ES Komisija bus įgaliota tiesiogiai kontroliuoti visas ES įmones.
Komentaras Sapere aude: žvelgiant blaiviai, tai yra valstybinis perversmas.
Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. rugsejo 24 d. norberthaering.de.
Norbert Häring. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Įstatymo projektu dėl vidaus rinkos nepaprastosios padėties priemonės ES Komisija planuoja tapti aukščiausia visų valstybių narių įmonių ekonominės kontrolės institucija nenustatytos krizės atveju. Ji nori, kad įmonės, kurias ji laiko svarbiomis krizės atžvilgiu, galėtų nurodinėti, ką jos turi gaminti ir kam pristatyti. Tai liečia pačią demokratijos ir rinkos ekonomikos Europoje esmę.
Žinoma, yra rimtų priežasčių, dėl kurių reikia skatinti glaudesnį bendradarbiavimą krizių atvejais. Daug kas iš to, ką ES Komisija parašė “Neatidėliotinos bendrosios rinkos priemonės” projekte, šiuo požiūriu yra prasminga, jei ir tol, kol daroma prielaida, kad net dešimtmečius į priekį nebus noro piktnaudžiauti.
Nepaprastosios padėties priemonė yra nepaprastosios padėties įstatymas. O kalbant apie nepaprastosios padėties įstatymus, svarbiausia yra tai, kas sprendžia ir kaip lengva paskelbti nepaprastąją padėtį ir aktyvuoti atitinkamus įgaliojimus. Nes tas, kas gali paskelbti nepaprastąją padėtį daugiau ar mažiau savo nuožiūra, turi didelę galią, kuria gali piktnaudžiauti. Planuojamas ES teisės aktas, anglišku pavadinimu Single Market Emergency Instrument, sutrumpintai vadinamas SMEI, šiuo požiūriu kelia daugiau nei pakankamą susirūpinimą.
Pagrindas nepasitikėti
Tai, kad ES ne itin mėgsta demokratiją, kai išrinktos valstybių narių vyriausybės vykdo joms nepatinkančią politiką, skaudžiai pajuto Graikija ir Italija per euro krizę. Šiuo metu Lenkija ir Vengrija – pagrįstai ar ne, apie tai čia nekalbėsiu – turi didelių problemų su ES Komisija. Vengrija neteko konstitucinės valstybės statuso. Tai ne be ironijos, nes Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo iškelta prieš europiečius po to, kai jiems buvo leista balsuoti tarp dviejų kitų kandidatų. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai, dėl kurių gali būti smarkiai sumažintas finansavimas.
Ursula von der Leyen, citata, “Youtube” ir jos naudojimo sąlygos
Prieš pat rugsėjo 25 d. visuotinius rinkimus L. von der Leyen pagrasino italams sankcijomis, panašiomis į Vengrijai ir Lenkijai taikomas sankcijas, jei jie balsuos už ES kritikuojančią dešiniųjų vyriausybę. Prinstono universitete (JAV) paklausta, ar nerimauja dėl artėjančių rinkimų Italijoje (žr. vaizdo įrašą “Youtube”), ji atsakė:
“Pamatysime. Jei reikalai pakryptų “sunkia linkme” – kalbėjau apie Vengriją ir Lenkiją – mes turime priemonių.” (Pamatysime. Jei reikalai pakryptų sudėtinga linkme (kalbėjau apie Vengriją ir Lenkiją – turime priemonių).
Taigi pažvelkime, kokių priemonių būtų galima imtis taikant nepaprastąją priemonę, kad Komisija, turėdama ES valstybių narių daugumą, galėtų nušalinti nepaklusnias vyriausybes ir priversti jas laikytis tvarkos.
Krizė gali būti bet kas, ypač klimato kaita
Krizė, kelianti grėsmę bendrajai rinkai, reglamento projekto 3 straipsnyje apibrėžiama labai miglotai (mano vertimas):
“Krizė – tai išskirtinis, netikėtas ir staigus, ypatingo pobūdžio ir masto gamtinis ar žmogaus sukeltas įvykis, įvykęs Sąjungoje arba už jos ribų.”
Tai maždaug viskas, kas vyksta ne kas antrą dieną. Beveik visi kiti apibrėžimai yra panašiai neapibrėžti, o tai taip pat suteikia tiems, kurie gali ir gali paskelbti nepaprastąją padėtį, didelius įgaliojimus ją įgyvendinti. Iš Komisijos aiškinamojo memorandumo jau galima suprasti, kokios įvairios yra nepaprastosios padėties galimybės.
Be esamų ar numanomų pandemijų, tokių kaip Corona, taip pat minimas nuolatinis klimato kaitos poveikis ir jos sukeliamos stichinės nelaimės, biologinės įvairovės nykimas, ekonominis ir geopolitinis nestabilumas. Tai skamba kaip nepaprastoji padėtis, kaip būsima įprasta situacija.
