kad nėštumo metu skiepytų žiurkių patinų palikuonims pasireiškia į autizmą panašūs sutrikimai.
Tokie tyrimai turėjo būti atlikti prieš suteikiant leidimą naudoti vakciną. Mūsų šalies vakcinacijos komitetai rekomendavo skiepyti nėščiąsias, negalėdami pateikti pagrįstų teiginių apie vakcinos saugumą. ES lygmens politikai taip pat skatino skiepyti nėščiąsias. Dabar paaiškėjo, kad yra net didžiulių abejonių dėl saugumo.
Naujas tyrimas sensacingu pavadinimu “Prenatalinis COVID-19 mRNA vakcinos BNT162b2 poveikis sukelia į autizmą panašų žiurkių naujagimių patinų elgesį: (Prenatal Exposure to COVID-19 mRNA Vaccine BNT162b2 Induces Autism-Like Behaviors in Male Neonatal Rats: Insights into WNT and BDNF Signaling Perturbations) ką tik buvo publikuotas Turkijoje.
Buvo tik laiko klausimas, kada pagaliau sulauksime tyrimo, kuriame autizmas būtų siejamas su mRNA vakcinomis. Potenciali tokių rezultatų reikšmė kalba pati už save.
Mokslininkai tyrė COVID vakcinacijos poveikį žiurkėms nėštumo metu, siekdami nustatyti pasekmes palikuonims:
Šio tyrimo tikslas buvo ištirti WNT genų raišką, neurotrofinio faktoriaus (BDNF) kiekį, specifinius citokinus, m-TOR raišką, neuropatologiją ir su autizmu susijusias neurologines pasekmes žiurkių modelyje. Nėščios žiurkės nėštumo metu gavo COVID-19 mRNA vakciną BNT162b2, o vėliau buvo įvertintas patinų ir patelių palikuonių į autizmą panašus elgesys, neuronų skaičius ir motoriniai gebėjimai.
[WNT: signalinis kelias, svarbus daugeliui embriono vystymosi procesų, pavyzdžiui, kūno ašies formavimuisi ir organų sistemų susidarymui. ‘
BDNF yra baltymas, priklausantis neurotrofinų grupei ir labai glaudžiai susijęs su nervų augimo faktoriumi NGF].
Savo siaubui, mokslininkai iš tiesų nustatė gilius žiurkių jauniklių, gimusių žiurkių motinoms, kurios nėštumo metu buvo skiepytos, neurologinio vystymosi sutrikimus:
Rezultatų apžvalga
Tyrimo metu nustatyta, kad žiurkių, kurių motinos nėštumo metu buvo skiepytos, ir kontrolinės grupės žiurkių, kurių motinos nebuvo skiepytos, reikšmingi skirtumai šiose srityse:
– Judesių koordinacija ir pusiausvyra (patinėliai)
– socialinis elgesys (patinai)
– Purkinje ląstelių (nervinių ląstelių smegenėlių žievėje) ir kitų nervinių ląstelių skaičius (patinai)
– smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) baltymų kiekis (patinai ir patelės)
– m-TOR (fermentas, svarbus ląstelių išlikimui, augimui, dauginimuisi ir judrumui) ir WNT genų raiška (patinai ir patelės)
Išsamūs rezultatai
Tyrimo tikslai ir planas lemia rezultatų pobūdį – negalite rasti to, ko neieškote. Šis tyrimas iš karto išsiskiria savo tiesmuku ir sąžiningu tyrimo tikslo išdėstymu, t. y. nustatyti, ar “Pfizer” vakcina gali turėti įtakos žiurkių, vakcinuotų nėštumo metu, neurologiniam vystymuisi:
“Mūsų rezultatai rodo, kad BNT162b2 mRNA vakcina reikšmingai keičia WNT genų raišką ir BDNF kiekį tiek žiurkių patinams, tiek patelėms, o tai rodo didelį poveikį pagrindiniams neurologinio vystymosi keliams.
Ypač žiurkių patinėliai pasižymėjo į autizmą panašiu elgesiu, kuriam būdingas ženklus socialinės sąveikos ir pasikartojančio elgesio modelių sumažėjimas.
Be to, svarbiausiose smegenų srityse labai sumažėjo neuronų skaičius, o tai rodo galimą neurodegeneraciją arba pakitusį neurologinį vystymąsi.
