Lennartas Bengtssonas pataria jaunajai kartai intensyviai studijuoti klimatą
Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. birželio 15 d. welt.de.
Axel Bojanowski. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Lennartas Bengtssonas yra vienas žymiausių klimato tyrinėtojų ir prieštarauja katastrofizmui: klimato krizės nėra, šiltėjantis klimatas kai kur yra naudingas, pasaulinio atšilimo pasekmės gali būti ribotos. Pernelyg ambicinga klimato apsauga gali būti netgi žalinga.
Nobelio premijos už klimato tyrimus laureatas Klausas Hasselmannas pagerbė savo kolegą švedą Lennartą Bengtssoną: “Jis yra patyręs ir labai gerbiamas meteorologas ir klimato ekspertas”, – rašė Hasselmannas savo dedikacijoje naujai Bengtssono knygai. Hasselmannas apibendrina, kad švedas pateikia “realistišką, tačiau optimistinį turimų pokyčių galimybių vertinimą”.
Bengtssono knyga “Vad händer med Klimatet” (“Kas vyksta su klimatu”) ką tik išleista švedų kalba. Jame pateikiamos neargumentuotos pagrindinės žinios apie klimato kaitą. WELT kalbėjosi su J. Bengtssonu apie jo požiūrį į visuotinį atšilimą.
WELT: Pone Bengtssonai, ar gyvename klimato krizės sąlygomis?
Lennartas Bengtssonas: Nemanau, kad dabartinį atšilimą reikėtų vadinti krize. Pavyzdžiui, didėja maisto gamyba. Nepaisant sparčiai didėjančio gyventojų skaičiaus ir nuolatinio atšilimo, dėl ekstremalių oro sąlygų žūsta kur kas mažiau žmonių nei anksčiau. Dabartinės opios problemos kyla dėl konfliktų ir karų, taip pat dėl to, kad sunku pakankamai greitai rasti patikimų iškastinio kuro pakaitalų. Vis dėlto, norint sustabdyti klimato atšilimą, reikia imtis ilgalaikių ir sistemingų veiksmų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui visame pasaulyje mažinti.
WELT: Ar Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos turėtų būti CO2 išmetimo ribojimo gairė?
Bengtssonas: Manau, kad Paryžiaus tikslai yra per daug ambicingi, ypač Europos Sąjungai, ir turėtų būti pakoreguoti iki techniškai įmanomų, kad būtų išvengta rimtų ir aštrių ekonominių problemų pramonei ir visuomenei. Reikia dėti visas pastangas, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų mažinamas visur, įskaitant ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo problema nebus sprendžiama pasauliniu mastu, atšilimą vargu ar pavyks sustabdyti.
WELT: Kokios, jūsų nuomone, yra dvi didžiausios globalinio atšilimo sukeltos problemos?
Bengtssonas: Jūros lygio kilimas kai kuriose vietovėse kelia problemų, tačiau tam galima pasipriešinti statant pakrančių apsaugą, kaip, pavyzdžiui, padaryta Nyderlanduose. Kritulių zonų pokyčiai yra tuo rimtesni, kuo didesnės teritorijos yra paveiktos. Klimato modeliai tai modeliuoja, be to, yra gerų teorinių įrodymų, kad gausių kritulių teritorijos gali tapti lietingesnės, o šiuo metu sausringos teritorijos gali susidurti su dar didesnėmis sausros problemomis. Tačiau kol kas nėra aiškių empirinių įrodymų, kad tokie pokyčiai vyksta. Juos taip pat labai sunku atskirti nuo natūralių atsitiktinių įvykių.
WELT: Ar diskusijose apie klimatą per daug kalbama apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą ir per mažai apie prisitaikymą prie klimato kaitos?
Bengtssonas: Taip, taip. Dėl tikslesnių prognozių ir patobulintų perspėjimo sistemų gerokai sumažėjo žmonių, mirštančių nuo ekstremalių orų reiškinių, skaičius. Bijau, kad žiniasklaida dažnai nėra gerai informuota šiuo klausimu ir dažnai pateikia pernelyg supaprastintą vaizdą. Iš tiesų nuo šalčio miršta daug daugiau žmonių nei nuo karščio. Artėjanti žiema Europoje gali būti labai rimta. Didžiojoje Britanijoje jau dabar baiminamasi, kad kitą žiemą daug pagyvenusių žmonių gali mirti butuose ir namuose, kurių jie negali sau leisti šildyti.
