Ernst Wolff. Originalus straipsnis paskelbtas 2020 m. lapkričio 23 d.
Ernstas Wolffas, žurnalistas ir knygų autorius, ekspertų diskusijoje kartu su Koronos fondo komitetu, posėdis nr. 20, 1 dalis „Finansų sistema ir Hartz IV režimas“. Redaktorė Gabriele Krüper
Wolff ėmėsi nagrinėti griūtis finansų sistemoje. Prieš diskusiją jis pateikė aiškų teiginį: „Jūs turite žinoti vieną dalyką: finansų sistema, pagal kurią dabar gyvename, yra žlugusi ir bus palaikoma gyva tik dirbtinai.“
Jis išvardijo esminius nuosmukius – pirmą kartą finansų sistema beveik buvo sužlugusi 1989 m., kai Amerikoje „sprogo“ ribotos rizikos fondai („hedge fonds“). Ji buvo išgelbėta tik keleto didžiųjų bankų dotacijų dėka – jiems skyrus keturis milijardus dolerių.
2007–2008 m. nuosmukis buvo toks didelis, kad centriniams bankams teko prisidėti šimtais milijardų. Trečiasis lūžis įvyko šių metų kovą ir balandį. Čia jau kalba ėjo apie trilijonus. Tuo pačiu metu buvo sumažintos palūkanų normos – nuo 2007-2008 m. centriniai bankai jas mažino daugiau nei 700 kartų.
Visgi riba buvo prieita, nes svarbiausias pasaulio centrinis bankas, Federalinis rezervų bankas (FED), sumažino palūkanų normas beveik iki nulio. Kitaip tariant, palūkanų normos mažinimo priemonė tapo išsemta. Wolff: „Ateityje pinigai gali būti taip spausdinami tik veikiant neprotingai.“ Mes dabar esame pasiekę labai svarbų tašką.
Tai nėra susiję su koronavirusu, nes problemos išryškėjo jau 2018 m. Wolff: „Jūs jau tada žinojote, kad nuolatinis palūkanų mažinimas ir pinigų „pumpavimas“ į sistemą nėra funkcionalios priemonės.“ 2018 m. JAV centrinis bankas tris kartus padidino palūkanų normas ir visiškai sužlugo.
Finansų ekspertas: „Per 2018 m. Kalėdas mes patyrėme didžiausią nuosmukį akcijų rinkose per septyniasdešimt metų.“ Galutinai tapo aišku, kad ši politika yra neveiksminga. 2019 m. rugsėjo mėn. JAV atpirkimo sandorių („repo“) rinkoje įvyko labai didelis nuosmukis, tai yra rinka, kurioje bankai refinansuoja savo skolas.
JAV centrinis bankas FED nuo rugsėjo vidurio iki metų pabaigos skyrė sistemai šimtus milijardų. Wolff: „Anot gandų, didelė šių pinigų dalis atiteko „Deutsche Bank“ ir „JP Morgan“. Abu yra labai reikšmingi išvestinių finansinių priemonių operacijų dalyviai didžiausioje šiuo metu finansų sistemos srityje.
Visgi šios gelbėjimo operacijos neužkirto kelio recesijai: Wolff teigimu, nuo 2020 m. vasario vidurio iki kovo pradžios naftos kaina smarkiai sumažėjo daugiau nei 50 proc. „Tapo aišku, kad mes iškart atsidūrėme kitoje finansinėje krizėje“.
Tai įvyko lygiagrečiai su „lockdownu“, kuris tarsi galėtų būti laikomas recesijos priežastimi ar sukėlėju. Tačiau taip manyti yra klaidinga. Finansų sistema vėl buvo priartėjusi prie žlugimo ir ją teko dar kartą gelbėti skiriant šimtus trilijonų. Wolff: “Vienas iš vadovaujančias pareigas užimančių „JP Morgan“ vadybininkų ką tik paskelbė, kad JAV ekonomikai paremti prireiks dar 3,3 trln. JAV dolerių.”
2007–2008 m. išgelbėjus finansų sistemą taip pat buvo pastebėta, kad gelbėjimui skirtos lėšos atiteko ne gyventojams, o bankams; o didžiausiems turtuoliams tai buvo pasipelnymo šaltinis. Wolff: „Kovo mėnesį dar kartą žmonėms paaiškinti, kad tai vėl turi pasikartoti, būtų buvę labai sunku be pandemijos“.