Žiurkių patinams taip pat sutriko motorika, pasireiškusi sumažėjusia koordinacija ir vikrumu.”
Elgesio modeliai ir klinikiniai skirtumai
Tyrimo metu buvo atlikti keturi elgesio testai, iš kurių 1 ir 4 numeriai parodė reikšmingus skirtumus tarp vakcinuotų ir nevakcinuotų žiurkių patinų:
1) “Trijų kamerų socialinio suderinamumo ir socialinio naujumo testas”.
Šiuo testu buvo matuojamas žiurkių polinkis bendrauti. Išsamiai paaiškinti šį testą šiek tiek ilgokas, tačiau pagrindinis principas yra tas, kad kiekviena žiurkė buvo patalpinama į dvi kameras, kurių viena buvo su “nepažįstama” žiurke, o kita – be žiurkės arba su “pažįstama” žiurke, o laikas, kurį žiurkė praleido kiekvienoje kameroje, buvo matuojamas.
2) “Atviras lauko bandymas
Žiurkės penkioms minutėms buvo patalpintos į uždarą patalpą ir stebėta, kiek jos klaidžioja ar tyrinėja.
3) “Naujumo sukeltas auginimo elgesys”
Panašiai kaip ir atliekant atviro lauko bandymą, žiurkės buvo patalpintos į permatomą narvą, kuriame jos niekada anksčiau nebuvo buvusios (“nauja” patirtis žiurkėms), ir buvo stebima, kaip dažnai “gyvūnas atsistodavo ant užpakalinių kojų, priekinėmis kojomis atsiremdavo į aptvaro sieneles arba abiejų šių veiksmų derinį”.
4) “Rotarodo testas”
Tai standartinis testas žiurkių ir pelių fizinei koordinacijai įvertinti, kuris atrodo maždaug taip:
Reikšmingi elgesio skirtumai
Vakcinuoti žiurkių patinai buvo gerokai mažiau bendraujantys nei nevakcinuoti žiurkių patinai arba tiek vakcinuotos, tiek nevakcinuotos žiurkių patelės:
Atliekant rotarodo testą pastebėta, kad vakcinuotų žiurkių patinų rezultatai buvo gerokai prastesni nei nevakcinuotų žiurkių patinų ir vakcinuotų žiurkių patelių, t. y. jie ne taip ilgai išlaikė pusiausvyrą ant rato.
Kaip aprašyta tyrime, “vakcinuotų žiurkių grupėje motorinis darbingumas buvo gerokai prastesnis priklausomai nuo lyties”.
Histologiniai skirtumai
Priešingai nei elgsenos testų atveju, tyrime užfiksuoti reikšmingi skiepytų žiurkių patelių kai kurių tirtų histologinių parametrų skirtumai.
Smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) kiekis:
BDNF yra baltymas, kuris “atlieka svarbų vaidmenį neuronų išlikimui ir augimui, veikia kaip neuromediatorių moduliatorius ir dalyvauja neuronų plastiškumo procese, būtiname mokymuisi ir atminčiai”.
Tyrimo metu nustatyta, kad BDNF kiekis tiek skiepytose žiurkių patelėse, tiek skiepytuose žiurkių patinuose buvo gerokai mažesnis (tai rodo didelis skaitinių matavimų skirtumas) nei neskiepytose žiurkėse:
Nervinių ląstelių skaičius:
Purkinje ląstelės “atlieka svarbų vaidmenį motorinių judesių ir koordinacijos, erdvinės atminties ir mokymosi ir net tam tikrų kognityvinių elgesio procesų metu”.
Autoriai pastebėjo, kad vakcinuotų žiurkių patinų, bet ne žiurkių patelių, neuronų ir Purkinje ląstelių (nervinių ląstelių tipas) skaičius gerokai sumažėjo:
Tai atitinka pastebėtus vakcinuotų žiurkių patinų, bet ne vakcinuotų žiurkių patelių motorinės koordinacijos skirtumus.
Vakcinuotų žiurkių patinų, bet ne vakcinuotų žiurkių patelių audiniuose, iš kurių buvo paimti mėginiai šioms nervinėms ląstelėms skaičiuoti, taip pat nustatyta “dismorfologinių pokyčių”, t. y. pakitimų.
