Klimatas ir pinigų kelias

Big Reset Demokratija Ekonomika Ideologijos kritika

Originalus straipsnis paskelbtas 2020 m. sausio 5 d. F. William Engdahl

Pirmą kartą lietuvių kalba paskelbtas čia 2021 m. spalio 23 d.

Ačiū https://t.me/triusio_urvai.

Klimatas. Kas galėjo pagalvoti. Tos pačios megakorporacijos ir milijardieriai, kurie pastaraisiais dešimtmečiais globalizavo pasaulio ekonomiką, siekdami vertės akcininkams ir mažindami sąnaudas padarė tiek daug žalos mūsų aplinkai tiek pramoniniame pasaulyje, tiek neišsivysčiusiose Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalyse, yra pagrindiniai “paprastų žmonių” dekarbonizacijos judėjimo rėmėjai nuo Švedijos iki Vokietijos, JAV ir kitur.

Ar tai sąžinės graužatis, ar tai gali būti gilesnė darbotvarkė, susijusi su paties oro, kuriuo kvėpuojame, monetizavimu ir dar daugiau?

Kad ir ką manytume apie CO2 keliamą pavojų ir pasaulinio atšilimo riziką, sukeliančią pasaulinę katastrofą – vidutinės temperatūros pakilimą 1,5-2 laipsniais Celsijaus per artimiausius maždaug 12 metų, verta atkreipti dėmesį į tai, kas skatina dabartinį propagandos ir klimato aktyvumo potvynį.

ŽALIASIS FINANSAVIMAS

Keleri metai prieš tai, kai Al Gore’as ir kiti nusprendė pasinaudoti jauna švedų moksleive, kad ji taptų skubių klimato kaitos veiksmų plakato vaiku, arba prieš tai, kai JAV Alexandria Ocasio-Cortez paragino visiškai pertvarkyti ekonomiką pagal Žaliąjį naująjį kursą, finansų milžinai pradėjo kurti schemas, kaip nukreipti šimtus milijardų būsimų lėšų investicijoms į dažnai bevertes “klimato” bendroves.

2013 m. po ilgų kruopštaus pasiruošimo metų Švedijos nekilnojamojo turto bendrovė “Vasakronan” išleido pirmąją įmonių “žaliąją obligaciją”. Po jų sekė ir kitos, įskaitant “Apple”, SNCF ir didelį Prancūzijos banką “Credit Agricole”.

2013 m. lapkričio mėn. problemų kamuojama Elono Musko įmonė “Tesla Energy” išleido pirmąjį saulės energijos turtu užtikrintą vertybinį popierių. Šiandien, remiantis vadinamosios Klimato obligacijų iniciatyvos (Climate Bonds Initiative) duomenimis, tokių žaliųjų obligacijų apyvarta viršija 500 mlrd. dolerių.

Obligacijų idėjos kūrėjai teigia, kad jų tikslas – laimėti didžiąją dalį iš 45 trilijonų JAV dolerių visame pasaulyje valdomo turto, kuris nominaliai įsipareigojo investuoti į “klimatui palankius” projektus.

Būsimasis Jungtinės Karalystės monarchas Bonnie princas Charlesas kartu su Anglijos banku ir Londono Sičio finansais skatino “žaliąsias finansines priemones”, tarp jų ir žaliąsias obligacijas, kad pensijų planai ir investiciniai fondai būtų nukreipti į žaliuosius projektus. Pagrindinis veikėjas, siekiantis susieti pasaulio finansų institucijas su žaliąja darbotvarke, yra kadenciją baigiantis Anglijos banko vadovas Markas Karnis (Mark Carney).

2015 m. gruodį Tarptautinių atsiskaitymų banko Finansinio stabilumo taryba (FSB), kuriai tuo metu pirmininkavo M. Carney, įsteigė su klimato kaita susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupę (TCFD), kuri turėjo patarti “investuotojams, skolintojams ir draudikams dėl su klimatu susijusios rizikos”. Tai tikrai buvo keistas pasaulio centrinių bankų dėmesio centras.