Šimtai milijardų buvo skirta automobilių ir orlaivių pramonei – taigi pinigai vėl pateko į labai turtingų žmonių kišenes. „Per pastaruosius kelis mėnesius įvyko didžiausia praturtėjimo orgija per daugiau nei šimtą metų.“ Krizės metu šio pasaulio milijardierių turtas milžiniškai padidėjo.
Visa tai yra paaiškinama per pandemijos prizmę. Pinigų sistema priėjo pabaigą. Vėl ją išgelbėti pavyks tik jai skiriant šimtus trilijonų ir nustatant neigiamas palūkanas.
Minusinės palūkanų normos taikymas sunaikintų bankų sistemą iš vidaus. Jau dabar matome, kad daugelis mažų bankų ir „Raiffeisenkassen“ nutraukia savo veiklą, nes iš esmės gyveno iš paskolų dalinimo. Su nulinėmis palūkanų normomis pinigų uždirbti nepavyksta. Wolff: “Todėl pinigai į sistemą bus „pumpuojami “ neprotingai.
Prie to prisideda ir dar vienas blogas reiškinys. Wolff: „Mes susiduriame su didžiausia kada nors įvykusia įmonių žlugimų ir darbuotojų atleidimų banga.“ Tai reiškia, kad „gelbėjimo sraigtasparnio pinigai“ turi būti išleisti, nes daugelis žmonių nebegali dirbti, bet turi išgyventi.
Taip nutiko Honkonge. O, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose žmonės gali gauti per savaitę daugiau nei 600 JAV dolerių. Tačiau tai galima traktuoti ir kaip perėjimą prie naujos pinigų tvarkos, kurios veikimas šiuo metu yra tikrinamas užkulisiuose.
Pagrindiniai žodžiai, anot Wolff, yra: kriptovaliuta, bitkoinai ir blokų grandinės / keitimo („Blockchange“) technologijos. Pastarosios technologijos užtikrino valiutos išleidimą ne bankų sistemoje.
Blokų grandinės technologijos principu yra siunčiami unikalūs duomenų įrašai – šiuo metu elektroniniu paštu siunčiami tik tekstų ir nuotraukų dublikatai. Wolff: „Pasitelkdami šią technologiją pinigų pervedimams, galite pervesti pinigus iš vieno privataus asmens kitam, nedalyvaujant bankams.“ Ši technologija turėtų veikti gan demokratiškai.
Tačiau dabar bankai pradėjo kurti savo blokų grandinės technologijas, kurias būtų galima valdyti iš aukščiau. Svarbiausias pokytis užkulisiuose šiuo metu yra skaitmeniniai centrinio banko pinigai, Centrinio banko skaitmeninė valiuta, sutrumpintai „CBDC“.
Tokia mokėjimų sistema jau buvo įvesta kai kuriuose didžiuosiuose Kinijos miestuose ir ji yra vadinama „Central Banking Electronic Payment“, CBEP. Tai, matyt, buvo bandymas, prasidėjęs šių metų balandį. Wolff nuomone, principas yra toks: asmuo atsidaro sąskaitą, o tiksliau – piniginę, tiesiogiai centriniame banke. Visos operacijos vykdomos tik joje ir ji gali būti kontroliuojama „iš aukščiau“.
Tas, kas Kinijoje nesielgia socialiai priimtinu būdu (pavyzdžiui, degant raudonam šviesoforo signalui, bėga per gatvę), yra baudžiamas minusų taškais. Jei, pavyzdžiui, turite skolą už nuomą, Jums neleidžiama naudotis viešuoju transportu ir Jums yra taikomi kiti panašūs apribojimai. Wolff: „Centrinis bankas ir valstybė turi didžiulę galimybę imtis veiksmų iš aukščiau”.
Jo nuomone, gali būti bandoma visomis įmanomomis priemonėmis įgyvendinti skaitmeninių centrinio banko pinigų naudojimą, nes mums įprastos bankų sistemos era baigiasi. Esant neigiamoms palūkanų normoms, nuvertėtų didžiulės pinigų sumos. Wolff: „Esant pasaulinei nulinei palūkanų normai, nebėra galimybės išlaikyti dabartinę sistemą, išskyrus tai, kad yra įsiplieskusi beprotiška infliacija.“ Visa bankų sistema buvo palaikoma nuo 2008 m. tik per centrinius bankus.
Turėtumėme žinoti, kad ši sistema buvo sukurta 1944 m. Wolff ją aiškina taip: po Antrojo pasaulinio karo JAV buvo galingoji valstybė – pirmoji pasaulyje. Amerikiečiai pradėjo masinę gamybą ir gamino daugiau, nei jiems reikėjo.
