Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. rugsėjo 27 d. tkp.at.
Dr. Michael Nehls, MD. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Vitaminas D yra viena iš svarbiausių veikliųjų medžiagų, užtikrinančių imuninės sistemos (ir daugelio kitų organizmo cheminių procesų) veikimą. Jei trūksta vitamino D, neveikia apsauga nuo ligų ir infekcijų. Šio proceso mechanizmai jau seniai moksliškai išaiškinti. Nepaisant to, farmacijos pramonė prieš tai kovoja ir visada finansuoja nesąžiningus tyrimus, kuriais bandoma įrodyti priešingai, taikant klaidingą ir visiškai nemokslinę metodiką. Ir politiniu požiūriu bandoma į dešinįjį kampą pastatyti vitaminą, kuris veikia kaip hormonas, o tai visiškai absurdiška.
Jokia kita medžiaga nėra tokia veiksminga kaip vitaminas D3 kaip prevencinė priemonė nuo sunkių COVID-19 kursų. 2020 m. lapkritį Vokietijos vėžio tyrimų centras paskelbė, kad vitamino D trūkumas gali būti devynių iš dešimties mirčių nuo COVID-19 priežastis. Tuo metu priežastinis ryšys jau buvo įrodytas pirmuoju klinikiniu intervenciniu tyrimu Kordoboje (Ispanija), kuris buvo paskelbtas 2020 m. rugpjūtį.
2021 m. spalio mėn. nepriklausomi mokslininkai, remdamiesi visų iki tol atliktų klinikinių vitamino D tyrimų sistemine analize, nustatė, kad mirtinos baigties tikimybė statistiškai sumažėja iki nulio (!), kai vitamino D (prohormono) kiekis yra 125 nmol/l (50 ng/ml). Nėra geresnės savigynos nuo kovido-19 už vitaminą D, tačiau gyventojai apie tai nebuvo šviečiami ─ priešingai, vitaminas D buvo paskelbtas nenaudingu ne tik žiniasklaidoje, bet ir įtakingiausiame pasaulyje medicinos informacijos portale “Medscape”.
Informacija: matuojant vitamino D kiekį, nustatomas ne vitaminas D, o iš vitamino D kepenyse sintetinamo vitamino D prohormono, dar vadinamo 25-hidroksivitaminu D, koncentracija.
Tačiau žinoma ne tik tai, kad imuninė sistema užtikrina optimalią savisaugą, kai vitamino D (prohormono) kiekis yra 125 nmol/l, bet ir geriausią apsaugą nuo svetimkūnių, nes esant tokiai koncentracijai virusas po užsikrėtimo pašalinamas efektyviausiai. Esant vitamino D trūkumui, kurio didžiausias gyventojų skaičius pasiekia žiemą, šis gebėjimas sumažėja maždaug tris kartus, o tai paaiškina sezoninį infekcijų ir sunkių ligų atvejų padažnėjimą. Šis priežastinis ryšys buvo įrodytas atliekant intervencinį tyrimą.
Nors 125 nmol/l vitamino D (prohormono) kiekis užtikrina geriausią savisaugą ir apsaugą nuo kitų asmenų, terapinis vitamino D prohormono vartojimas taip pat yra geriausia išeitis hospitalizavus COVID-19. Todėl greitai koreguojant per mažą vitamino D (prohormono) kiekį, kuris yra įmanomas, galima veiksmingai išvengti mirtinos eigos. Tai buvo įrodyta atlikus dar tris intervencinius tyrimus su vitamino D prohormonu po minėto Kordobos tyrimo.
Išvada: jokia kita priemonė, net vadinamosios genetinės COVID-19 vakcinos, nesuteikia tokios apsaugos kaip vitaminas D, ir tai net be nepageidaujamo šalutinio poveikio rizikos. Europos maisto saugos tarnybos atlikto tyrimo duomenimis, vitamino D papildai suaugusiesiems vidutiniškai iki 4 000 TV per dieną per metus yra visiškai saugūs: “Jei šis kiekis vartojamas kasdien ir ilgą laiką, – teigia EMST, – pavojaus sveikatai nėra.” Informacijai: tokio vidutinio metinio suvartojamo kiekio paprastai pakanka, kad vitamino D (prohormono) kiekis būtų 125 nmol/l.