2016 m. TCFD kartu su Londono Sičio korporacija ir Jungtinės Karalystės vyriausybe inicijavo Žaliojo finansavimo iniciatyvą, kurios tikslas – nukreipti trilijonus dolerių į “žaliąsias” investicijas. FSB centriniai bankininkai į TCFD paskyrė 31 asmenį.

Jai pirmininkauja milijardierius, verslo žinių magnatas Maiklas Blumbergas (Michael Bloomberg), į ją įeina svarbiausi žmonės iš “JP MorganChase”, “BlackRock” – vieno didžiausių pasaulyje turto valdytojų, valdančio beveik 7 trilijonus JAV dolerių, banko “Barclays”, HSBC, Londono ir Honkongo banko, ne kartą bausto už narkotikų ir kitų juodųjų lėšų plovimą, “Swiss Re”, antro pagal dydį pasaulyje perdraudimo bendrovės, Kinijos banko ICBC, “Tata Steel”, “ENI oil”, “Dow Chemical”, kasybos milžinės “BHP Billington” ir Deivido Bloodo (David Blood) iš Alo Goro “Generation Investment LLC”. Iš tikrųjų atrodo, kad lapės rašo naujosios žaliosios vištidės taisykles.

Anglijos banko vadovas Carney taip pat buvo vienas iš pagrindinių veikėjų, dėjusių pastangas, kad Londono Sitis taptų pasauliniu žaliųjų finansų finansiniu centru. Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės iždo kancleris Philipas Hammondas 2019 m. liepos mėn. išleido knygą “Žaliųjų finansų strategija: Finansų pertvarka žalesnei ateičiai”.

Knygoje teigiama:

Viena iš įtakingiausių atsiradusių iniciatyvų yra Finansinio stabilumo tarybos (Financial Stability Board) privačiojo sektoriaus darbo grupė dėl su klimatu susijusių finansinių duomenų atskleidimo (TCFD), kurią remia Markas Carney ir kuriai pirmininkauja Michaelas Bloombergas. Jai pritarė institucijos, atstovaujančios 118 trilijonų JAV dolerių vertės turtui visame pasaulyje.”

Atrodo, kad čia yra planas. Šis planas – tai visos pasaulio ekonomikos monetizavimas pasitelkiant pasaulio pabaigos scenarijaus baimę, kad būtų pasiekti savavališki tikslai, pavyzdžiui, “nulinis grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas”.

“GOLDMAN SACHS” PAGRINDINIS VEIKĖJAS

Visagalis Volstrito bankas “Goldman Sachs”, kuris, be kita ko, išugdė kadenciją baigiantį ECB prezidentą Mario Dragį (Mario Draghi) ir Anglijos banko vadovą Kernį, ką tik pristatė pirmąjį pasaulinį aukščiausio lygio aplinkosaugos akcijų indeksą, sudarytą kartu su Londone įsikūrusiu CDP, anksčiau vadintu Anglies dioksido atskleidimo projektu.

CDP finansuoja tokie investuotojai kaip HSBC, JPMorgan Chase, Bank of America, Merrill Lynch, Goldman Sachs, American International Group ir State Street Corp.

Naujaisiais indeksais, pavadintais “CDP Environment EW” ir “CDP Eurozone EW”, siekiama privilioti investicinius fondus, valstybines pensijų sistemas, tokias kaip “CalPERS” (Kalifornijos viešojo sektoriaus darbuotojų pensijų sistema) ir “CalSTRS” (Kalifornijos valstijos mokytojų pensijų sistema), kurių bendras turtas sudaro daugiau kaip 600 mlrd. dolerių, investuoti į kruopščiai pasirinktus tikslus.

Tarp geriausiai įvertintų indekso bendrovių yra “Alphabet”, kuriai priklauso “Google”, “Microsoft”, “ING Group”, “Diageo”, “Philips”, “Danone” ir aišku “Goldman Sachs”.

ĮVESKITE GRETĄ, AOC and CO.

Šioje vietoje įvykiai įgauna cinišką atspalvį, nes susiduriame su beprotiškai populiariomis, smarkiai reklamuojamomis klimato aktyvistėmis, tokiomis kaip švedė Greta Thunberg arba 29 metų Alexandria Ocasio-Cortez iš Niujorko ir “Žaliasis naujasis kursas”.