PASAULIS: Savo knygoje kritikuojate populiarų orų reiškinių priskyrimą visuotiniam atšilimui. Kodėl?
Bengtssonas: Daugumą ekstremalių orų reiškinių sukelia ne aukšta temperatūra, o temperatūrų skirtumai. Dėl šios priežasties žiemos sezono metu audros būna intensyvesnės. Tiesą sakant, tikimasi, kad tam tikri ekstremalūs orai, pavyzdžiui, ekstratropinės audros, šiltėjant klimatui gali net susilpnėti. Vietos žalą dėl ekstremalių kritulių dažnai didina struktūriniai pokyčiai, pavyzdžiui, keliai ir automobilių stovėjimo aikštelės, kurie neleidžia vandeniui pakankamai greitai infiltruotis į gruntinius vandenis. Paprastai atšilimo poveikį oro nelaimėms nėra taip paprasta nustatyti.
WELT: Ar klimato mokslas gali pateikti patikimus teiginius apie socialinius pokyčius, kuriuos lemia klimato kaita?
Bengtssonas: Nemanau, kad taip. Socialiniai pokyčiai, kuriuos šiuo metu taip aiškiai stebime, dažniausiai yra susiję ne su orais ir klimatu, o su socialiniais įvykiais, tokiais kaip politinis nepajėgumas, konfliktai ir karai. Dėl didžiulio gyventojų skaičiaus augimo XX a. ir dėl to, kad dėl to gali būti sunaikinta daugiau infrastruktūros, gyvenvietės dabar yra labiau pažeidžiamos ekstremalių oro sąlygų. Klimato poveikį ten ne taip lengva rasti.
PASAULIS: Norint įrodyti, kad klimatą veikia žmogus, turi būti žinomas natūralus kintamumas. Jūs teigėte, kad nepakankamai suprantamas natūralus klimato kintamumas. Kokios yra problemos?
Bengtssonas: Geriausi dabartiniai klimato modeliai gana gerai atkuria tipiškas orų sistemas, įskaitant tipišką kintamumą, pavyzdžiui, tipiškus metų skirtumus. Turime rimtų priežasčių daryti išvadą, kad šaltesni 1960-ųjų ir 1970-ųjų laikotarpiai buvo nulemti atsitiktinių įvykių. Mažiau tikri esame dėl ryškaus atšilimo 1910-1940 m. Ir vis dar nėra patikimo paaiškinimo dėl mažojo ledynmečio, trukusio 1350-1850 m., priežasčių. Klimato svyravimai nuo 100 iki kelių šimtų metų mastu nėra suprantami ir dabartiniai modeliai jų gerai neatspindi. Kita vertus, yra įtikinamų empirinių įrodymų, kad ledynmečiai susiję su astronominiais Žemės orbitos ciklais. Tačiau pastarųjų 40-50 metų visuotinis atšilimas yra aiškiai susijęs su šiltnamio efektu, nors regioniniai atšilimo skirtumai reikalauja geresnio mokslinio supratimo.
WELT: Kritikuojate, kad per mažai kalbama apie atšilimo naudą. Kurios?
Bengtssonas: Man sunku sutikti, kad šiltesnis klimatas aukštesnėse platumose turėtų būti neigiamas. Neužšalus Arkties vandenynui bus galima daugiau žvejoti, palengvės jūrų transportas, bus sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos, o Kanadoje, Skandinavijoje ir Rusijoje atsiras daugiau žemės ūkio ir našesnės miškininkystės galimybių.
PASAULIS: “Nėra nieko svarbiau už nešališką smalsumo tyrimą”, – rašote savo knygoje. Ar klimato tyrimai nebėra nešališki ir atviri?
Bengtssonas: Šiandien daug mažiau nei prieš 20-40 metų. Bijau, kad protingiausi mokslininkai šiandien ieško kitų sričių, kuriose mokslas yra atviresnis.
