Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. rugpjūčio 7 d. tkp.at.
Tomas Oysmüller. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Savaitgalį vykusi masinė žiniasklaidos kampanija rodo: politinis-žiniasklaidos kompleksas jau ruošiasi į priekį: jei rudenį protestuojate prieš nuskurdimą ir karo ekonomiką, sekate dešiniaisiais ekstremistais.
Tarsi būtų buvę susitarta: Vakar panašių straipsnių buvo galima rasti keliose vadinamosiose “pirmaujančiose žiniasklaidos priemonėse” Vokietijoje ir Austrijoje. Turinys buvo susijęs su artėjančiais protestais prieš sankcijas, karą ir karo ekonomiką. Pagrindinė žiniasklaida jau žino: visi, kurie protestuoja prieš tai, yra “dešinieji ekstremistai”.
Protestų šmeižimas
TKP neseniai pranešė, kaip savavališkai ir kokiu tikslu prieš opozicines jėgas, ypač Austrijoje, naudojamas terminas “dešinysis ekstremizmas”. Dienraštis “Standard”, kuris itin nesąžiningai pripažįsta sąvoką “dešinysis ekstremizmas” negaliojančia ir naudoja ją tik kaip šmeižto priemonę, šeštadienį paskelbė antraštę: “Dešiniųjų ekstremistų tinklai planuoja “įniršio žiemą” prieš infliaciją”.
Tai, kad praėjusią žiemą gyventojai išėjo į gatves dėl autoritarinės ir masiškai ribojančios Kovido politikos, “Standartui” nė motais. Privalomas skiepijimas ir neskiepytųjų uždarymas būtų buvęs būtinas ir “pavėluota reakcija į didėjantį sergančiųjų skaičių”.
Žiniasklaidos nuomone, protestas prieš Coronos apribojimus tebėra “dešiniųjų ekstremistų” protestas. Dar prieš prasidedant protestams prieš infliaciją ir karo ekonomiką, spauda jau apsimetinėja: Protestuojate prieš šaltus butus, šaltus dušus ar tuščias lėkštes? Tuomet esate kraštutinis dešinysis!
Praėjusią žiemą didelė dalis gyventojų įgijo politinį sąmoningumą – tai unikalu Austrijai. Nesuskaičiuojama daugybė pokalbių su demonstrantais tai aiškiai parodė. Tikriausiai panašiai yra ir Vokietijoje. Todėl politinį ir žiniasklaidos kompleksą galima apkaltinti tam tikra panika.
Šeštadienio laikraštyje “Kurier” rašoma: “Kaip dešinieji ekstremistai nori pasinaudoti krize”. Dėl infliacijos ir dujų krizės ekstremistai “atrado naują temą”. Cituojamas vidaus reikalų ministras Karneris: “Ekstremistams rūpi ne žmonių rūpesčiai, o jų nešvarūs reikalai”. Kad žmonės galėtų savarankiškai išreikšti savo protestą gatvėse, ši mintis jam neateina į galvą. Vietoj to jie, kaip ir “Standartas”, įspėja dėl “sąmokslo teorijų šalininkų” programos “Telegram”.
Vis mažiau paramos sulaukianti politika
Šeštadienį Vokietijoje taip pat plačiai nuskambėjo perspėjimai dėl būsimų protestų. “Welt”, “FAZ”, “Focus”. Pavyzdžiui, “Focus” antraštė: “Dėl kainų šoko ekstremistai svajoja apie “vokišką įsiūčio žiemą”. Vokietijos Konstitucijos apsaugos tarnybos teigimu, infliacija ir energetikos krizė naudojamos “baimei kurstyti”. Tai iš tiesų jau dabar yra itin klastingas įrėminimas: daugeliui žmonių gyvenimas jau nebeįperkamas. Tačiau, pasak spaudos, tai tik “baimė”.
Atsižvelgdamas į šią akivaizdžią savaitgalio žiniasklaidos kampaniją, buvęs parlamento narys Peteris Kolba klausia: “Akivaizdu, kad žiniasklaidos sąjunga “Standard-Focus-Welt-FAZ”. O gal vis dėlto tai tik vyriausybės kampanija su nupirktais žurnalistais?”
Tik kiek daugiau nei pusė, t. y. 56 proc. gyventojų, yra “imunizuoti” mRNA skiepais. Šalyje de facto jau gana skiepų, nors jų propaganda tęsiasi. Tikriausiai bent pusė Austrijos dabar nepritaria sankcijoms Rusijai. Daugeliui žurnalistų tai, žinoma, yra “kraštutinė dešinė”. Prezidento Van der Belleno nuomone, tai yra “bendradarbiavimas” su Putinu. Tačiau spalio mėn. jį turi išrinkti dauguma.
Iki to laiko infliacija dar labiau padidės, o gatvėse prasidės pirmieji protestai prieš Covid ir Rusijos politiką.
Šis tekstas pasirodė 2022 m. rugpjūčio 7 d. pavadinimu „Proteste gegen Verarmung und Kriegswirtschaft „rechtsextrem“ – Massive Medienkampagne“ svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Vaizdas Bwag, Viena – Anti-Corona demonstracija, 2021 m. lapkričio 20 d., CC BY-SA 4.0