Siekdami įgyti naujų pardavimo rinkų, jie paskelbė, kad jų valiuta yra pirmaujanti pasaulio valiuta. Todėl visos kitos pasaulio valiutos buvo susietos su doleriu, o jis buvo susietas su auksu pagal fiksuotą valiutos kursą.
Taigi amerikiečiai praktiškai užsitikrino finansinę viršenybę visame pasaulyje.
Dėl to prasidėjo JAV „pokario bumo“ reiškinys, trukęs nuo 1948 iki 1953 metų, o tai reiškė, kad atitinkamai pagerėjo darbuotojų socialinė padėtis. Šalutinis jo poveikis buvo tai, kad buvo spausdinama vis daugiau dolerių, o aukso išteklių vis mažėjo.
1971 m. rugpjūčio 15 d. tapo lemtinga diena pasaulio finansų sistemai: prezidentas Nixon pareiškė, kad jis atriša dolerį nuo aukso kainos. „Tai reiškė, kad visos pasaulio valiutos buvo atsietos nuo fiksuotų fizinių verčių“, – sako Wolffas. 1973 m. buvo panaikinti fiksuoti valiutų kursai.
„Tuomet amerikiečiai slapta derėjosi su Saudo Arabija dėl to, kad dėl naftos būtų deramasi tik OPEC viduje už dolerius. Taip atsirado nauja fizinė vertė“.
Žlugus Sovietų Sąjungai, atsirado nauja rinka, atvira užkariavimui. Jos užkariavimas vertinamas kaip labai svarbus įsikišimas. Wolff: „1948–1973 metais bankai buvo didžiausi ekonomikos laimėtojai. Jie neatsakingai išlaidžiai dalijo kreditus ir tapo tokie dideli ir galingi“.
Šiam bumui pasibaigus aštuntojo dešimtmečio viduryje, bankai paragino politikus sukurti naujus būdus užsidirbti pinigų. Todėl politikai labai greitai panaikino reglamentus, Regan ir Thatcher masiškai ėmėsi naikinimo, taip atimtami profsąjungoms „žemę po kojomis“. Nuo to laiko jos ir nebeatsistojo ant kojų taip tvirtai, kaip stovėjo anksčiau.
Thatcher su panašiu žiaurumu nutraukė 1986 m. vykusį kalnakasių streiką. Ji pavertė City of London tarptautinės finansų sistemos atramos tašku; užsienio bankai galėjo atidaryti filialus Londone per naktį – „Deutsche Bank“ buvo vienas pirmųjų.
Be to, atskiras bankų verslas buvo atšauktas. Tai leido bankininkams ir vėl spekuliuoti klientų pinigais. Taip pat vėl buvo leista išpirkti akcijas. Taigi, įmonės galėjo dirbtinai padidinti savo įmonės vertę. Wolff: „Visa finansų sistema tapo didele savitarnos parduotuve“.
Amerikoje paprasti žmonės buvo skatinami spekuliuoti. Žinoma, jie neturėjo patirties ir turėjo mažai galimybių į sėkmę. Tuo metu JAV bankams net nereikėjo rodyti daugiau nuosavo kapitalo, nes visa sistema pamažu tapo didžiuliu kazino. Wolff: „Šiandien maždaug 95–98 procentai visų sandorių yra atliekami finansų sektoriuje, o ne realiojoje ekonomikoje. Išvestinių finansinių priemonių sritis yra patyrusi neįtikėtiną sprogimą“.
Iš esmės išvestinėmis finansinėmis priemonėmis yra laikomi statymai dėl kylančių ar krintančių kainų, procentų ar palūkanų normų. Krizės metu ši sritis buvo įvertinta 600–700 trln. Vidiniai vertintojai mano, kad šiuo metu išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekiaujama nuo 1,25 iki 1,4 kvadrilijono vertėmis. Tai kelia neįsivaizduojamo masto riziką, tai yra tiksinčios bombos.
„Deutsche Bank“ šiame kontekste vaidina svarbų vaidmenį. Didieji bankai turi palaikyti vienas kitą, nes kitaip visa sistema žlugs. Wolff: “Tiesą sakant, centriniams bankams šiuo metu tenka svarbiausios jungiklių ir svertų pozicijos“.
Kartu su labai didelėmis turto valdymo įmonėmis – vien „Black Rock“ valdo 7,5 trln. JAV dolerių turtą, t.y. neįsivaizduojamas sumas, kurios yra daugiau nei dvigubai didesnės nei Vokietijos bendrasis vidaus produktas. „Black Rock“ taip pat yra didžiausia ECB patarėja ir todėl lemia pinigų kelius.