WELT: Savo knygoje raginate pradėti atviresnes diskusijas ir kritikuojate “grupinį mąstymą, kuris trukdo racionaliai analizei”. Ką turite omenyje?
Bengtssonas: Manau, kad viešuose debatuose visi klimato pokyčiai paprastai vertinami kaip neigiami, neatkreipiant dėmesio į tai, kad kai kurie klimato pokyčiai yra teigiami ar net natūralūs procesai, kurie visada egzistavo. Šiltesnis dabartinis Europos klimatas yra naudingesnis visuomenei nei tipiškas XIX a. klimatas. Iš tikrųjų 1930 m. pastebėtą atšilimą beveik visi vertino kaip teigiamą reiškinį. Bijau, kad stiprus diskusijų apie klimatą politizavimas turi neigiamų pasekmių pagrindiniams moksliniams tyrimams, nes kai kurie mokslininkai iš prigimties yra skeptiški ir kritiški. Todėl kai kurie mokslininkai dabar nenori kelti klausimų, kuriuos kai kurie universitetai ir finansuotojai gali laikyti kritiškais JT klimato tarybos IPCC atžvilgiu.
WELT: Klimato taryba turėjo pasiekti mokslinį sutarimą, ar jai pavyko?
Bengtssonas: Akivaizdu, kad daugelyje sričių, pavyzdžiui, dėl pagrindinių bendrosios atmosferos ir vandenynų cirkuliacijos mechanizmų, taip pat dėl to, kad daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosferoje lemia šiltesnį klimatą, sutariama. Tačiau nesutariama dėl to, kaip greitai vyksta atšilimas ir kiek žalingi gali būti pokyčiai. Nėra tikro sutarimo dėl to, ar ekstremalios oro sąlygos pablogėjo, ar ne, ir tikrai nėra sutarimo dėl mažojo ledynmečio priežasties.
WELT: Knygoje rašote, kad Žemės temperatūra pakilo maždaug vienu laipsniu ir tikriausiai pakils dar vienu ar dviem laipsniais šį šimtmetį. Ką pasakytumėte jauniems žmonėms arba savo tautietei Gretai Thunberg, kurie dėl to panikuoja?
Bengtssonas: Mano rekomendacija jaunajai kartai – intensyviai studijuoti šią temą, kad daugiau sužinotų apie klimato sistemą. Mano nuomone, žinios yra geriausias vaistas nuo “klimato baimės”.
WELT: Kodėl tikite, kad klimato kaitą galima sulėtinti?
Bengtssonas: Didelė mokslo pažanga, patikimesnės orų prognozės ir geresnis klimato sistemos supratimas. Antrasis: Iki šiol atlikti stebėjimai rodo, kad pasaulinis atšilimas vyksta šiek tiek lėčiau nei daugumoje kompiuterinių modeliavimų. Trečia: per pastaruosius 10-15 metų EBPO šalyse išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis gerokai sumažėjo. Yra pagrindo manyti, kad po kelių dešimtmečių taip bus ir kylančios ekonomikos šalyse. Ketvirta, labai tikiu žmonių moksliniu ir technologiniu išradingumu ir tikiu, kad jis suklestės, jei sugebėsime išlaikyti dabartinį intensyvių mokslinių tyrimų ir gero tarptautinio bendradarbiavimo lygį. Geriausios šalys gali skatinti fundamentinius mokslinius tyrimus, kad būtų rasti nauji energijos gamybos būdai, darantys kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Manau, kad po 100 metų klimato kaita dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų nebebus problema.
1935 m. gimęs Lennartas Bengtssonas vadovavo dviem svarbiausiems klimato institutams: 1981-1990 m. jis buvo Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro Anglijoje direktorius, vėliau – Makso Planko meteorologijos instituto Hamburge direktorius. 2000 m. išėjęs į pensiją, jis dirbo profesoriumi Anglijos Readingo universitete. Mokslininkas, gavęs daugybę apdovanojimų, įskaitant Vokietijos aplinkosaugos premiją, kurią skyrė Vokietijos federalinis aplinkosaugos fondas, daugiausia dirbo klimato ir orų modeliavimo srityje.
