Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. rugsejo 26 d. report24.news.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Remiantis prognozėmis, dešiniųjų aljansas, kurį sudaro “Fratelli d’Italia”, “Lega” ir “Forza Italia”, greičiausiai laimės daugumą abiejuose Italijos parlamento rūmuose. Tai reiškia, kad Giorgia Meloni tikriausiai taps naująja Italijos ministre pirmininke.
Akivaizdu, kad Ursulos von der Leyen neseniai išsakyti perspėjimai įtraukti Italiją į ES Komisijos “raudonąjį sąrašą” dešiniųjų aljanso pergalės rinkimuose atveju, kaip anksčiau Vengrijoje ir Lenkijoje, pasiekė visiškai priešingą rezultatą, nei tikėtasi. Užuot balsavę “konformistiškai”, italai pasirinko dešiniųjų aljansą, kuriam vadovauja Giorgia Meloni.
Žiniasklaidos bendrovės “Rai” po rinkimų atliktos apklausos duomenimis, “Fratelli d’Italia”, “Lega” ir “Forza Italia” aljansas greičiausiai surinks 41-45 proc. balsų, centro kairiųjų aljansas – 25,5-29,5 proc., o populistinis “Penkių žvaigždžių judėjimas” – apie 13,5-17,5 proc. balsų. Kadangi sudėtinga Italijos rinkimų sistema yra palankesnė rinkimų sąjungoms, o ne atskiroms partijoms, dešiniųjų aljansas (mėlyna spalva tviteryje) greičiausiai laimės daugumą vietų Senate (115) ir Deputatų rūmuose (228).
Pagal prognozes (žr. pirmiau pateiktą tviterio įrašą), Senato rinkimuose dešiniųjų aljansas gaus 44 %, kairiųjų aljansas – 26 %, o Penkių žvaigždučių judėjimas – 16 %. Tai reiškia, kad Meloni partija “Italijos broliai” (Fratelli d’Italia) greičiausiai gaus maždaug tiek pat balsų, t. y. apie 26 proc., kaip ir visas Kairiųjų aljansas, kurio pagrindinė partija “Partito Democratico” turėtų gauti šiek tiek mažiau nei 19 proc. balsų.
Po centro dešiniųjų partijų pergalės rinkimuose Švedijoje prieš dvi savaites tai jau yra kitas politinis sprogimas Europos politiniame kraštovaizdyje. Šiuo metu Europoje vykstantys rinkimai vyksta sunkiu metu, ypač dėl energetikos krizės, kuri dėl karo Ukrainoje ir ES sankcijų Rusijai kelia nerimą žemyne. Dėl vis sparčiau augančios infliacijos, kurią sukėlė sparčiai didėjančios energijos ir maisto kainos, vis daugiau žmonių puola į neviltį ir išeina į gatves. Ten, kur vyksta rinkimai (taip pat įvairiose rinkimų apklausose), rinkėjai vis dažniau renkasi tas partijas ir kandidatus, kurie pasisako prieš sankcijas ir už ekonominių santykių su Rusija normalizavimą.
Spalio 1 d. Latvijoje vyks parlamento rinkimai, o spalio 9 d. Austrijoje – federalinio prezidento rinkimai ir Žemutinės Saksonijos žemės parlamento rinkimai. Tikėtina, kad ir čia dabartinė krizė turės įtakos rinkimų sprendimams. Tačiau vis dar kyla klausimas, ar dėl didesnių ir ilgiau trunkančių elektros energijos tiekimo sutrikimų žiemą nekils didelio masto protestų, kurie gali nuversti kitas vyriausybes ir paskatinti naujus rinkimus.
Šis tekstas pasirodė 2022 m. rugsejo 26 d. pavadinimu „Die EU-Kommission soll ermächtigt werden, alle Unternehmen in der EU direkt zu kontrollieren“ svetainėje report24.news.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Vaizdas: Vox España, CC0, per Wikimedia Commons
