Autorius redakcijai žinomas. Pirmą kartą publikuota 2021 m. lapkričio 11 d.
Raštą gavo apie tūkstantį adresatų nuo aukščiausio šalies vadovo iki savivaldybių merų, įvairios institucijos, politinės partijos, visuomeninės oprganizacijos, mokslo įstaigos ir dalis žiniasklaidos. Autoriaus įvadas geresniam supratimui:
Kaip atsirado šis laiškas?
Kol žinios apie naująjį užkratą atsklisdavo iš toli, veikiau atrodė, kad konkuruojančios valstybės koronaligą išnaudoja informacijų karams. Oru plintantis virusas dėl greitų globalaus pasaulio ryšių turbūt dar 2020-ųjų pradžioje buvo tarp mūsų. Pandemijai jau oficialiai pasiekus Europą ir nežinomam pavojui sukonkretėjus, kurį laiką tarsi buvo galima pateisinti daugelį būdų sustabdyti užkratą. Nors bėgant laikui gausėjo ir žinių, ir nepritariančių balsų, nemažai pasaulio politikų vis tiek keistai judėjo viena kryptimi – laisvių ribojimo. Ėmė nykti mokslui ir demokratijai būdingas nuomonių pliuralizmas bei atviros diskusijos. Kodėl kritika kriminalizuojama? Kodėl, užuot stiprinus imunitetą natūraliai, įnirtingai agituojama už neįprastai greitai sukurtus skiepus? Klausimų begalė. Polinkis žvelgti kritiškai ir analizuoti nuvedė prie pirminio šaltinio: Europos vaistų agentūros, ES mastu tvirtinančios vaistus ir vakcinas. Perskaičius apie 1480 puslapių oficialių priešpandeminių skiepų vertinimo dokumentų ir apie pusę tiek irgi oficialios papildomos medžiagos, klausimų tik pagausėjo.
Kokie tie klausimai?
Europos vaistų agentūros skiepų vertinimo dokumentai supažindina su vakcinomis ir atliktais tyrimais. Pasirodo, ES tenkinasi vien tik žmogaus imuniteto atsaku į naują vakciną. O kaip poveikis paveldimumui, tikimybė susirgti vėžiu, perdavimas su motinos pienu ir visa kita? Gal vakcinų medžiagos kūne kaupiasi? Dviejuose ES aprobuotuose skiepuose yra GMO. Tokio maisto vengiame, o ligų prevencijai (skiepijame sveikuosius!) menkai tirtomis vakcinomis jie tinka? Kitas dvi vakcinas sukūrė ribonukleorūgščių pagrindu, ir būdą įskiepyti į dalinai neištirtus lipidus įvilktą genetinę medžiagą pritaikė pirmą kartą. Kokių pasekmių tikėtis artimoje ar tolimoje ateityje? Gamintojai dabar net nežino, kiek laiko skiepai apsaugo nuo užkrato ir ar paskiepytieji patys neplatina viruso. Dar ir negali žinoti, mat klinikiniai tyrimai baigsis tik po metų ar kelerių. O ką kalbėti apie naujausią vieno gamintojo išvadą, kad vakcinos saugios sutrikusio imuniteto žmonėms, padarytą paskiepijus… vos 60 pacientų su persodintais organais. Oficialiuose dokumentuose apstu klausimus keliančių teiginių. Susipažinus su kai kuriais moksliniais straipsniais, ima abejonės ir dėl kitų kovos su pandemija priemonių – kaukių ir klaidingai diagnostiniu laikomo PGR testo. Išnagrinėta medžiaga sugulė į 13 lapų (neskaitant dar keturių su vaizdine informacija) apimties laišką su šaltiniais.
Kam tai įdomu?
Raštą gavo apie tūkstantį adresatų nuo aukščiausio šalies vadovo iki savivaldybių merų, įvairios institucijos, politinės partijos, visuomeninės oprganizacijos, mokslo įstaigos ir dalis žiniasklaidos. Nežinia, kiek jų iš tikrųjų pasiekė šis prašymas padėti rasti atsakymus į opius klausimus. Kai kurios institucijos pranešė raštą užregistravusios arba persiuntusios kompetentingoms instancijoms, kitos formaliuose atsakymuose cituoja įstatymus, kuriais remiantis esą viskas vykdoma teisėtai. Susidomėję atsiliepė keli Seimo nariai bei pavieniai žmonės, o vienas nepriklausomas žiniasklaidos portalas laišką paviešino. Nedalykiški komentarai atėjo iš tų, kurie iš principo atmeta pandemijos užkardymo kritiką, į ją net nesigilindami, ir nesivargino skaityti toliau pirmo puslapio.
“Dėl COVID-19 pandemijos užkardymo priemonių Lietuvoje
Atkreipiu Jūsų dėmesį į šalyje vykdomų pandemijos užkardymo priemonių galimą nepagrįstumą ir žalą sveikatai.
Peržvelgus oficialius Europos vaistų agentūros COVID-19 skiepų vertinimo dokumentus, neišvengiamai kyla abejo-nių dėl kai kurių kovos su pandemija priemonių Lietuvoje. Prašom padėti ieškant atsakymų į šiuos klausimus:
- Kokiais moksliniais duomenimis remiantis – taikomas vadinamasis Galimybių pasas? 1
- grindžiamas rizikos ir naudos santykis, skatinant skiepytis COVID-19 vakcinomis »Comirnaty«, »Spikevax«, »Janssen« ir »Vaxzevria«? 3
- ir kokiais moksliniais kokybės kriterijais vadovaujantis nustatoma infekcija gyvybingu SARS-CoV-2 virusu? 10
- grindžiamas rizikos ir naudos santykis, taikant prievolę dėvėti apsauginę veido kaukę? 12
Kokiais moksliniais duomenimis remiantis taikomas vadinamasis Galimybių pasas?
Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje privalomam Galimybių pasui suformuoti, be kitų, būtini vieni iš šių duomenų:
1) COVID-19 ligos persirgimo diagnozė,
2) atlikto SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antige-no testo rezultatas arba
3) vakcinacija nuo COVID-19 ligos vakcinomis »Comirnaty«, »Spikevax«, »Janssen« arba »Vaxzevria«.
Galimybių pasas esąs pagalbinė priemonė kovoje su pandemija ir suteikiąs teisę į švelnesnes pandemijos užkardy-mo priemones. Šio paso ar jam prilygstančių dokumentų neturintys šalies gyventojai negali visavertiškai daly-vauti viešajame gyvenime ir tenkinti daugelio savo poreikių.
Iš oficialioje Europos vaistų agentūros interneto svetainėje viešai pateikiamų COVID-19 skiepų vertinimo dokumen-tų matyti, kad Europos Sąjungoje (ES) sąlyginai leidžiant prekiauti vakcinomis »Comirnaty«, »Spikevax«, »Jans-sen« ir »Vaxzevria«, apsauga nuo vadinamosios »besimptomės infekcijos« bei apsauga nuo viruso platinimo buvo nežinoma …”
Visą tekstą kaip PDF dokumentą.
___________________________________________________
Šis tekstas pasirodė 2021 m. lapkričio 11 d. pavadinimu „Dėl COVID-19 pandemijos užkardymo priemonių Lietuvoje“.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
