Sėkmingiausia pastarojo dešimtmečio paskaita Vokietijoje: “Kodėl tyli avinėliai?”

Demokratija Ideologijos kritika

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator

“Jūs jau žinote pakankamai. Aš taip pat. Mums netrūksta žinių. Trūksta tik drąsos suprasti tai, ką žinome, ir padaryti išvadas.”
Svenas Lindkvistas, Išnaikinti visus žvėris (Exterminate All the Brutes)

Baimės kurstymas kaip valdymo būdas neoliberaliose demokratinėse valstybėse. Baimė visada buvo laikoma valdžios įrankiu, o tikslinis baimės kūrimas yra svarbus įrankis, siekiant viešpatavimo. Kapitalistinėse demokratijose labiausiai bijomasi prarasti savo socialinę tapatybę ir savo statusą. Demokratija ieško būdų, kad visuomenės baimės būtų kuo mažesnės. O neoliberalizmas, priešingai, sistemingai didina baimę ir siekia, kad žmonės kuo labiau jaustųsi socialiai pažeidžiami ir bijotų socialinio nuosmukio. Neoliberalaus elito valdymo pasekmės vis labiau kelia grėsmę mūsų visuomenei ir mūsų gyvenimo pagrindams.

Būdamas 68 metų amžiaus, profesorius Raineris Mausfeldas tikriausiai paskutinis būtų įtaręs, kad jo paskaitos dar pasieks milijoninę auditoriją. Šiandien jis yra bene žinomiausias Vokietijos intelektualas. Jo paskaita “Warum schweigen die Lämmer” (“Kodėl tyli avinėliai?”) buvo peržiūrėta daugiau nei keturis milijonus kartų, o jo to paties pavadinimo knyga kelis mėnesius buvo Vokietijos bestselerių sąrašuose. Ir visa tai be jokios apžvalgos žiniasklaidoje! Tačiau akivaizdu, kad jo turinys, iliustruojamas dabar plačiai žinoma politine “tyliųjų avinėlių” metafora, pataikė į akiratį. Atrodo, tarsi daugelį metų būtume puoselėję tamsų įtarimą ir pagaliau kažkas jį išsakė – mūsų demokratija toli gražu nėra tokia demokratiška, kaip mums bandoma įteigti.

Taigi dabar karalius nuogas. Vis dėlto socialinis pasipiktinimas tebėra ribotas. Kaip tai galima paaiškinti? Profesorius Mausfeldas įsitikinęs, kad taip yra dėl karaliaus, kuris pasireiškia kaip beasmenės, neskaidrios ir abstrakčios galios struktūros, prigimties. Šios struktūros, kurias taip pat galima apibūdinti kaip elito tinklus, naudojasi demokratijos sąvoka, nes ji pasirodė esanti ideali prevencinė priemonė prieš revoliuciją didėjant socialinei nelygybei. Tačiau visi žinome, kad gyvename pasaulyje, kuriame atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų vis didėja.

Matuschekas buvo pirmasis, recenzavęs Mausfeldo knygą (Šveicarijos (!) laikraštyje): “Aristotelio nuomone, demokratija jau antikos laikais turėjo konstrukcinį trūkumą: jei visi žmonės turi vienodą balso teisę, kaip neleisti daugeliui vargšų nusavinti nedaugelio turtingųjų? Amerikos tėvų įkūrėjų, tokių kaip Madisonas, atsakymas buvo aiškus: reikėjo demokratijos formos, kuri de facto leistų tiems, kuriems priklauso žemė, valdyti nepastebint neturinčioms nuosavybės masėms: gimė “reprezentacinė demokratija”, kurios esmė nepasikeitė iki šių dienų. (…)

Šiai aplinkybei apibūdinti nuo senovės buvo sukurtas įvaizdis: Žmonės struktūriškai, net ir demokratijos sąlygomis, visada yra avinėliai, priklausantys bandos šeimininkui, nesvarbu, ar jie tai jaučia kasdieniame gyvenime, ar ne. Jų laisvę sudaro tai, kad iš politinio personalo jie renkasi tuos ganytojus (politikus), kurie jiems yra pakankamai simpatiški, kad galėtų keleriems metams juos palikti, tikėdami, kad vis dėlto turi tam tikrą kontrolę. Avinėlių bandos įvaizdį kaip bendrą giją galima rasti Platono, Hume’o, Madisono, Frederiko II, Tocqueville’io, Russello ir Lasswello tekstuose, tačiau niekada nebuvo išsamiai aprašyta, kaip šis santykis konkrečiai išreiškiamas kasdieniame gyvenime.

Šią spragą dabar užpildo kognityvinis psichologas Raineris Mausfeldas (“Kodėl ėriukai tyli?”), pateikdamas skausmingą ir įžvalgią šiuolaikinės politinės sistemos endoskopiją. Mausfeldas yra populiarus švietėjas, sekantis Humboldto, Dewey ir Chomskio minties tradicija ir kruopščiai iššifruojantis tai, kas daugeliui piliečių yra tik pagrindinė nuojauta: kažkas čia supuvę. Savo paskaitoje Mausfeldas pristato priemones, kuriomis piemenys kontroliuoja avių bandą, kad nuslėptų perskirstymo iš apačios į viršų detales. (…)

Lygybė prieš įstatymą jau seniai neegzistuoja. Mausfeldo paskaita yra įspėjimas pačiu laiku. (…) “

Taigi: pasikvieskite draugus, išjunkite telefonus ir skirkite 90 minučių nušvitimui geriausia prasme.

Šis tekstas ir ši paskaita yra licencijuojami pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.

Paskaitos transkripcija anglų kalba:

https://www.indybay.org/newsitems/2016/02/29/18783480.php

Originalas: https://www.youtube.com/watch?v=-kLzmatet8w