Genų raiška (ekspresija)
m-TOR yra genas, koduojantis m-TOR baltymą, kuris “koordinuoja eukariotinių ląstelių augimą ir metabolizmą, reaguodamas į aplinkos signalus, tokius kaip maistinės medžiagos ir augimo veiksniai”.
WNT yra genas, koduojantis WNT baltymą, kuris yra “išskiriami, lipidais modifikuoti glikoproteinai, užtikrinantys ląstelių tarpusavio ryšį. Jie reguliuoja ląstelių augimą, funkciją, diferenciaciją ir ląstelių mirtį. WNT baltymai atlieka pagrindinį vaidmenį kaulų vystymuisi, modeliavimui ir remodeliavimui”.
Taikydami vieną iš genų raiškos kiekybinio įvertinimo metodų, mokslininkai pastebėjo, kad vakcinuotų žiurkių patinų, palyginti su nevakcinuotų žiurkių patinais, ženkliai padidėjo m-TOR geno raiška ir ženkliai sumažėjo WNT geno raiška.
Vakcinuotoms žiurkių patelėms, taikant vieną iš genų raiškos kiekybinio įvertinimo metodų, jie pastebėjo reikšmingai sumažėjusią WNT geno raišką. Be to, vakcinuotoms žiurkių patelėms pastebėtas nereikšmingas m-TOR geno raiškos padidėjimas.
Rezultatų reikšmingumas
Akivaizdu, kad reikšmingi kritinių genų elgsenos ar raiškos skirtumai vaisiaus vystymesi gali rodyti arba pasireikšti kaip reikšmingos klinikinės būklės. Taip pat akivaizdu, kad šis tyrimas – ir kiti į jį panašūs – yra aiškus raginimas tęsti “sąžiningus ir atvirus” tyrimus šiomis temomis, net – ar ypač – žmonėms, kurie vis dar tiki pagrindiniu naratyvu apie “Covid” vakcinas.
Autoriai mums pateikia išsamesnį paaiškinimą, ką gali reikšti jų išvados, ir gana skaitlingai:
Atrodo, kad COVID-19 mRNA vakcina sukelia į autizmą panašų žiurkių patinų elgesį ir veikia WNT ir BDNF signalizacijos kelius abiejų lyčių žiurkėse [2]. Šis su lytimi susijęs atradimas kelia klausimą apie vakcinos poveikį smegenų funkcijai ir struktūrai. ASD [autizmo spektro sutrikimas] žymiai dažniau pasireiškia vyrams nei moterims, o tai leidžia manyti, kad įgimti biologiniai veiksniai daro skirtingą įtaką neurologinių raidos sutrikimų pasireiškimui tarp lyčių [28].
Mūsų tyrime skiepytose grupėse neaptikta jokių uždegimo žymenų, todėl galima spėlioti. Viena iš galimybių – skiepijimo laikas nėštumo metu, o tai reiškia, kad uždegiminis poveikis galėjo išnykti iki 50 dienos [1]. Ankstesniuose tyrimuose, pavyzdžiui, Smith et al. (2018) ir Jones et al. (2020), teigiama, kad po vakcinacijos pasireiškia trumpalaikės uždegiminės reakcijos, kurios per kelias savaites grįžta į pradinį lygį [29, 30]. Tai sutampa su mūsų stebėjimais ir leidžia manyti, kad nėštumo sukeltas uždegimas po vakcinacijos gali būti trumpalaikis.
Kita vertus, vakcina galėjo sukelti neuronų apoptozę [ląstelių mirtį “savižudybės” būdu] nesukeldama reikšmingo uždegimo. Nors nenaudojome apoptozės dažymo, apoptozė galėjo įvykti ir baigtis nėštumo metu. Apoptozė palaiko centrinės nervų sistemos normalumą [31]. Ankstesniuose darbuose, pavyzdžiui, Wang et al. (2015) ir Zhang et al. (2018), įrodyta, kad tam tikros vakcinos gali sukelti neuronų apoptozę gyvūnų modeliuose [32, 33]. Tai leidžia manyti, kad mRNA vakcinos gali turėti panašų poveikį. Tačiau dėl apoptozės sudėtingumo reikia tolesnių tyrimų, kad būtų galima suprasti vakcinų sukeliamos apoptozės niuansus.