Kova su hormonu vitaminu D
Tačiau kokia tuomet visų priemonių, tokių kaip uždarymas, privalomos kaukės, (ne)socialinė atskirtis, karantinas ar privalomasis skiepijimas, kurias mums teko iškęsti, o kai kurias iš jų vis dar tenka iškęsti pagal naujausius įstatymus, prasmė?
Šis klausimas yra daugiau nei pagrįstas, nes juk nuo pat pradžių egzistavo akivaizdžiai sveika, veiksminga, nes priežastinė ir visiškai šalutinio poveikio neturinti alternatyva? Paprastas atsakymas galėtų būti finansinis: jokia veiklioji medžiaga nėra pigesnė (metinė 4000 TV per dieną dozė, įskaitant vitaminą K2, kainuoja mažiau nei 10 eurų, priklausomai nuo gamintojo, t. y. mažiau nei keli greitieji tyrimai ir daug mažiau nei “skiepai”).
Taigi iš vitamino D pardavimo niekas nepraturtėja (tačiau daugelis, kurie uždirba iš antrinių vitamino D trūkumo sukeltų ligų, praturtėja šiek tiek mažiau). Galbūt tik todėl taip aršiai priešinamasi vitamino D papildų vartojimui, kuris užtikrintų, kad vitamino D (prohormono) kiekis visus metus būtų 125 nmol/l (50 ng/ml). Beje, taip nėra nė vieno kito būtino mikroelemento atveju, nors, žinoma, kiekvienas mikroelementas yra toks pat svarbus kaip ir vitaminas D sveikai imuninei sistemai.
Tačiau neįmanoma paneigti moksliškai įrodyto pagrindinio aktyvuoto vitamino D hormono vaidmens mūsų imuninės sistemos genų reguliavime. Ką galima padaryti, kad šios žinios plistų?
Vienintelis dalykas, kuris padeda, yra tai, ką padarė tabako pramonė: Turite sukurti bendrą netikrumą. Tikriausiai neatsitiktinai klinikiniai vitamino D tyrimai atliekami taip, kad jie nuo pat pradžių būtų pasmerkti žlugti, o jų rezultatai intensyviai skleidžiami visuomenės informavimo priemonėse ir tokiuose portaluose kaip “Medscape” ar “Pharmazeutische Zeitung”. Kartais ydingas dizainas būna gana nevykęs, bet kartais taip gudriai atliktas, kad reikia laisvų ir nepriklausomų ekspertų, kurie atskleistų naudojamas gudrybes ir šviestų visuomenę.
Dar vienas būdas diskredituoti vitaminą D – neteisingai interpretuoti tyrimus, net jei jie rodo statistiškai reikšmingą vitamino D intervencijos sėkmę, arba nuslėpti teigiamus rezultatus santraukoje. Beveik niekas neskaito smulkiojo šrifto.
Taip atsitiko ir dėl naujo vadinamojo VITAL tyrimo įvertinimo, kuris 2022 m. liepos 28 d. buvo paskelbtas garsiajame žurnale “New England Journal of Medicine” (NEJM). Tai ir aiškiai neteisingai interpretuoti ankstesni vertinimai dabar, kaip teigiama dviejų NEJM redaktorių “galutiniame sprendime”, įrodo, kad “vitaminų papildai neturi reikšmingos naudos bendrai vyresnio amžiaus žmonių populiacijai, įskaitant tuos, kurių 25-hidroksivitamino D kiekis yra mažas”.
Tai, žinoma, visiška nesąmonė, kaip jau parodė ankstesni tinkamai atlikti gyvybingumo tyrimo vertinimai. Dr. med. Volkeris Schmiedelis, pripažintas vitamino D ekspertas, ir aš tai paaiškinome pokalbyje. Parodėme, kad VITAL tyrimas, nepaisant santykinai per mažos vitamino D dozės, buvo naudingas imunologiniu požiūriu. Pavyzdžiui, vitamino D vartojimas labai sumažino autoimuninės ligos išsivystymo riziką. Tačiau NEJM redaktoriai ignoravo šį teigiamą rezultatą. Naujasis tyrimas, kuris neva leido jiems priimti “galutinį sprendimą”, vėlgi buvo atliktas pagal seną klasikinio klaidingo projekto modelį. Šiuo atveju kontrolinėje grupėje jau buvo pakankamai aukštas vitamino D (prohormonų) kiekis, kad būtų galima nustatyti klinikinį kaulų sveikatos parametrą, todėl iš pat pradžių nebuvo galima tikėtis tolesnės vitamino D papildų naudos.
