Lietuva austro akimis. Psichologinių bei socialinių veiksnių svarba sergant virusinėmis ligomis

Demokratija Koronavirusas Sveikata

Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. spalio 24 d.

Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.

Dažnai pastebima, kad kuo griežtesnės priemonės, tuo prastesni šalių epidemiologiniai rodikliai. Lietuva yra ryškus to pavyzdys, ypač palyginti su netoliese esančia Švedija.

Praėjus šešioms savaitėms po to, kai Lietuvoje įsigaliojo griežčiausia pasaulyje skiepijimo politika, naujų COVID atvejų skaičius vienam gyventojui išaugo iki rekordinio lygio – daugiau nei 16 kartų daugiau nei Švedijoje, kur naujų atvejų skaičius vienam gyventojui išlieka rekordiškai žemas, nepaisant to, kad buvo panaikinti visi apribojimai.

Lietuvos rodikliai pagal mirtingumą taip pat daug prastesni nei Švedijos:

Gana slegiančioje „Twitter“ temoje aprašomas gyvenimas Lietuvoje:

Žmonėms be pasų leidžiama įeiti tik į nedideles parduotuves su įėjimais į gatvę, kuriose parduodamos daugiausia būtiniausios prekės: Maisto, farmacijos, optikos arba žemės ūkio ir (arba) gyvulininkystės prekės.

Visuose prekybos centruose draudžiama lankytis asmenims, neturintiems galimybių paso. Įrengti prietaisai, kuriais nuskaitomas ir patikrinamas kiekvieno įeinančio asmens galimybių pasas. Neturite paso, negalite įeiti. Aukščiau pateiktame paveikslėlyje matyti, kad stacionarūs skaitytuvai jau sumontuoti. Tikrinamas ne tik galimybių pasas, bet ir asmens tapatybės dokumentas. Atrodo, kad tai ilgai neišnyks. Akivaizdu, kad tai vystosi visuomenės kontrolės kryptimi, kaip rodo Kinijos pavyzdys. Bet kokiu atveju tai jau nebe demokratija, kurioje galioja žmogaus teisės, o fašistinė diktatūra, kurioje politikai tampa korporacijų ir turtingųjų tarnais.

Be galimybių paso taip pat draudžiama lankytis drabužių, sporto inventoriaus parduotuvėse, prekybos centruose, knygynuose, bibliotekose, kirpyklose ar gauti kitas fizinio apsilankymo reikalaujančias paslaugas.

Kaip matyti iš diagramų, sistema visiškai nepadeda kovoti su viruso plitimu. Priešingai, šios diktatūrinės sąlygos labai kenkia žmonių sveikatai ir imuninei sistemai. Jie tampa jautresni įvairioms infekcijoms ir ligoms, įskaitant vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas ir daugelį kitų. Covid skiepai neapsaugo nuo vėžio, nuo jo gali apsaugoti tik stipri imuninė sistema, tai įrodė 2018 m. Nobelio premijos laureatas arba Vokietijos vėžio tyrimų centras DKFZ.

Kokios priežastys lėmė lockdown’o ir skiepų nesėkmę?

Prof. Christianas Schubertas straipsnyje, kurį verta perskaityti portale Respekt.Plus, analizuoja pandemiją, užsikrėtimo riziką ir mūsų apsaugą biologiniu, psichologiniu, socialiniu ir imunologiniu aspektais. Nenuostabu, kad šios sritys yra glaudžiai susijusios.

Man tai viena svarbiausių straipsnio pastraipų:

„Žvelgiant iš biopsichosocialinės perspektyvos, žmogaus psichika vaidina pagrindinį vaidmenį infekcijos ir ligos rizikai. Vienas iš psichologinių aspektų, lemiančių užsikrėtimo ir (arba) susirgimo riziką, taigi ir pandemijos išsivystymą, yra vadinamoji elgsenos imuninė sistema. Elgesio imuninės sistemos koncepcija grindžiama prielaida, kad žmonės imunologiškai aktyviai ginasi nuo patogenų ne tik tada, kai yra tiesioginis fizinis kontaktas su mikrobais, t. y. materialiniu-biologiniu būdu, bet ir nematerialiu psichosocialiniu būdu, kai žmogus atpažįsta užsikrėtusį asmenį kaip infekuotą (pvz., dėl to, kad jis čiaudi, atrodo sergantis), juo bjaurisi arba jaučia baimę ir atsiriboja, t. y. psichosocialinėmis priemonėmis saugosi nuo pavojaus užsikrėsti. Biologiniai ir psichologiniai ir (arba) psichosocialiniai gynybos mechanizmai yra neatsiejami vienas nuo kito. Pavyzdžiui, žiūrint į nuotrauką, kurioje matomas akivaizdžiai sergantis žmogus, žiūrovo organizme padidėja interleukino (IL)-6 koncentracija (Schubert 2017).“

Taigi psichologiniai ir socialiniai veiksniai sukelia išmatuojamą biocheminę reakciją. Tai neatitinka mechanistinio ortodoksinės medicinos paveikslo (mechanistinio ta prasme, kad „variklis kaista, tad pripilkite alyvos“), bet tai žinojo jau romėnai, sakydami „mens sano in corpore sano“. Jie suprato holistinę, nuo Hipokrato laikų puoselėtą graikų medicinos tradiciją.