Šiems lyčių skirtumams svarbūs ir genetiniai, ir hormoniniai elementai. Keletas tyrimų parodė, kad su ASS susiję lyties specifiniai genetiniai variantai, o tam tikri X ir Y chromosomų genai galbūt lemia didesnį vyriškos lyties asmenų paplitimą [34]. Smegenyse taip pat pastebimi lyties požiūriu specifiniai genų raiškos modeliai ir epigenetiniai pokyčiai, pabrėžiantys lytinių chromosomų svarbą smegenų funkcijai ir augimui.
Be to, lytiniai hormonai, tokie kaip testosteronas ir estrogenas, daro didelę įtaką smegenų vystymuisi. Prenatalinis testosterono poveikis gali padidinti neurologinių raidos sutrikimų riziką, o estrogenas gali apsaugoti [35]. Hormonų ir genetinio polinkio sąveika lemia lyčiai būdingus neurologinio vystymosi skirtumus.
Aplinkos veiksniai, įskaitant prenatalinį stresą, motinos imuninės sistemos suaktyvėjimą ir cheminių medžiagų poveikį, gali sąveikauti su genetiniais ir hormoniniais elementais ir lemti lyčiai būdingą polinkį į neurologinius raidos sutrikimus. Šie aplinkos veiksniai dėl sąveikos su genetiniais veiksniais gali skirtingai paveikti vyrus ir moteris, o tai lemia skirtingas pasekmes.
Keletas tyrimų atskleidė, kaip virusinės infekcijos ir vakcinos veikia centrinę nervų sistemą. Bohmwald ir kiti (2022) pabrėžia neurotrofinų svarbą CNS funkcijoms, o virusinės infekcijos sutrikdo jų signalizaciją [36]. Azoulay ir kiti (2020) pabrėžia BDNF vaidmenį atsigaunant po SARS-CoV-2 infekcijos [37], o Demir ir kiti (2022) tiria tebesitęsiantį COVID-19 kognityvinį poveikį ir galimą BDNF dalyvavimą [38]. Šie tyrimai suteikia pagrindą tolesniam virusinių infekcijų ir vakcinų poveikiui neurotrofiniams veiksniams ir kognityviniams rezultatams.
Esamoje literatūroje taip pat pabrėžiama WNT signalinio kelio svarba neurologiniams sutrikimams. Bocchi ir kiti (2017) parodo, kaip sutrikęs WNT signalizavimas lemia įvairius neuronų sutrikimus [39]. Cho ir kiti (2018) susieja PI3K-Akt-Wnt signalizavimo kelią su trumpalaikės atminties pagerėjimu po fizinio krūvio [40]. Mulligan ir Cheyette (2012) apžvelgia WNT signalizavimo svarbą stuburinių gyvūnų neuronų procesuose [41]. Galiausiai Yi ir kiti (2012) iliustruoja glaudų ryšį tarp BDNF raiškos ir WNT signalizavimo kelio [42].
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) tyrimai suteikia įžvalgų apie galimus pagrindinius mechanizmus. Ma ir kiti (2023) tyrė sumažėjusios BDNF signalizacijos poveikį į autizmą panašiam pelių elgesiui [28]. Krumm et al (2014) nušvietė sudėtingus genetinius ASS aspektus [43], o Dong et al (2016) aptarė WNT kelio, ypač CTNNB1, svarbą su autizmu susijusiam elgesiui [44].
Šiuose tyrimuose pabrėžiama WNT kelio ir BDNF signalizavimo svarba neurologinio vystymosi sutrikimams, ypač atsižvelgiant į pastebėtą į autizmą panašų žiurkių patinų elgesį po COVID-19 mRNA vakcinacijos. Nustatytas neuronų skaičiaus sumažėjimas šiuose žiurkių patinukuose rodo galimus vakcinos sukeltus struktūrinius smegenų pokyčius [36, 41, 45, 46].
Tačiau išvados, padarytos remiantis gyvūnų modeliais, turi trūkumų, todėl norint patvirtinti šias išvadas, būtina atlikti tyrimus su žmonėmis. Reikalingi ilgalaikiai COVID-19 vakcinacijos poveikio neurologiniam vystymuisi tyrimai, ypač atsižvelgiant į galimus lyčių skirtumus [36].
…..