Kad ir kokie nuoširdūs būtų šie aktyvistai, už jų propagavimo siekiant naudos stovi gerai išsukta finansinė mašina.

Greta Thunberg priklauso gerai su Al Gore’o organizacija susijusiam tinklui, kurią ciniškai ir profesionaliai pardavinėja ir naudoja tokios agentūros kaip JT, ES Komisija ir finansiniai interesai, slypintys už dabartinės klimato darbotvarkės.

Kaip puikioje straipsnių serijoje dokumentuoja Kanados mokslininkas ir klimato aktyvistas Cory Morningstar, kalbama apie gerai susietą tinklą, susijusį su JAV investuotoju į klimato kaitą ir nepaprastai turtingu klimato kaitos spekuliantu Al Gore, “Generation Investment group” pirmininku.

A. Goro partneris, buvęs “Goldman Sachs” pareigūnas Davidas Bloodas, kaip minėta anksčiau, yra TAB sukurtos TCFD narys. Greta Thunberg kartu su 17 metų vyresniu savo draugu amerikiečiu Džeimiu Margolinu (Jamie Margolin) buvo įtraukti į Švedijos nevyriausybinės organizacijos “We Don’t Have Time”, kurią įkūrė jos vadovas Ingmaras Rentzhogas (Ingmar Rentzhog), “specialaus jaunimo patarėjo ir patikėtinio” sąrašą.

Rentzhogas yra Al Gore’o organizacijos “Climate Reality Organization Leaders” narys ir Europos klimato politikos darbo grupės narys. 2017 m. kovo mėn. jis dalyvavo Al Gore’o mokymuose Denveryje, o 2018 m. birželį – Berlyne. Al Gore’o klimato realybės projektas yra organizacijos “Mes neturime laiko” partneris.

Kongresmenė Alexandria Ocasio-Cortez (AOC), kuri pirmosiomis savo darbo JAV Kongrese dienomis sukėlė didžiulį ažiotažą, nes pristatė “Žaliąjį naująjį kursą”, kuriuo siekiama visiškai pertvarkyti JAV ekonomiką, o tai kainuotų galbūt 100 trilijonų JAV dolerių, taip pat nestokoja kvalifikuotų patarėjų. AOC atvirai prisipažino, kad į Kongresą kandidatavo paraginta grupės “Teisingumo demokratai”.

Vienam pašnekovui ji sakė:

Aš nebūčiau kandidatavusi, jei ne “Justice Democrats“ (JD) ir “Brand New Congress” parama. Iš tikrųjų būtent šios organizacijos, būtent JD ir Brand New Congress taip pat, abi, paprašė manęs kandidatuoti. Tai jie man paskambino prieš pusantrų metų…”

Dabar, kaip kongresmenės, tarp AOC patarėjų yra vienas iš ” Justice Democrats ” įkūrėjų Zackas Exley.

Exley buvo Atviros visuomenės stipendininkas ir gavo lėšų, be kita ko, iš Atviros visuomenės fondų ir Fordo fondo, kad sukurtų Justice Democrats pirmtaką, kuris verbuotų atrinktus kandidatus į postus.

TIKROJI DARBOTVARKĖ YRA EKONOMINĖ

Didžiausių pasaulio finansinių grupių, centrinių bankų ir pasaulinių korporacijų sąsajos su dabartiniu radikalios klimato strategijos, kuria siekiama atsisakyti iškastinio kuro ekonomikos ir pereiti prie miglotos, nepaaiškinamos žaliosios ekonomikos, siekiu, regis, yra susijusios ne tiek su nuoširdžiu rūpesčiu, kad mūsų planeta taptų švaria ir sveika aplinka gyventi.

Tai veikiau darbotvarkė, glaudžiai susijusi su JT “tvarios” ekonomikos darbotvarke iki 2030 m. (UN Agenda 2030) ir su tiesiogine prasme trilijonų dolerių vertės naujų turtų kūrimu pasauliniams bankams ir finansų milžinams, kurie yra tikrieji valdovai.

