Imuniteto erozija: Rizika skiepytoms pažeidžiamoms grupėms yra didesnė nei neskiepytoms

Demokratija Koronavirusas Sveikata

Originalus straipsnis paskelbtas 2021 m. gruodžio 5 d.

americasfrontlinedoctors.org. Pirmą kartą lietuviškai parengė Gintaras Furmanavičius. Ištrauka.

„Žurnale „Lancet“ atliktame tyrime, kuriame buvo lyginami skiepyti ir neskiepyti žmonės Švedijoje, per devynis mėnesius buvo apklausta 1,6 mln. asmenų. Jis parodė, kad apsauga nuo simptominio COVID-19 laikui bėgant mažėjo, todėl po šešių mėnesių kai kurioms pažeidžiamiausioms skiepytų asmenų grupėms grėsė didesnė rizika nei neskiepytiems bendraamžiams.

Gydytojai šį reiškinį pakartotinai paskiepytiems asmenims vadina „imunine erozija“ arba „įgytu imunodeficitu“, paaiškindami padidėjusį sergamumą miokarditu ir kitomis po vakcinacijos pasireiškiančiomis ligomis, kurios arba paveikia juos greičiau, sukeldamos mirtį, arba lėčiau, sukeldamos lėtines ligas.

COVID vakcinos nėra tradicinės vakcinos. Jos priverčia ląsteles dauginti vieną SARS-CoV-2 viruso dalį – baltymą „spike“. Tokiu būdu vakcinos skatina organizmą kurti smaigalio baltymus. Žmogus sukuria antikūnus tik prieš šią vieną ribotą viruso dalį (smaigalio baltymą). Tai turi keletą vėlesnių žalingų padarinių.

Pirma, šios vakcinos „išmoko“ imuninę sistemą atpažinti tik nedidelę viruso dalį (smaigalio baltymą). Variantai, kurie net ir nežymiai skiriasi šiuo baltymu, gali išvengti siauro vakcinų sukuriamų antikūnų spektro.

Antra, skiepai sukuria „priklausomybę nuo skiepų“, t. y. asmenys tampa priklausomi nuo reguliarių pakartotinių skiepų, nes jie buvo „paskiepyti“ tik nuo mažos mutuojančio viruso dalies. Australijos sveikatos apsaugos ministrė daktarė Kerry Chant pareiškė, kad COVID bus su mumis amžinai ir žmonės „turės priprasti“ vartoti nesibaigiančias vakcinas. „Tai bus reguliarus skiepijimo ir pakartotinio skiepijimo ciklas“.

Trečia, vakcinos neapsaugo nuo infekcijos nosyje ir viršutiniuose kvėpavimo takuose, o įrodyta, kad skiepytų asmenų viruso krūvis šiose srityse yra daug didesnis. Dėl to paskiepytieji tampa „superplatintojais“, nes turi itin didelį viruso krūvį.

Be to, paskiepytieji dažniau serga klinikinėmis ligomis nei neskiepytieji. Škotija pranešė, kad paskiepytųjų mirštamumas nuo infekcijos yra 3,3 karto didesnis nei neskiepytųjų, o mirties rizika hospitalizavus – 2,15 karto didesnė nei neskiepytųjų.

Birželio mėnesio Izraelio „Channel 12 News“ reportaže atskleista, kad per kelis mėnesius nuo vakcinų įdiegimo koronavirusu užsikrėtė 6 765 asmenys, gavę abi vakcinas, o epidemiologinio sekimo metu nustatyta, kad dar 3 133 asmenys užsikrėtė COVID-19 nuo šių paskiepytų asmenų.

Tuo tarpu New England Journal of Medicine mokslininkai nustatė, kad autoimuninis atsakas į koronaviruso smaigalio baltymą gali tęstis neribotą laiką: Todėl „Ab2 antikūnai, prisijungę prie pradinio receptoriaus normaliose ląstelėse, gali tarpininkauti atliekant gilų poveikį ląstelei, kuris gali sukelti patologinius pokyčius, ypač ilgainiui – ilgai po to, kai išnyks pats pradinis antigenas“. Šie antikūnai, gaminami prieš koronaviruso smaigalio baltymą, gali būti atsakingi už dabartinę precedento neturinčią miokardito ir neurologinių ligų bangą ir dar daugiau problemų ateityje”.

[…]

[…]

__________________________________________________

Šis tekstas pasirodė 2021 m. gruodžio 5 d. pavadinimu „Vaccine Acquired Immune Deficiency Syndrome (VAIDS): ‚We should anticipate seeing this immune erosion more widely’“ svetainėje americasfrontlinedoctors.org .

Pirmą kartą lietuviškai parengė Gintaras Furmanavičius.

Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht.

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.