Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. rugsėjo 28 d. tkp.at.
Chris Veber. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
2019 m. rusiškos dujos sudarė 47 proc. Europos dujų tiekimo, rašoma Europos Parlamento informaciniame biuletenyje. “Nord Stream 1” vamzdynu buvo tiekiama 16 proc. dujų. “Nord Stream 2” būtų padvigubinęs šį pajėgumą.
2022 m. vasario 7 d. JAV prezidentas Joe Bidenas Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje pareiškė: „We will bring an end to it (NordStream2). We will be able to do it.“ (“Mes ją (“NordStream2″) sustabdysime. Mes galėsime tai padaryti.”).
Pirmadienį, 2022 m. rugsėjo 26 d., daugiau kaip 30 seisminės stebėsenos stočių Danijoje ir Švedijoje 02:03 ir 19:04 val. užfiksavo stiprius sprogimus netoli Bornholmo salos, pranešė Švedijos transliuotojas SVT.
Pasak seismologijos docento ir Švedijos nacionalinio seisminio tinklo direktoriaus Bjorno Lundo, sprogimo jėga prilygo mažiausiai 100 kg trotilo, o gal net ir didesnei. “Aiškiai matyti, kaip bangos šokinėja nuo dugno į paviršių. Tai neabejotinai buvo sprogimas”, – sakė Lundas transliuotojui SVT.
Dėl šių sprogimų buvo sugriauti abu “Nord Stream” dujotiekiai.
Rugsėjo 27 d. “Nord Stream AG” pareiškime teigiama, kad neįmanoma prognozuoti, kiek laiko užtruks vamzdynų remontas. „Currently, it is not possible to estimate a timeframe for restoring the gas transport infrastructure.“ (“Šiuo metu neįmanoma apskaičiuoti, per kiek laiko bus atkurta dujų transportavimo infrastruktūra.”)
Rugsėjo 27 d. Danijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Mortenas Kausas, atsakydamas į mano klausimą, rašo, kad nustatyti 3 vamzdynų pažeidimai: 2 “Nord Stream 1” ir 1 “Nord Stream 2”. Pažeidimai yra atitinkamai į šiaurės rytus ir pietryčius nuo Bornholmo salos. (Gynybos analitiko H. Suttono teigimu, ten vandens gylis yra 70 m, todėl būtų galima vykdyti nardymo operacijas).
Danijos gynybos ministerijos atstovas spaudai taip pat rašo, kad sunku įsivaizduoti, jog šie incidentai yra atsitiktiniai. Negalima atmesti, kad tai buvo padaryta tyčia. „It is too early to make any conclusions on the causes of the incidents. But at the same time it is hard to imagine this to be pure coincidence. At this point we can’t rule out that this is a deliberate action.” (“Dar per anksti daryti išvadas dėl incidentų priežasčių. Tačiau tuo pat metu sunku įsivaizduoti, kad tai tik atsitiktinumas. Šiuo metu negalime atmesti galimybės, kad tai tyčinis veiksmas.”)
Diplomatine ministerijos kalba tai reiškia, kad galima daryti prielaidą, jog linijos buvo susprogdintos sąmoningai.
Todėl galime neabejoti, kad “Nord Stream” dujotiekiai buvo tyčia sunaikinti per galingus sprogimus, dėl kurių jūros paviršiuje susidarė daugiau nei kilometro skersmens dujų nuotėkio ratas.
Atsižvelgiant į būtiną sprogmenų jėgą ir vietą 70 metrų gylyje, galima atmesti galimybę, kad tai buvo “privatūs” teroristai – pvz. islamistai ar “Fridays for Future” aktyvistai.
Tik valstybės gali įvykdyti tokį išpuolį.
Mūsų vyriausybei artima žiniasklaida daro prielaidą, kad Rusija susprogdino savo vamzdynus (Gazprom” yra “Nord Stream” akcininkas). Viena iš versijų yra ta, kad Rusija norėjo įrodyti, jog gali bet kada smogti kritinei infrastruktūrai. Tačiau tuomet kyla klausimas, kodėl Rusija neprisiėmė atsakomybės už išpuolį, jei norėjo pademonstruoti savo pajėgumus? Ir kodėl ji nesunaikino visiškai naujo Baltijos dujotiekio tarp Norvegijos ir Lenkijos, o ne savo vamzdynų? Tai būtų daug geriau atitikę Rusijos interesus.
Dar vienas paaiškinimas viešojoje žiniasklaidoje: Rusija, atsisakydama dujų, norėjo pakenkti Europai. Tačiau rusai galėjo tai padaryti pigiau ir paprasčiausiai nutraukti dujų tiekimą.
Taip pat būtų palikta galimybė Rusijai vėl atsukti dujų čiaupą kaip atlygį už gerą elgesį gilėjant Europos energetikos krizei. “Olafe, čia Vladimiras. Matau jūsų žmones, stovinčius prie jūsų vyriausybės pastato. Nutraukite sankcijas, sustabdykite ginklų tiekimą ir vėl turėsite elektros ir šilumos.” Jei Rusija susprogdintų “Nord Stream”, ji apribotų savo galimybes. Putinas gali būti daug kuo, bet jis nėra kvailas. Rusija dešimtmečius patikimai tiekė dujas Europai, kol buvo įvestos ekonominės sankcijos. Šaltasis karas, Vengrijos sukilimas, SSRS žlugimas, dujos tekėjo.