Reiner Füllmich pridūrė: „15 ar 20 metų bankai finansuoja save naudodami iliuzionistų triukus. Nepageidaujamo nekilnojamojo turto finansavimas vyksta, pvz., šiuo principu: paskolos sujungiamos kaip vertybinis popierius, kuris yra rekomenduojamas įsigyti mažiesiems investuotojams. Toks finansavimas buvo išstumtas į rinką masiškai – žinomiausias pavyzdys yra „Lehmann Papers“.
Wolff: „Visa finansų sistema yra absoliučiai nusikalstama konstrukcija, visą šią pelkę tiesiog reikia nusausinti.“ Paskoliniai kreditai (CLOs) yra naujausias reiškinys – bankrutavusios įmonės ir toliau gauna kreditus, kurie yra susieti kaip popieriai. SBS, kredito įsipareigojimų neįvykdymo draudimas, šiuo metu yra labiausiai nusikalstama konstrukcija.
Principas toks – draudimas nuo gaisro padarinių sudaromas kaimynui ir vyksta statymai dėl gaisro. Be to, šie sandoriai sudaromi tik tarp pirkėjų ir pardavėjų, jų nėra apskaitoje. “Tai yra didžiausia tiksinti bomba šiuo metu, kuri turėtų tapti skaidri.”
Be to, iš dviejų milijardų darbo vietų Afrikoje ir Azijoje šiuo metu grėsmė yra kilusi 1,6 mlrd. Wolff: „Kituose žemynuose vyksta neįsivaizduojamo masto žmogiškosios tragedijos. Ir žmonės ten nesulaukia jokios paramos.“ Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad būtų išvengta gyventojų neramumų, siekiant atitraukti dėmesį. „Tai yra sumanyta dėl to, kad finansinis elitas galėtų pateikti žmonėms sprendimus iš aukščiau“.
Pavyzdžiui, „gelbėjimo sraigtasparnio pinigai“, kurie vėl buvo pakartotinai skirti, sukels šuoliuojančią infliaciją, vėliau – hiperinfliaciją. ECB jau yra kalbėjęs apie atsiradusią nedidelę infliaciją. Wolff: “Ji, žinoma, yra puikus būdas dideliems verslo žaidėjams atsikratyti savo skolų”.
Centriniai bankai yra pagrindiniai bankų interesų atstovai. Wolff: „Visi jų įkūrėjai buvo sukčiai ir nusikaltėliai.“ Pinigai valdo pasaulį visose valstybėse. Nė vienoje pasaulio konstitucijoje nėra įtvirtinta, kam leidžiama kurti pinigus. Valstybių tikslas turėtų būti sukurti tam tikrą teisę į lygybę visiems. Neturi būti taip, kad pavieniai žmonės turėtų daugiau pinigų nei kai kurios šalys“.
Sklando „Didžiojo atstatymo“ (Great Reset), „Didžiosios transformacijos“ koncepcijos sąvoka. Koronaviruso krizė naudojama kaip gaisro greitintuvas. Reikia savęs paklausti, į kurį pasaulį pateksime dabar. Wolff: „Tikslas yra, kad mes atsidurtume skaitmeniniame – finansiniame kalėjime.“ Mus kontroliuos per mūsų pinigų srautus – kaip tai jau vyksta kai kuriuose didžiuosiuose Kinijos miestuose.
Šių žmonių svajonė yra ta, kad septyni milijardai žmonių pasaulyje turėtų tik vieną sąskaitą ir todėl taptų visiškai skaidrūs. Tai išbandoma labai konkrečiais atvejais užkulisiuose – ypač Afrikoje. Pavyzdžiui, Kenijoje žmonės labai retai atsiskaito pinigais.
Darbo robotizavimas vyksta taip greitai, kad per ateinančius kelerius metus bus prarasta šimtai milijonų darbo vietų. Wolff pasakoja, kad, pavyzdžiui, naudojant 3D spausdintuvą, netrukus bus galima pagaminti bet kurį produktą bet kurioje pasaulio vietoje. Todėl nebereikės pasaulinės logistikos paslaugų.
Konteinerių pervežimas jūra jau žlugo, beveik nėra užsakomų sunkvežimių ar gaminamų orlaivių. O elektriniame automobilyje yra nuo 500 iki 700 detalių mažiau nei ankstesniuose automobiliuose – todėl jie šiuo metu taip „stumiami“. 3D spausdintuvų naudojimas nutrauks monopolijų galią, o interneto dekomercializavimas yra svarbus žingsnis užtikrinant procesų skaidrumą, ragina autorius.