Beje, interleukinai reguliuoja organizmo uždegiminį atsaką. Dėl sudėtingų reguliacinių procesų ir vaidmens kitų citokinų ir ląstelių veikloje IL-6 yra svarbus įgimto imuniteto mechanizmus transformuojant į įgyto imuniteto mechanizmus uždegiminiame procese.

Schubertas aprašo ir kitas biochemiškai išmatuojamas reakcijas į psichologinius ir socialinius procesus:

„Tai, kad žmogus sukelia infekcijos ar ligos įspūdį, t. y. signalizuoja kitiems nuo jo pasitraukti, galima paaiškinti imunoneuropsichologiškai. Infekcijos atveju prouždegiminiai citokinai (pvz., IL-1β, IL-6, TNF-α) pereina kraujo-smegenų barjerą ir smegenyse sukelia daugybę neurovegetacinių (pvz., išsekimą, apetito praradimą) ir psichiatrinių (pvz., dirglumą, socialinį uždarumą) simptomų („liguistą elgesį“). Tai padeda reguliuoti užsikrėtusio asmens patirtį ir elgseną taip, kad, viena vertus, būtų galima taupyti energiją sveikimo procesui, kita vertus, verbaliniu („aš jaučiuosi blogai“) ir neverbaliniu būdu (atrodant ligotai) pranešti kitiems, kad asmuo užsikrėtęs“ (Schubert 2017).

Stresas didina riziką susirgti. Schuberto komentarai:

„Pavyzdžiui, buvo įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ir susirgti po nosies lašų, kuriuose yra vienas iš 5 virusų (2, 9, 14 tipų rinoviruso, sincitinio viruso, 229E tipo koronaviruso), linijiniu būdu didėjo priklausomai nuo to, kokį lėtinį stresą iš anksto nurodė patyrę asmenys. Be to, buvo įrodyta, kad skirtingų žmonių grupių, su kuriomis teko bendrauti per pastarąsias 2 savaites, skaičius (socialinė įvairovė) labai sumažino riziką susirgti peršalimo ligomis (Cohen 2020).“

Norėčiau pabrėžti, kad visos šios reakcijos yra biochemiškai išmatuojamos, t. y. tai yra tikslieji gamtos mokslai, o ne kažkokie lyginamieji tyrimai, po kurių kažkas galbūt koreliuoja, kaip tai dažnai sutinkama medicininiuose tyrimuose. Ne –  imuninės sistemos signalizavimas išmatuojamas kaip ir biocheminiai procesai, pavyzdžiui, per interleukinus arba naviko nekrozės faktorių (TNF-α, daugiafunkcinę imuninės sistemos signalinę medžiagą, dalyvaujančią vietiniuose ir sisteminiuose uždegimuose).

Galima tik visiškai sutikti su profesoriaus Schuberto išvada:    

„Ką bendro turi raupai, maras, ispaniškasis gripas, ŽIV ir šiuo metu – COVID-19? Šimtmečius trunkantis ideologinis polinkis į mechanistinės paradigmos krįptį medicinoje ir su tuo susijęs vienmatis ir laiko apribotas požiūris į pandemijų problemą. Kai remiamasi tik materialiniu-biologiniu patogeno aspektu, pandemijos problemos sprendimas nustatant prioritetines priemones ir siekiant išnaikinti patogeną bei izoliuoti jo nešiotoją, yra pasmerktas žlugimui, nes toks požiūris yra neadekvatus problemos kompleksiškumui. Kita vertus, pasikeitus medicinos paradigmai, diagnozuojant, gydant ir užkertant kelią pandemijoms, dėmesio centre atsirastų sudėtinga patogeno, žmogaus ir aplinkos sąveika. Taip žmonės taptų atsakingesni ir daugiau dėmesio skirtų savo įgimtoms ir įgytoms imunologinės apsaugos ir gynybos galimybėms, kurios neapsiriboja vien biologinėmis, bet apima ir psichologinę, socialinę, netgi kultūrinę sritį. Galbūt tai reikštų pandemijų, kokias jas pažįstame šiandien, pabaigą.“

____________________________________________________

Šis tekstas pasirodė 2021 m. spalio 24 d. pavadinimu „Litauen mit strenger Impfpass-Regelung im Vergleich zu Schweden“ svetainėje tkp.at.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator.

Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht.

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.