Kitas argumentas prieš Rusijos teoriją yra tai, kad didžioji dalis Baltijos jūros yra labai gerai prižiūrima NATO teritorija; ką tik baigėsi dideli bendri jūrų manevrai, kuriuose dalyvavo ir JAV. Bornholmas yra tarp NATO narių Lenkijos ir Danijos. Manau, kad bet kokį Rusijos judėjimą Kaliningrade Lenkija stebės atsargiai. Bet kuriam kitam rusų daliniui būtų tekę įveikti ilgą kelią nuo Suomijos įlankos galo. Tai įmanoma, bet rizikinga.
Kita vertus, tie, kurie turi priemonių ir motyvų, yra JAV ir NATO, vadovaujamos JAV. Palikime nuošalyje tai, kad J. Bidenas aiškiai paskelbė apie “Nord Stream” projekto pabaigą. JAV yra suinteresuotos parduoti Europai brangesnes suskystintas dujas, kaip 2015 m. interviu N24 sakė buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice. Europa turėtų labiau pasikliauti “didžiuliais naftos ir dujų ištekliais Šiaurės Amerikoje”. Įprastomis aplinkybėmis amerikietiškos suskystintos gamtinės dujos nebūtų konkurencingos pigioms rusiškoms gamtinėms dujoms.
Be to, Amerikos pramonė tampa konkurencingesnė, kai Europos, ypač Vokietijos, konkurentams nutraukiama galimybė naudotis pigiomis gamtinėmis dujomis, taigi ir pigia energija. Ir įmonėms tampa patraukliau įsikurti JAV. Taip kuriamos ir užtikrinamos Amerikos darbo vietos, pelnas ir mokesčiai.
JAV ar kitoms NATO pajėgoms taip pat nebūtų problema pulti “Nord Stream” savo vandenyse. Arba suteikti laisvą kelią Ukrainos pajėgoms ją vykdyti. Tačiau nežinau, ar kitos NATO partnerės, pavyzdžiui, Lenkija, būtų pasirengusios tiesioginiam Europos, ypač Vokietijos, energetikos infrastruktūros puolimui. Ar Ukrainos pajėgos sugebėtų tai padaryti?
Stebina ir tai, kad ataka buvo įvykdyta ne Rusijos teritoriniuose vandenyse. Nusikaltėlis tikriausiai bijojo peržengti raudonąją liniją, užpuldamas Rusijos nuosavybę Rusijos teritorijoje.
Bet kokiu atveju Rusijai liko dujotiekiai į Europą per Lenkiją (Jamalas) arba Ukrainą, taip pat “TurkStream” ir “Balkanų srautas” per Juodąją jūrą į Bulgariją ir toliau per Serbiją į Vengriją, o tai reiškia, kad galimą Rusijos dujų tiekimą į Europą (išskyrus Bulgariją ir Vengriją) kontroliuoja NATO arba Ukraina.
Dėl šių priežasčių paklausiau NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, JAV prezidento Joe Bideno ir JAV karinio jūrų laivyno atstovų spaudai, ar jie gali atmesti NATO pajėgų arba NATO remiamų pajėgų dalyvavimą naikinant “Nord Stream” vamzdynus. Kol kas atsakymo negavau. Tačiau tylėjimas taip pat yra atsakymas.
Mokslo ir filosofijos filosofijoje galioja paprastas principas, kurio ištakos siekia Viljamo Okamo laikus. Iš kelių galimų paaiškinimų paprasčiausias ir logiškiausias sprendimas yra priimtinesnis už visus kitus. Taigi galime rasti labai painių paaiškinimų, kodėl Rusija turėjo susprogdinti savo linijas ir savo veiksmų galimybes.
Arba galime susidurti su nemalonia tiesa. “Valstybės neturi draugų, tik interesus” (Charles de Gaulle). Jei vadovausimės Ockhamu, labai tikėtina, kad mūsų transatlantiniai draugai sabotavo mūsų energijos tiekimą.
Iš to turėtume padaryti dvi išvadas. Europa turi tapti savarankiškai gynybinga. Turime nustoti nuolat pasikliauti JAV. Turime sugebėti patys apsiginti ir apsaugoti savo gyvybiškai svarbią infrastruktūrą bei atgrasyti bet kokį agresorių. Be to, turime užtikrinti Europos energijos ir žaliavų tiekimą. Tam reikia diversifikuoti energijos tiekimą, atsižvelgti į šiuolaikines branduolines elektrines, kuriose naudojama skysta druska, ir apsaugoti energijos ir žaliavų transportavimo kelius nuo išpuolių. Mes taip pat turėtume daryti tą patį, ką ir kinai, ir užsitikrinti ilgalaikį žaliavų tiekimą.
Kol Joe Bidenas per televiziją nepatvirtins, kad “Nord Stream” atakavo JAV, tikriausiai niekada nebus išsiaiškinta, kas sunaikino vamzdynus. Tačiau turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad pasaulyje, kuriame de facto galioja stipresniojo įstatymas, silpnumas nėra gera išeitis.
Šis tekstas pasirodė 2022 m. rugsėjo 28 d. pavadinimu „Wer hat Europas Energieversorgung gesprengt?“ svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