Wolff: „Dabar svarbiausia bus nuspręsti, kokią funkciją pinigai vis dar turi atlikti mūsų pasaulyje. Pinigai pasaulyje ne visada buvo, jų ne visada ir bus. Jie atsirado iš mainų ekonomikos.“ Pinigai atspindi vertę – juose slypinčio žmogaus darbo kiekį. Darbu laikomi produktas ar paslauga. Tačiau šią vertę keičia robotų darbas. Todėl dabar reikėtų aptarti pinigų funkcionavimą ir krizę, siekiant galbūt įvesti teigiamą vertybių sistemą, sustiprinančią socialines profesijas, tokias kaip globėjai ar mokytojai. „Blokų grandinės principu galima įgyvendinti daug gerų, socialinių dalykų, inicijuotų iš apačios į viršų.“
Jis taip pat pasiūlė skubiai po padidinamuoju stiklu išnagrinėti fondų ir fondų teisės funkciją. Nes ja turtingieji naudojasi kaip spraga, kad galėtų išvengti pajamų mokesčio. Pavyzdžiui, didžiausias pasaulyje Billo ir Melindos Gates fondas daro milžinišką žalą. „Mes gyvename tuo metu, kai pinigai ir valdžia yra vis labiau koncentruoti.“ Patys pinigai turi savybę būti paskirstyti netolygiai. Bet tokiais atvejais turėtų įskišti atitinkama kontroliuojanti institucija.
Žlugus smulkiesiems amatininkams, stambios įmonės tykotų juos prisijungti prie savęs. Pavyzdžiui, „FlixBus“ buvo įkurtas tik prieš penkerius metus ir šiandien jis jau valdo 70 procentų visų autobusų kompanijų.
Pavyzdžiui, važiavimo paslaugų įmonė „Uber“ priklauso Saudo Arabijos piliečiams, turintiems pakankamai pinigų ir tiesiog atkakliai lūkuriuojantiems, kol pavyks pasiekti monopoliją.
Wolff: „Kinų žodis krizė reiškia galimybę ir pavojų. Pablogėjus situacijai, vis daugiau žmonių artimai susiduria su problemomis, apie kurias anksčiau jie tik girdėdavo“.
Jo akimis, ši koronaviruso pandemija yra didžiausias piktnaudžiavimo valdžios galiomis pavyzdys, koks kada nors įvyko žemėje. Būtų gerai, jei egzistuotų globali demokratinė teisė. Nėra gerai, kad skaitmeninimas irgi yra kelių asmenų rankose. Jis turėtų būti kur kas labiau naudojamas mažais mastais, kuriant miestus ir bendruomenes. Kiekvienas galėtų jį išbandyti ir nugalėtų geriausi variantai.
Füllmich: „Iš esmės labai verta atnaujinti savo ryšius su savo šaknimis regionuose – iki regioninių pietų kartu. Politika vis dar veikia savivaldybių mastu.“
„Pinigai kuriami iš nieko“, – pridūrė jis. Koronaviruso plėtra yra pinigų spausdinimo mašina. Visa situacija pamažu traukia dėmesį, nes žmonės stebisi, iš kur ji atsiranda. Jei visą šalį užplūsta pinigai iš niekur, kodėl bankai turėtų gauti palūkanas?
Šis tekstas pirmą kartą pasirodė pavadinimu „Ernst Wolff: “In den letzten Monaten hat die größte Bereicherungsorgie seit über hundert Jahren stattgefunden”” svetainėje https://2020news.de
Corona: The Collapse of the System (Ernst Wolff, angliškai)
Daugiau informacijos šia tema angliškai
Ernstas Wolffas gimė 1950 m., Užaugo Pietryčių Azijoje, baigė mokyklą Vokietijoje, studijavo JAV. Jis dirbo įvairius darbus, taip pat žurnalistu, vertėju ir scenaristu.
Verslo ir politikos sąveika, kuria jis domisi keturis dešimtmečius, šiuo metu jam ypač reikšminga:
„2008 m. finansų ir euro krizė buvo tik pirmieji kylančio pasaulinio finansinio cunamio, kuriame TVF su savo sąjungininkais ir Europoje imsis priemonių, kurių šiandien dar neįsivaizduojame, pranašai.“
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Kviečiame aptarti argumentus žemiau esančiame forume. Nepagarbūs komentarai bus ištrinti. Gerbkime vienas kitą.