2019 m. vasario mėn. po Gretos Thunberg kalbos ES Komisijoje Briuselyje tuometinis ES Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, galantiškai pabučiavęs Gretai ranką, atrodė, kad bus paskatintas imtis realių veiksmų. Jis pareiškė Gretai ir spaudai, kad per ateinančius 10 metų ES turėtų išleisti šimtus milijardų eurų kovai su klimato kaita.

J.-C. Junckeris pasiūlė, kad 2021-2027 m. “kas ketvirtas ES biudžete išleistas euras būtų skiriamas klimato kaitos švelninimo veiksmams”.

Tačiau gudrusis J.-C. Junckeris nepasakė, kad šis sprendimas niekaip nesusijęs su jaunosios švedų aktyvistės prašymu. Jis buvo priimtas kartu su Pasaulio banku prieš gerus metus, 2018 m. rugsėjo 26 d. “One planet” aukščiausiojo lygio susitikime kartu su Pasaulio banku, Bloomberg fondais, Pasaulio ekonomikos forumu ir kitais. J.-C. Junckeris sumaniai pasinaudojo jaunai švedei skirtu žiniasklaidos dėmesiu, kad reklamuotų savo klimato darbotvarkę.

2018 m. spalio 17 d., praėjus kelioms dienoms po ES susitarimo “One Planet” aukščiausiojo lygio susitikime, J.-C. Junckerio vadovaujama ES pasirašė susitarimo memorandumą su “Breakthrough Energy-Europe”, pagal kurį “Breakthrough Energy-Europe” priklausančios korporacijos turės pirmenybę gauti bet kokį finansavimą.

Tarp “Breakthrough Energy” narių yra “Virgin Air” vadovas Richardas Bransonas, Billas Gatesas, “Alibaba” vadovas Jackas Ma, “Facebook” vadovas Markas Zuckerbergas, Jo Didenybė princas Al-Waleedas bin Talalas, “Bridgewater Associates” atstovas Ray Dalio, “Tiger Management” vadovas Julianas Robertsonas, “Carlyle Group” įkūrėjas Davidas Rubensteinas, “Soros Fund Management LLC” pirmininkas George’as Sorosas, Japonijos banko “Softbank” įkūrėjas Masayoshi Sonas.

Nesuklyskite. Kai įtakingiausios tarptautinės korporacijos, didžiausi pasaulio instituciniai investuotojai, įskaitant “BlackRock” ir “Goldman Sachs”, Jungtinės Tautos, Pasaulio bankas, Anglijos bankas ir kiti TAB centriniai bankai išsirikiuoja už vadinamosios žaliosios darbotvarkės finansavimo, pavadinkime ją “Žaliuoju naujuoju kursu” ar kaip kitaip, laikas pažvelgti į tikrąją darbotvarkę už viešųjų klimato aktyvistų kampanijų paviršiaus.

Išryškėja vaizdas, kad bandoma finansiškai pertvarkyti pasaulio ekonomiką pasitelkiant klimatą, su kuriuo saulė ir jos energija turi daug daugiau bendro nei kada nors galėtų turėti žmonija, ir bandoma įtikinti mus, paprastus žmones, imtis neapsakomų aukų, kad “išgelbėtume savo planetą”.

2010 m. JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 3‘čios darbo grupės vadovas daktaras Otmaras Edenhoferis (Otmar Edenhofer) vienam interviu sakė:

“…reikia aiškiai pasakyti, kad klimato politika de facto perskirstome pasaulio turtą. Reikia išsivaduoti nuo iliuzijos, kad tarptautinė klimato politika yra aplinkosaugos politika. Tai beveik nebeturi nieko bendro su aplinkosaugos politika, su tokiomis problemomis kaip miškų kirtimas ar ozono skylė.”

Nuo to laiko ekonominės politikos strategija tapo kur kas labiau išplėtota.

_______________________________________________________________

Šis tekstas pasirodė 2020 m. sausio 5 d. pavadinimu „Climate and the Money Trail“ svetainėje globalresearch.ca.

Ačiū https://t.me/triusio_urvai už vertimą.

Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.