Kadangi pati Komisija rugsėjo 19 d. pranešime spaudai ir išsamiau reglamento projekte pabrėžia klimato kaitą, norime kaip pavyzdį pateikti prielaidą, kad Komisija ir pakankamai valstybių narių pritarė, pavyzdžiui, judėjimo “Fridays for Future” nuomonei, kad klimato kaita yra žmonijai gresianti krizė, kurią reikia spręsti radikaliomis priemonėmis. Šiuo atveju svarbu ne tai, ar tai būtų teisinga, o tik tai, ką ES Komisija galėtų daryti naudodamasi jai suteiktais nepaprastais įgaliojimais – tikriausiai gana nuolat.
Pagal reglamento projektą ES Taryba (vyriausybių) kartu su Komisija kvalifikuota balsų dauguma gali paskelbti nepaprastąją padėtį. Šiuo metu tai yra mažiausiai 15 valstybių narių vyriausybių, kurios kartu atstovauja mažiausiai 65 proc. ES gyventojų. Gali būti, kad neklusni šalių grupė, pavyzdžiui, Vengrija, Lenkija ir Italija, kurios ne taip rimtai vertina kovą su klimato kaita ir labiau rūpinasi savo gyventojų materialine gerove, bus perbalsuota.
Nepaprastoji padėtis skelbiama ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau vėliau gali būti pratęsta neribotam laikui dar šešiems mėnesiams.
Tačiau dar prieš paskelbiant nepaprastąją padėtį, ES Komisija gali įgyti nepaprastųjų įgaliojimų “priežiūros režimu”. Pagal 9 straipsnį Komisija pati gali nustatyti priežiūros režimą dėl gresiančios krizės. Tam nereikia nei Parlamento, nei Tarybos.
ES lemia valstybių narių ekonomiką
Net ir pati paskelbusi, kad vykdo priežiūrą, Komisija gali nustatyti valstybėms narėms su krizėmis susijusių prekių atsargų kaupimo tikslus. Jei valstybės narės nepasiekia (arba nenori pasiekti) šių tikslų, pagal 12 straipsnį Komisija, remdamasi paprasta 14 valstybių narių balsų dauguma, gali nustatyti privalomus tikslus. Jei Taryboje nėra kvalifikuotos daugumos, kad būtų paskelbta nepaprastoji padėtis bendrojoje rinkoje, Komisija ir paprasta Tarybos dauguma gali drastiškai įsikišti į valstybių narių veiklą taikydama priežiūros režimą.
Čia galima galvoti apie maisto produktus, kvėpavimo takų kaukes ar jodo tabletes, bet taip pat, mūsų kovos su klimato krize pavyzdžiu, apie viską, kas laikoma būtinu, kad būtų galima sparčiai plėsti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą arba pasirengti galimam elektros energijos tiekimo nutraukimui, dujų trūkumui ar maisto trūkumui.
Į Komisijos kompetenciją, kuri jau vykdo priežiūrą, taip pat įeina informacijos iš valstybių narių įmonių apie tiekimo grandines, gamybos planus ir su krizėmis susijusių prekių pajėgumus rinkimas.
Paskelbus ekstremaliąją situaciją, galima imtis darbo. Tuomet pagal 24-28 straipsnius Komisija, priėmusi atitinkamą įgyvendinimo reglamentą, gali prašyti įmonių apeiti vyriausybes ir vykdyti Komisijos joms atsiųstus su krize susijusių prekių ir produktų “prioritetinius užsakymus”. Tada Komisija gali nurodyti bendrovėms, ką jos turi pateikti ir kam (prioriteto tvarka). Jei reikalavimų nesilaikoma, ji gali skirti baudas.
Krizės atveju 19 straipsnyje reikalaujama, kad vyriausybės praneštų Komisijai apie visas priemones, kuriomis ribojamas laisvas asmenų, prekių, paslaugų ar įmonių judėjimas ES, o Komisija per dešimt dienų (arba per 30 dienų, jei mano, kad tai būtina) jas išnagrinėja ir tik tada leidžia joms įsigalioti.
Įsivaizduokime, kad dėl klimato krizės ar kovos su ja priemonių trūksta svarbių maisto produktų. Komisija gali neleisti vyriausybėms pačioms į tai reaguoti, nes ji gali perimti atitinkamų krizinių prekių gamybos kontrolę, taip pat uždrausti vyriausybėms uždrausti eksportą ir uždrausti bet kokius kitus veiksmus, kurių jos galėtų imtis siekdamos užtikrinti pakankamą ir teisingą deficitinių prekių paskirstymą.
Tokiu atveju ES Komisija būtų de facto perėmusi vyriausybės valdymą. Žinoma, šiuo metu ji tai gali padaryti tik gavusi daugumos vyriausybių paramą. Tačiau jei vyriausybės turi skirtingas idėjas dėl teisingų veiksmų, dauguma gali primesti savo valią kitiems ir nuversti mažumą.
Išvada
Būtina skubiai paskelbti apie tai visoje ES, kad kiltų audringa protesto audra.
Šis tekstas pasirodė 2022 m. rugsejo 24 d. pavadinimu „Die EU-Kommission soll ermächtigt werden, alle Unternehmen in der EU direkt zu kontrollieren“ svetainėje norberthaering.de .
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka pixabay
1 thought on “ES eina tiesiu keliu į diktatūrą”