ASS tyrimai leidžia suprasti, kokie mechanizmai lemia pastebėtą poveikį. Ma ir kiti (2023) pabrėžia BDNF vaidmenį ASS, pasireiškiantį jo įtaka į autizmą panašiam elgesiui [28]. Krumm et al (2014) aprašo sudėtingus genetinius ASS veiksnius [43, 47], o Dong et al (2016) įrodo, kad CTNNB1, WNT kelio sudedamoji dalis, veikia su autizmu susijusį elgesį, taip patvirtindami WNT ir ASS ryšį [44]. Šie tyrimai pagerina mūsų supratimą apie neurologinių raidos sutrikimų molekulines subtilybes, ypač atsižvelgiant į poveikį, pastebėtą vakcinuotiems žiurkių patinams.
Išvada
Apibendrinant galima teigti, kad mūsų tyrime pateikta įrodymų, jog COVID-19 mRNA BNT162b2 vakcina veikia WNT signalinį kelią ir BDNF kiekį žiurkėse, o poveikis ypač ryškus patinams. Šie vyriškos lyties atstovams būdingi rezultatai, įskaitant į autizmą panašų elgesį, sumažėjusį neuronų skaičių ir sutrikusią motoriką, rodo galimą vakcinos poveikį neurologiniam vystymuisi ir atitinka esamą literatūrą apie WNT kelio ir BDNF signalizacijos vaidmenį neurologinio vystymosi sutrikimų metu.
Pateikiame du papildomus skaitytojų komentarus:
Dr. Rolfas Lindneris
Nuo Baron-Coheno tyrimų žinome, kad autizmas susijęs su padidėjusiu testosterono kiekiu vaisiaus kraujyje. Iš esmės autizmu sergantiems žmonėms iki patologinio lygio padidėja vyriškos savybės, tokios kaip mažesnė empatija ir geresnis sisteminis mąstymas, todėl socialinėje struktūroje kyla kolizijų. Tai, kad genų toksino injekcijos sukelia autizmą tik žiurkių patinams, rodo, kad jos turi stimuliuojantį poveikį hormonų gamybai vaisiaus gonadose ir antinksčių žievėje. Ryšys tarp padidėjusio vaisiaus steroidinių hormonų kiekio ir autizmo tyrimo autoriams žinomas iš cituoto Baron-Coheno straipsnio, todėl keista, kad jie nefiksavo vaisiaus steroidinių hormonų kiekio.
Georg Uttenthaler
Vanessa Schmidt-Krüger – “Pfizer” tyrimas Nr. 38166 su beždžionėmis, žiurkėmis ir pelėmis, jau daug metų tiria širdies ir kraujagyslių ligas. Ieškokite google paieškoje.
Toliau ji apžvelgia pavojus ir nepaaiškinamas problemas. Lipidų nanodalelės: pavojingos žiurkių gyvybei, neišbandytos su žmonėmis, kaip teigiama “Pfizer” direktoriaus pareiškime ES Komisijos komitetui 2023 m. dėl laiko stokos (“mes neturėjome laiko!!!”).
Idėja: siekiant užtikrinti, kad RNR galėtų būti pernešta į ląsteles ir pakeliui į jas per kelias sekundes nebūtų sunaikinta, ji įvyniojama į pavojingų lipidinių nanodalelių apvalkalą. Tada ląstelė turėtų pati gaminti koronaviruso smaigalio baltymą, kad imuninė sistema galėtų gaminti antikūnus prieš virusą. Tai iš tikrųjų yra genialus metodas. Tačiau toksiškumas vis dar per didelis. Kol kas su nanodalelėmis buvo eksperimentuojama tik su žiurkėmis, beždžionėmis, šeškais ir pelėmis. Jos sukėlė DNR pažeidimus ir net plaučių vėžį. Tai, be kita ko, pasireiškė žiurkėms, įkvėpus nanodalelių į plaučius. Tas pats buvo nustatyta ir kituose organuose. Todėl vakcinų gamintojai žino apie nanodalelių keliamą pavojų gyvūnams. Ką, be kita ko, teko patirti itin ištvermingoms žiurkėms (eksperimentai su gyvūnais naudojant mRna vakcinas buvo atliekami daugiau nei 25 metus ir 95 % eksperimentų su gyvūnais baigėsi MIRTINAI!!!).
Šis tekstas pasirodė 2024 m. sausio 13 d. pavadinimu “Autismus bei Laborratten durch mRNA-Impfstoffe – neue Studie” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: pixabay
