Vokietija: lenkė apsimeta pabėgėle iš Ukrainos, kad gautų piliečių pašalpą

Big Reset Demokratija Ekonomika

Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. sausio 4 d. svetainėje jungefreiheit.de.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.


2022 m. į Vokietiją atvyko moteris, apsimetusi karo pabėgėle iš Ukrainos ir nuslėpusi Lenkijos pilietybę. Jos tikslas: gauti piliečių pašalpą. Sukčiavimas dabar atskleistas per pasienio patikrinimą Meklenburge-Pomeranijoje.

(Pastaba: “piliečio pašalpos” (vok. Bürgergeld) paaiškinimą rasite toliau).

Meklenburgo-Pomeranijos federalinė policija sulaikė Lenkijos pilietę, kuri apsimetinėjo karo pabėgėle iš Ukrainos, kad Vokietijoje galėtų gauti piliečių pašalpas (vok. Bürgergeld). 46 metų moteris ir jos aštuonmetis sūnus trečiadienio naktį buvo patikrinti per pasienio kontrolę netoli Pomelleno.

Paaiškėjo, kad moteris ir jos sūnus 2022 m. gegužės mėn. pateikė prieglobsčio prašymą kaip Ukrainos karo pabėgėliai. “Susidūrusi su faktais moteris pareiškė, kad ji ir jos sūnus turi ir Lenkijos, ir Ukrainos pilietybę”, – nurodė federalinė policija.

Ukrainiečiai keliauja iš Lenkijos toliau į Vokietiją

Lenkė teigė, kad iš Lenkijos į Ukrainą grįžo prieš prasidedant karui. Prasidėjus karui ji su sūnumi išvyko į Vokietiją ir užsiregistravo kaip karo pabėgėliai. “Ji taip pat teigė, kad sąmoningai nuslėpė savo Lenkijos pilietybę, nes baiminosi, kad Vokietijoje negalės gauti leidimo gyventi šalyje ir su tuo susijusių lengvatų.”

Policija pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo ir leidimo gyventi šalyje įgijimo apgaule. “Leidimas gyventi Vokietijoje buvo konfiskuotas ir apie tai informuotos atitinkamos imigracijos institucijos.” Apie šį atvejį pirmasis pranešė laikraštis “Nordkurier”.

Tai tikriausiai nėra pavienis atvejis. Lapkritį Lenkijoje buvo paskelbtas tyrimas, kurio rezultatai rodo, kad dešimtys tūkstančių Ukrainos pilietybę turinčių asmenų keliauja iš Lenkijos į Vokietiją dėl didesnių socialinių išmokų. Vokietijoje ukrainiečiai iš karto įgyja teisę į piliečių pašalpas.


Šis tekstas pasirodė 2024 m. sausio 4 d. pavadinimu “Um Bürgergeld zu kassieren: Polin gibt sich als Ukraine-Flüchtling aus” svetainėje jungefreiheit.de.

Toliau pateikiamas straipsnis, kuriame paaiškinama, kas yra piliečio pajamos (vok. Bürgergeld).


44 mlrd. eurų per metus

Kodėl užsieniečiai gauna didesnę piliečio pašalpą nei vokiečiai?

Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. sausio 4 d. svetainėje jungefreiheit.de.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.


Iš 5,5 mln. piliečių pašalpų gavėjų kas antras yra užsienietis. Tačiau ne tik iraniečiai, turkai, ukrainiečiai ir lenkai vidutiniškai gauna gerokai daugiau nei vokiečiai.

NUREMBERGAS. 5,5 mln. žmonių Vokietijoje šiuo metu gauna piliečių pašalpą (vok. Bürgergeld), kuri metų pradžioje buvo padidinta dar dvylika procentų. Iš jų 47 proc. sudaro užsieniečiai, o 53 proc. vokiečiai, dvigubą pilietybę turintys asmenys ir vokiečiai, atvykę iš kitų šalių (vok. Deutsche mit Migrationshintergrund). Tokius duomenis, kaip praneša laikraštis “Bild”, parodė Darbo biržos atliktos apklausos rezultatai.

Kontekstas: Šiais metais federalinė vyriausybė iš mokesčių mokėtojų pinigų biudžete numatė 44 mlrd. eurų vadinamiesiems “socialiai remtiniems asmenims” finansuoti. Vienam asmeniui dabar skiriama 563 eurai – 61 euru daugiau nei pernai, kai taip pat beveik 13 proc. buvo padidinta piliečių pašalpa. Prie šios sumos dar prisideda nuomos, šildymo išlaidos ir kt.

Iraniečiai ir turkai gauna didesnę piliečių pašalpą nei vokiečiai

Pirmą kartą Darbo biržos sąraše nurodytos piliečių pašalpos gavėjų tautybės. Pagal jį daugiausia užsieniečių (28 proc.) yra ukrainiečiai, kurie socialinę paramą, 2022 m. dar vadintą Hartz IV, gauna nuo pirmos buvimo Vokietijoje dienos. Po jų seka sirai (19 proc.), turkai (9 proc.), afganai (6,4 proc.) ir irakiečiai (4,3 proc.).

Stebina skirtingos įvairioms tautybėms išmokėtos sumos. Praėjusiais metais, t. y. prieš padidinimą, vokietis buvo tik šeštoje vietoje – vidutiniškai gaudavo 658 eurus. Gerokai daugiau vidutiniškai gauna iraniečiai (755 eurai), turkai (744 eurai), lenkai (708 eurai), italai (691 euras) ir ukrainiečiai (684 eurai).

Skirtumai taip pat priklauso nuo vaikų skaičiaus, kurie paprastai gauna mažesnes piliečių pajamas nei suaugusieji.


Šis tekstas pasirodė 2024 m. sausio 4 d. pavadinimu “Weshalb bekommen Ausländer mehr Bürgergeld als Deutsche?” svetainėje jungefreiheit.de.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Nuotrauka: pixabay, geralt

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.