Vabzdžių maistas propaguojamas kaip maistas ateičiai. Tačiau yra rimtų priežasčių jų nevalgyti. Be to, vabzdžių auginimas nėra nei ekologiškas, nei tinkamas kovai su visuotiniu badu.
Originalus straipsnis paskelbtas 2017 m. balandžio 26 d.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Ar žinojote, kad vabzdžiai priklauso tai pačiai šeimai kaip vėžiagyviai, erkės ir voragyviai?
Nariuotakojai – tai individų, turinčių bendrų požymių, pavyzdžiui, antenas, segmentuotą kūną (kūnas padalytas į mažus pasikartojančius elementus) arba egzoskeletą, būrys (t. y. šeima).
Šis egzoskeletas daugiausia sudarytas iš polisacharido, t. y. sudėtingo cukraus, vadinamo chitinu.
Žmonės šio polisacharido nesintetina, tačiau turi fermentų, reikalingų jam skaidyti. Būtent šis chitinas sukelia uždegimines reakcijas, kai valgomi vėžiagyviai. Vabzdžiai, kaip nariuotakojai, taip pat sintetina chitiną, todėl gali būti pavojingi žmonėms.
Indonezijoje žmonėms taip pat teko operuoti žarnyno nepraeinamumą, kurį sukėlė nevirškinamos chitino liekanos.
Be to, šiuo metu Prancūzijoje 115 000 žmonių yra alergiški vėžiagyviams, o tai reiškia, kad tiek pat žmonių, suvalgiusių vabzdžių, gali patirti uždegimines reakcijas. Dauguma užregistruotų alergijų vabzdžiams atsiranda įkvėpus vabzdžių dulkių arba fizinio kontakto metu, ypač prarijus. Alergija maistui dažniausiai pasireiškia ne virškinimo metu. Iš tiesų klinikiniai alergijos požymiai yra : Odos 63 % – virškinimo sistemos 30 % – kvėpavimo sistemos 7 % – anafilaksinis šokas 5 %. Šie požymiai paprastai pasireiškia praėjus 2 valandoms po maisto suvartojimo.
Kai susiduriame su alergenu, mūsų organizmas imasi gynybos priemonių ir sukelia uždegiminę reakciją.
Medžiagos ar dalelės, sukeliančios alergiją, t. y. niežulį, paraudimą, patinimą ar kvėpavimo sutrikimus, vadinamos alergenais. Alergenai dažniausiai yra baltymai. Santykinai didelį alerginį potencialą turi šie baltymai: tropomiozinai, arginino kinazė ir heksamerinai. Vabzdžiuose yra visų trijų kategorijų baltymų. Taigi, be chitino, turime ir kitų galimų alergijos šaltinių:
Tropomiozinai:
- yra visur paplitę baltymai (t. y. jų yra visur)
- yra raumenyse ir naudojami judėjimui
- yra vėžiagyviuose, moliuskuose ir kituose nariuotakojai
- vaidina svarbų vaidmenį raumenų susitraukimo procese
- yra pagrindiniai alergenai 85 % alergiškų žmonių.
Arginino kinazės:
- yra sarkoplaminiai baltymai (citoplazma, susijusi su raumeninių skaidulų skaidulomis)
- yra svarbūs energijos apykaitai
- dalyvauja palaikant ATP kiekį
- yra miozino lengvosios grandinės
- sukelia alergines reakcijas 27 % alergiškų žmonių.
Be to, vikšrų šeimoje aptiktas naujas alergenas. Šis alergenas yra heksamerinų šeimai priklausantis baltymas. Manoma, kad heksamerinai yra kilę iš hemocianinų (baltymų, randamų tik vėžiagyviuose). Visi vabzdžiai turi heksamerinų (tik jie nėra visiškai vienodi visoms rūšims). Tai leidžia kaupti energiją ir ją perskirstyti, kai vabzdys mažiau maitinasi (pvz., brendimo metu). Todėl jie dar vadinami “saugojimo baltymais”.
Be šių alergenų, vabzdžiai taip pat gali sintetinti toksinus, kurie gali būti pavojingi žmonėms. Nustatyta riba – 20 mikrogramų toksino viename kg, tačiau kai kurios vabzdžių rūšys išskiria iki 50 mikrogramų toksino viename kg. Tai kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir didina vabzdžių vartojimo riziką.
Be to, vabzdžiai, maitindamiesi organinėmis medžiagomis, kaupia tam tikrus metalus, pavyzdžiui, kadmį ir šviną. Nors po kiekvieno išsiritimo jų kiekis sumažėja, šis veiksnys nėra nereikšmingas leidžiant vartoti tam tikrų rūšių vabzdžius, nes pernelyg didelis metalų kiekis organizme gali sukelti rimtų padarinių (kraujagyslių ligas, vėžį, net mirtį).