Hormonų politizavimas
Tačiau abejotini tyrimai ir tokios pat abejotinos interpretacijos neatskleidžia visos už skiepus ar prieš vitaminą D pasisakančių lobistų baimės, kaip mums su Volkeriu Schmiedeliu teko išsiaiškinti mūsų pokalbio metu. Praėjus vos mėnesiui po “NEJM nuosprendžio” dėl vitamino D, “Medscape” paskelbė, mūsų nuomone, neįtikėtiną žinią visiems gydytojams ir sveikatos priežiūros specialistams visame pasaulyje.
Šioje žinutėje diabetologas Prof. Dr. Stephanas Martinas informuoja, kad, pasak farmacijos istorikų, būtent nacionalsocialistai “sukūrė pirmąją masinę vitaminų, skirtų išvengti netinkamos mitybos, rinką”. Todėl Martinas daro išvadą, kad “vitaminų triukšmas […] taip pat grindžiamas nacionalsocialistinėmis idėjomis”. Martinas mano, kad jo išvados yra “įdomi paskata kasdienėms diskusijoms įprastoje praktikoje”.
Tik kokią diskusiją profesorius Martinas nori paskatinti pokalbyje su medikais pacientais? Ar pacientas turėtų būti informuojamas, kad vitaminų kiekio ištyrimas ir, jei reikia, koregavimas, siekiant tinkamai apsisaugoti nuo tokių ligų, kaip COVID-19, gali būti laikomas dešiniuoju ekstremizmu?
Šioje vietoje norėčiau paskatinti visiškai kitokią diskusiją: Kodėl žmonės visiškai be reikalo miršta nuo daugelio vadinamųjų civilizacijos ligų, kurias, be kita ko, lemia pagrindinių mikroelementų trūkumas populiacijoje? Kodėl jie buvo paaukoti skiepijimo programai visos COVID-19 pandemijos metu, kai visos priemonės būtų buvusios nereikalingos nuo pat pradžių, jei būtų buvę pakankamai papildytos vitaminu D?
Ar iš tiesų mūsų laisvė ir daugybė žmonių gyvybių buvo paaukotos tik dėl godumo siekiant pelno? Ar be šio nerimą keliančio ir paprasto atsakymo yra ir sudėtingesnis? Galbūt. Juk šios priemonės ne tik pakeitė turto balansą, bet ir, be kita ko, gana reikšmingai pakeitė galios pusiausvyrą.
Laikas atsibusti!
Šiame straipsnyje išreikšta nuomonė nebūtinai atitinka TKP autorių nuomonę.
Privatdozentas Dr. med. Michaelas Nehlsas yra gydytojas ir habilituotas molekulinis genetikas, besispecializuojantis imunologijos srityje. Vokietijos ir tarptautinėse mokslinių tyrimų institucijose jis dirbo fundamentinių tyrimų srityje ir iššifravo įvairių paveldimų ligų genetines priežastis. Du jo atradimai buvo paskelbti kartu su Nobelio premijos laureatais, o kitą atradimą, susijusį su imuniteto vystymuisi svarbiu genu, garsi JAV imunologų profesinė asociacija įvertino kaip “imunologinių tyrimų ramstį”. Dr. Nehlsas trejus metus dirbo vyresniuoju genomo tyrėju JAV įmonėje, o aštuonerius metus vadovavo Miunchene įsikūrusios biotechnologijų įmonės tyrimams ir buvo jos generalinis direktorius. Tuo tarpu kaip mokslinis autorius jis teikia informaciją apie civilizacijos ligų priežastis, skaito paskaitas kongresuose ir universitetuose kaip privatus lektorius. Naujausios jo knygos – “Išvargusios smegenys” ir knygos apie COVID-19 ” Koronos sindromas” bei “Bandos sveikata”.
Šis tekstas pasirodė 2022 m. rugsėjo 27 d. pavadinimu „Vitamin D: Ist das Beheben eines Mikronährstoffmangels rechtsextrem?“ svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
