Autorius: Sebastian Rushworth, M.D.
Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. sausio 25 d.
Šitas grafikas nėra viešai rodomas masinės žiniasklaidos kanalais ir, esu įsitikinęs, covid baimės kurstytojai nenorėtų, kad jūs jį pamatytumėte. Jis rodo Švedijoje testuotų asmenų, pas kuriuos rasti covid antikūnai, dalį. Grafike pateikiami kassavaitiniai duomenys, pradedant 28ta 2020 metų savaite (pirmąja savaite, nuo kurios oficialūs Švedijos sveikatos šaltiniai pateikia duomenis apie teigiamų testų dalį).
Švedijoje testuotos populiacijos su antikūnais dalis
Šitas grafikas vertas įdomių pastebėjimų. Kaip jau minėjau, jis prasideda 28ta savaite, ty ankstyvą liepos mėnesį, kas yra maždaug tuo laiku, kuomet Švedijos covid banga buvo besileidžianti žemyn. Tuomet man atrodė, jog tai susiję su faktu, kad pakankamai Švedijos populiacijos buvo įgiję covid imunitetą, bet dabar žinome, kad buvo ne taip. Greičiau tai lėmė sezoniškumas – kitais žodžiais tariant, vasarą covid virusas susilpnėjo.
Ankstyvą liepos mėn teigiamų antikūnų testų proporcija buvo 15proc. Šis lygis keletą savaičių išliko stabilus ir po to pradėjo kristi, kaip ir galėjome tikėtis dėl bendro infekcijų kiekio sumažėjimo. Kūnas po infekcijos nuolat negamina antikūnų, jie palaipsniui mažėja. Žinoma, tai visiškai nereiškia, kad mažėja ir imunitetas (ką jau esu aptaręs savo blog’e anksčiau). Nors aktyviai antikūnus gaminančios ląstelės nyksta, imuninę atmintį saugančios ląstelės išlieka ir yra pasiruošusios aktyvuotis vėl, kai tik pakartotinai susidursite su patogenu.
Po minėto antikūnų procento sumažėjimo, rugpjūčio mėn jis stabilizavosi ties 10proc riba ir toks išliko iki pat spalio mėn, kuomet ėmė kilti kartu su antrąja covid banga. Toks 1-2 proc kassavaitinis kilimas išliko visą rudenį ir žiemą iki šiol. Antrąją 2021 metų savaitę 40proc testuotų žmonių turėjo covid antikūnus.
Argi ne juokinga, kad pagrindinė žiniasklaida rodo itin mažai susidomėjimo dėl tokių svarbių faktų paviešinimo. Daugumą savo pateikiamos statistikos imu iš SVT, visuomeninio Švedijos transliuotojo. Dar mėnesį-du atgal jie pateikinėjo informaciją apie turinčią antikūnus visuomenės dalį, kol visas šis turinys staiga dingo iš jų internetinio puslapio. Labai įdomu kodėl.
Žinau, kad kai kurie iš jūsų atsakytų man, jog 40proc nieko nereiškia, kadangi duomenys buvo gauti ne iš atsitiktinių bandinių. Jei visa, ką turime būtų tik vienas skaičius, toks teiginys būtų teisingas. Bet mes turime ne vieną skaičių. Turime skaičius kiekvienai savaitei šešių mėnesių periode. Bet kuris po respiratorinių infekcijų testuojamų asmenų poslinkis, taikomas dabar, kuomet yra 40proc teigiamų rezultatų, taip pat buvo taikomas ir prieš tris mėnesius, kuomet teigiamų rezultatų buvo 10proc. Tendencijos yra aiškios ir negali būti paneigtos.
Be to yra dar vienas niuansas, kuris antikūnų proporciją daro žemesne nei ji iš tikrųjų yra. Tai tas faktas, kad žmonės, žinantys, jog yra persirgę covid, neskuba testuotis tik tam, kad tai sau patvirtintų. Ši grupė vis didėja ir didėja, nes vis daugiau žmonių susiduria su covid infekcija, kas palaipsniui antikūnų proporciją darys žemesne nei ji iš tikrųjų yra. Taigi, tam tikra prasme, yra lūžio taškas. Pandemijos pradžioje didesnė dalis testų rodė turimus antikūnus nei, kad būtų testuojant atsitiktinius bandinius.
Paskutines kelias savaites tiek ligoninėse gydomų asmenų skaičius, tiek teigiamų PGR testų skaičius greitai mažėja. Žiniasklaidoje kyla daug diskusijų, kodėl tai vyksta. Visi atrodo labai nustebę. Ar tai dėl žmonių nuotolinio darbo iš namų? Ar dėl sumažėjusių kelionių? O gal dėl vis daugiau žmonių kaukių dėvėjimo?
Tik niekas nekalba apie aiškiausią priežastį – tai, jog daugybė žmonių jau susidūrė su covid infekcija ir įgavo imunitetą, kas virusui apsunkina galimybes rasti “šeimininką”. Kitaip tariant, kontraversiška Švedijos “bandos imuniteto” strategija suveikė.
Taigi, 40proc testuotų žmonių turi antikūnus. Šis procentas gerokai sumenkina imunitetą turinčią populiacijos dalį dėl to, kad antikūnai mažėja sparčiau nei pats imunitetas ir dėl to, kad po infekcijos ne kiekvienas turi antikūnų ir dėl to, kad visų pirma – ne kiekvienas yra imlus virusui.
Antrosios sausio savaitės pabaigoje Švedijoje nuo/su covid infekcija buvo mirę 10 323 žmonės. Tikrasis skaičius faktiškai yra mažesnis. Kaip parodė Stokholme atliktas tyrimas, tik 17proc slaugos namuose nuo covid mirusių žmonių, iš tikrųjų mirė nuo covid kaip nuo pirminės priežasties.
Bet preziumuokime, kad 10 323 yra tikslus skaičius. Jei 40proc švedų turėjo covid infekciją, tuomet mirštamumas yra 0,25proc. Jis tik vos didesnis nei pasaulinis mirštamumo nuo šios infekcijos rodiklis (nustatytas profesoriaus John Ioannidis), kas greičiausia yra dėl sąlyginai senesnės nei pasaulio vidurkis Švedijos populiacijos. Tačiau mirštamumo procentas nėra toks didelis, kad juo būtų galima pateisinti visuomenei valdžios nurodymais daromą žalą. Štai kodėl baimės kurstytojai nenori, kad jūs pamatytumėte tokį grafiką. Ir todėl labai tikiuosi, kad padėsite man paskleisti jį kuo plačiau.
Šis tekstas pasirodė 2021 m. sausio 25 d. pavadinimu „Here’s a graph they don’t want you to see“ svetainėje https://sebastianrushworth.com/.
Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Kviečiame aptarti argumentus žemiau esančiame forume. Nepagarbūs komentarai bus ištrinti. Gerbkime vienas kitą.