Galiausiai kai kurie vabzdžiai gali būti pavojingi dėl savo morfologijos. Pavyzdžiui, skėrių kojos ar antenos gali prilipti prie žarnyno sienelių ir taip sukelti vidurių užkietėjimą. Tokiais atvejais vienintelis vaistas yra operacija.
Taigi vabzdžiai, sintetindami toksinus, chitiną, baltymus, pavyzdžiui, tropomiozinus, kaupdami sunkiuosius metalus ar jų formą, gali padaryti žalos (didesnės ar mažesnės) vartotojo organizmui. Todėl turėtumėte saugotis šių mažų žvėrelių.
Vabzdžių valgymas: Ne ateities maistas
Originalus straipsnis paskelbtas 2019 m. liepos 29 d. taz.de.
Andrew Müller. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų. Ištrauka.
Šešios kojos, skanūs ir sveiki: JT mano, kad vabzdžiai yra geras ir klimatui nekenksmingas būdas kovoti su badu pasaulyje. Bet ar tai tiesa?
Mano santykiai su vabzdžiais visada buvo geri. Todėl pirmą kartą išgirdęs apie juos susijaudinau: valgant juos būtų galima išspręsti pasaulio maisto problemą ir sustabdyti klimato kaitą. Taip teigiama sensacingoje JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2013 m. ataskaitoje: teigiama, kad jie yra sveiki maistinių medžiagų šaltiniai, išmetantys mažai CO2, sunaudoja daug mažiau vandens, žemės ir pašarų nei gyvuliai. (…)
Nusprendžiau imtis entomofagijos, techninio vabzdžių vartojimo termino, temos. Mano susidomėjimas atvedė mane į Pietryčių Aziją – norėjau sužinoti, kaip ten valgomi vabzdžiai. Daugelį metų ieškojau, ėmiau daug interviu, išbandžiau begalę vabzdžių ir užmezgiau ryšius tarptautinėje scenoje. Tuo tarpu turiu pasakyti, kad vabzdžių sprendimo idėja buvo pernelyg gera, kad būtų tiesa. (…)
Tiesą sakant, šiandien jau visiems užtenka maisto.
Tai vis dar labai nišinė rinka, tačiau kai kurie rinkos tyrimų institutai mano, kad 2023 m. šio sektoriaus apyvarta viršys 1 milijardą JAV dolerių, o 2030 m. – 8 milijardus JAV dolerių. Tokios korporacijos kaip “Nestlé”, “Cargill” ir “PepsiCo” stebi augančią rinką. Billo ir Melindos Geitsų fondas taip pat dalyvavo finansuojant novatoriškas įmones.
Todėl vartojimas tikriausiai nėra toks tvarus, kaip būtų galima manyti.
(…) Pirmieji du FAO ataskaitos sakiniai skamba taip: “Neabejotina, kad 2050 m. Žemėje gyvens devyni milijardai žmonių. Norint juos išmaitinti, dabartinę maisto gamybą reikės beveik padvigubinti.” Taip siekiama nuslėpti, kad iš tikrųjų maisto užtenka visiems. Netgi kita JT institucija, Pasaulio maisto programa, pateikia tokį pat vertinimą, kad šiuo metu pasaulyje badauja 821 milijonas žmonių. “Daugiau nei 90 proc. jų yra tiesiog per skurdūs, kad galėtų nusipirkti pakankamai maisto”, – aiškina žemės ūkio ekonomistas ir nevyriausybinės organizacijos “Food First” vykdomasis direktorius Ericas Holtas Giménezas. Vabzdžiai, kad ir kokie skanūs ir perspektyvūs maistine prasme jie būtų, negali pakeisti tokios struktūrinės nelygybės.
Žvilgsnis į ateitį: Tailandas
Pirmą kartą tai supratau Tailande, šalyje, turinčioje turtingą vabzdžių maisto kultūrą ir tuo pat metu esančioje modernaus maisto komercializavimo pradininke. Todėl ji dažnai laikoma pavyzdžiu tarptautinėje entomofagijos scenoje. Stovėjau dideliame turguje pasienyje su Kambodža ir stebėjausi, kad vaikų darbas yra visiškai įprastas vabzdžių versle. Nuo tada ėmiau kelti kritiškesnius klausimus ir vis daugiau sužinojau apie prieštaravimus.
Daugelis laukinėje gamtoje surinktų rūšių tapo retomis intensyviai auginamose Tailando teritorijose. Dėl šios priežasties ir didėjančios paklausos, ypač miestuose, kainos tampa vis didesnės, o neturtingi žmonės negali jų sumokėti. Aukštos kokybės vabzdžiai, kurie taip pat vertinami vietoje, iš skurdesnių kaimyninių šalių, tokių kaip Laosas ir Kambodža, eksportuojami į Tailando miestų centrus. Pelninga ir auganti vabzdžių rinka suteikia naujų pajamų šaltinių ir kai kuriems neturtingiems žmonėms suteikė galimybę kilti aukštyn – iš pradžių. Tačiau vis dažniau aiškiai išsiskiria nedidelis skaičius pelno siekiančių asmenų, įskaitant milijonierius verslininkus.
