Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. rugsėjo 20 d.
pathologie-konferenz.de. 2021 m. rugsėjo 22 d., TRIUŠIO URVO 🇱🇹 vertimas.
Vokietijos patologai tiria mirties atvejus po COVID-19 vakcinacijos.
Vienas iš mokslininkų teigia, kad per šimtus tūkstančių iki tol darytų patologinių tyrimų, niekada nebuvo matęs nieko panašaus į nustatytus neįprastus limfocitų telkinius.
Vakar Reutlingeno patologijos instituto spaudos konferencijoje du patyrę patologai pristatė dešimties mirčių, susijusių su COVID-19 skiepais, tyrimus. Jie buvo nustebinti gautais rezultatais.
Profesorius Arne Burkhardtas (Arne Burkhardt) ir profesorius Valteris Langas (Walter Lang), kurie vakar spaudos konferencijoje pristatė savo tyrimų rezultatus, yra ilgametę patirtį turintys patologai. Burkhardtas 18 metų vadovavo Reutlingeno patologijos institutui, Langas 35 metus vadovavo privačiam institutui, kuris, be kita ko, specializuojasi plaučių patologijos srityje. Abu kartu su kitais neįvardytais patologais ištyrė dešimt mirties atvejų, kurie įvyko po skiepijimo COVID-19 vakcina. Audinius jie gavo iš teismo medicinos mokslininkų ir patologų, kurie pirmieji tyrė šiuos atvejus. Visi tirti mirusieji buvo vyresni nei 50 metų.
Iš dešimties mirčių jie nustatė, kad penkios iš jų labai tikėtinai, o dvi – tikėtinai susijusios su vakcina; vieną mirtį jie laikė neaiškia, o su dviem nematė jokio priežastinio ryšio. Tačiau juos nustebino atvejų, kuriuos jie siejo su skiepais, panašumai.
Trimis atvejais jie nustatė retas autoimunines ligas; viena iš jų tokia reta, kad ją aptikti pavyko tik atidžiau apžiūrėjus suskaitmenintą vaizdą. Tai buvo Hašimoto, autoimuninė hipotirozė, leukoklastinis vaskulitas, uždegiminė kapiliarų reakcija, sukelianti kraujavimą odoje, ir Sjögreno sindromas, seilių ir ašarų liaukų uždegimas. Nors mirtys, kai įtariama reakcija į vakciną, toli gražu nėra reprezentatyvi populiacijos imtis, trys autoimuninės ligos iš dešimties yra stulbinamai didelis rodiklis.
Vis dėlto ryškiausia išvada, susijusi su limfocitais. “Limfocitai siautėja visuose organuose, – sakė profesorius Langas. Jis ne tik parodė limfocitų sankaupas įvairiausiuose audiniuose – nuo širdies raumens iki inkstų, kepenų, blužnies ir gimdos; Jis taip pat parodė nuotraukas, kuriose dėl to audiniai buvo masiškai atakuojami, ir visą eilę limfocitų folikulų, kurie yra maži, besivystantys limfmazgiai visiškai netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, plaučių audinyje.
Taip pat buvo endotelio ląstelių – lygiųjų ląstelių, sudarančių kraujagyslių sieneles, – raudonųjų kraujo kūnelių gumulėlių, kurie galiausiai sukelia trombozę, ir milžiniškų ląstelių, susidariusių aplink įstrigusius svetimkūnius.
Langas sakė, kad per šimtus tūkstančių patologinių tyrimų niekada nebuvo matęs nieko panašaus į šiuos limfocitų telkinius. Įprastai uždegimo metu yra kitų baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų granulocitais. Tačiau tokiais atvejais jų beveik nerandama, vietoj jų – limfocitų masės.
Norint tvirtai įrodyti ryšį su skiepais, reikia tolesnių tyrimų, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies limfocitai dalyvauja šiame procese ir kaip tiksliai jis prasideda; tam reikalingi histologiniai tyrimai užtruktų dar mažiausiai šešis mėnesius. Vis dėlto iki šiol gauti rezultatai yra pakankamai svarbūs, kad apie juos būtų pranešta iš anksto, surengiant šią spaudos konferenciją.
“Mes praleidžiame 90 proc.”, – sakė jis, turėdamas omenyje mirtinų vakcinos reakcijų skaičių. Tai nėra teismo medicinos gydytojų ir patologų kaltė, juk galima matyti tik tai, ką žinai, o teismo medicina vis tiek negali atlikti histologinių tyrimų. Tačiau būtina skubiai atlikti daugiau tokių atvejų autopsijų. Deja, tam dažnai trukdoma.
“Mūsų darbas – teikti informaciją apie riziką ir šalutinį poveikį”, – apie savo darbo tikslą kalbėjo jis. Užduotį, kurią eksperimentinių vakcinų atveju iš tikrųjų turėtų atlikti tokios institucijos kaip Paul Ehrlich institutas, gavusios skubų leidimą.
https://www.pathologie-konferenz.de/
Prof. Dr. Arne Burkhardt, daug metų dėstęs Hamburgo, Berno ir Tiubingeno universitetuose, taip pat kaip kviestinis profesorius ir (arba) stažavęsis Japonijoje (Nihono universitete), JAV (Brukhaveno nacionaliniame institute), Korėjoje, Švedijoje, Malaizijoje ir Turkijoje. 18 metų vadovavo Reutlingeno patologijos institutui, vėliau dirbo praktikuojančiu patologu. Prof. Burkhardtas yra paskelbęs daugiau kaip 150 straipsnių specializuotuose žurnaluose ir vadovėliuose. Jis taip pat yra sertifikavęs patologijos institutus.
Prof. Dr. Walteris Langas 1968-1985 m. dirbo patologu Hanoverio medicinos mokykloje. Vėliau 25 metus vadovavo Hanoveryje įkurtam privačiam patologijos institutui, kuriame specializavosi transplantacijų patologijos, ekstragenekologinės citologijos, skydliaukės navikų, plaučių ir blužnies patologijos srityse. Jis atliko konsultacinę diagnostiką 12 didelių plaučių klinikų ir atliko kepenų patologijos tyrimus daugelyje klinikų. 1985-2020 m. jis atliko konsultacinius tyrimus Hernerio plaučių klinikos patologijos skyriuje.
Prof. Dr. Werneris Bergholzas yra buvęs Brėmeno Jakobso universiteto (Bremenas) elektros inžinerijos profesorius, daugiausia dėmesio skiriantis kokybės ir rizikos valdymui. Prieš paskyrimą profesorius 17 metų dirbo “Siemens” lustų gamybos valdymo srityje.
____________________________________________________
Šis tekstas pasirodė 2021 m. rugsėjo 22 d. pavadinimu „Šokiruojantys vakcinuotų skrodimų rezultatai. „Limfocitai ėmė siautėti” – patologai tiria mirties atvejus po COVID-19 vakcinacijos“ “Telegram” kanale TRIUŠIO URVAS 🇱🇹
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