Viena pagyvenusi vabzdžių kolekcininkė iš šiaurės rytų Tailando sakė: “Jei įmonės masiškai supirks iš mūsų vabzdžius, kita karta čia neturės ką valgyti. Šiandien trūksta visų rūšių gamtos išteklių, nes jie renkami pardavimui.”
Anot “Entomofagijos ir galios” tyrimo, auganti prekyba vabzdžiais taip pat naudinga vis daugiau privilegijuotų žmonių tarptautiniu mastu. Be to, internetu parduodami produktai su vabzdžiais kainuoja vidutiniškai 25 JAV dolerius už 30 gramų porciją, todėl daugeliui pasaulio gyventojų jie neįperkami.
Nedaug skiriasi nuo vištienos auginimo
Tailandas taip pat yra vabzdžių auginimo pradininkas. Khon Kaeno universiteto ir Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, yra apie 20 000 vikšrų ūkių, kurie buvo įkurti per pastaruosius du dešimtmečius. Čia auginami gyvūnai yra gerokai pigesni nei laukinių vabzdžių, tačiau vis dar brangesni nei mėsa. Didžiausią išlaidų dalį sudaro pašarai. Jis gaminamas pramoniniu būdu ir jame turi būti daug baltymų, kad vikšrai greitai augtų. Todėl, be importuotos sojos, jo sudėtyje yra žuvų miltų – ekologiniu požiūriu labai problemiško priedo.
Vis dėlto 2017 m. paskelbti Tailando vikšrų ūkių ekologinio pėdsako matavimai parodė, kad jis yra šiek tiek mažesnis nei įprastinių viščiukų ūkių ekologinis pėdsakas. Skirtumas nedidelis, tačiau jį galima padidinti intensyvinant veiklą. Tačiau, kaip rašo tarptautinė tyrimų grupė, “tai gali nustumti smulkiuosius ūkininkus į paribį ir duoti mažesnę socialinę ir ekonominę naudą, nes didesniems ūkiams reikia daug daugiau pradinio kapitalo”. 2015 m. atliktas tyrimas “Vikšrai nėra nemokami pietūs” taip pat parodė, kad vabzdžių auginimas nėra panacėja. Šiame tyrime analizuotų vikšrų ūkių tvarumo rodikliai nebuvo geresni nei viščiukų ūkių rodikliai.
Be to, vikšrai ne tik suvartojami vietoje, bet ir vis dažniau perdirbami į miltus, kuriems pagaminti reikia nemažai energijos, o paskui gabenami per pusę pasaulio. Tai apsimoka dėl mažesnių darbo sąnaudų: Palyginti su Kanados vikšrų miltais iš Tailando, jie yra iki trijų kartų pigesni. Vakaruose jis tampa, pavyzdžiui, energinių batonėlių sudedamąja dalimi. Juos dažniausiai valgo žmonės, turintys antsvorio, o ne tie, kuriems trūksta baltymų. Praktiškai vabzdžiai dažnai visiškai nepakeičia mėsos.
Todėl tai priklauso nuo to, kaip vystysis sektorius. Kol kas niekas nežino, ar masinis vabzdžių auginimas nesukels panašių problemų kaip ir įprastinė gyvulininkystė: ligų, antibiotikų, žiauraus elgesio su gyvūnais. Daugelis įmonių vis daugiau dėmesio skiria vietinei ir tvariai gamybai. Jie sako, kad užkandžiais jie tik nori pripratinti klientus valgyti vabzdžius, o vėliau jiems vis dažniau siūlyti mėsą pakeičiančių pagrindinių maisto produktų.
Jokių stebuklingų savybių
Jie taip pat tikisi, kad automatizuojant bus galima sumažinti kainas ir taip ištraukti produktus iš brangių nišų. Vieni tiki, kad taip viską sutvarkys rinka, kiti tikrąją problemą įžvelgia būtent ekonominėje sistemoje.
Dabar esu įsitikinęs: net ir patys efektyviausi maisto produktai, kurie vis tiek yra augalinės kilmės, net tvaresni už vabzdžius, gali būti gaminami ir vartojami asocialiais ir ekologiškai žalingais būdais. Tai nereiškia, kad vabzdžių valgymas yra bloga idėja. Tačiau jie neturi stebuklingų savybių, dėl kurių mūsų pasaulinės krizės išnyktų.
Nuotrauka: harish-shivaraman/unsplash
Skaidrumo pastaba: Andrew Mülleris yra straipsnyje minimo tyrimo “Entomophagy and Power” pirmasis autorius.
1 thought on “Ar vabzdžiai mums tinka kaip maistas?”