Gidas siekiant taikos Ukrainoje

Geopolitika Nuomonė

Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. gruodžio 5 d. commondreams.org.

Jeffrey D. Sachs. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.


Karas Ukrainoje yra itin pavojingas karas tarp branduolinių supervalstybių pasaulyje, kuriam labai reikia taikos ir bendradarbiavimo.

Atsirado naujas vilties žiburėlis greitai derybomis užbaigti karą Ukrainoje. 

Neseniai vykusioje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė: “Esu pasirengęs kalbėtis su ponu Putinu, jei iš tikrųjų jis bus suinteresuotas nuspręsti, kad ieško būdo, kaip užbaigti karą. Jis to dar nepadarė. Tokiu atveju, pasitaręs su savo draugais prancūzais ir draugais iš NATO, mielai susėsiu su V. Putinu ir pažiūrėsiu, ko jis nori, ką jis turi omenyje.” Prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai atsakė, kad Rusija yra pasirengusi deryboms, kuriomis siekiama “užtikrinti mūsų interesus”.   

Dabar atėjo laikas tarpininkavimui, pagrįstam trijų pagrindinių konflikto šalių pagrindiniais interesais ir galimybėmis derėtis: Rusija, Ukraina ir Jungtinės Valstijos.  

Karas niokoja Ukrainą. Pasak ES pirmininkės Ursulos von der Leyen, Ukraina jau neteko 100 000 karių ir 20 000 civilių. Ne tik Ukraina, bet ir Rusija, JAV ir ES – taigi, visas pasaulis – turėtų didžiulę naudą, jei konfliktas būtų užbaigtas, nes būtų panaikinta branduolinio karo baimė, kuri šiandien tvyro virš viso pasaulio, ir pražūtingi ekonominiai karo padariniai.

Atėjo laikas JAV ir Rusijai, dviem praeities ir ateities galybėms, parodyti savo didybę abipuse pagarba, diplomatija ir bendromis pastangomis užtikrinti tvarų vystymąsi visiems.

Ne mažesnis autoritetas nei JAV štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas A. Milley paragino ieškoti politinio konflikto sprendimo derybomis, pažymėdamas, kad Ukrainos karinės pergalės tikimybė “nėra didelė”.

Yra keturi pagrindiniai klausimai, dėl kurių reikia derėtis: Ukrainos suverenitetas ir saugumas; opus NATO plėtros klausimas; Krymo likimas ir Donbaso ateitis.

Ukraina visų pirma reikalauja būti suverenia šalimi, laisva nuo Rusijos dominavimo ir su saugiomis sienomis. Rusijoje yra manančių, kad Ukraina iš tikrųjų yra Rusijos dalis, galbūt įskaitant ir patį V. Putiną. Taikos derybomis nebus, jei Rusija nepripažins Ukrainos suvereniteto ir nacionalinio saugumo, paremto aiškiomis tarptautinėmis JT Saugumo Tarybos ir valstybių, įskaitant Vokietiją, Indiją ir Turkiją, garantijomis.

Rusija visų pirma reikalauja, kad NATO atsisakytų savo ketinimų plėstis į Ukrainą ir Gruziją, kurios visiškai apsuptų Rusiją Juodojoje jūroje (pridedant Ukrainą ir Gruziją prie esamų Juodosios jūros NATO narių Bulgarijos, Rumunijos ir Turkijos). NATO save vadina gynybiniu aljansu, tačiau Rusija mano kitaip, nes puikiai žino apie JAV polinkį vykdyti režimo keitimo operacijas prieš vyriausybes, kurioms ji nepritaria (įskaitant Ukrainą 2014 m., kai JAV prisidėjo prie tuometinio prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo). 

Rusija taip pat pretenduoja į Krymą, kuriame nuo 1783 m. yra įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas. 2008 m. V. Putinas perspėjo Džordžą Bušą jaunesnįjį, kad jei JAV stumtų NATO į Ukrainą, Rusija vėl atsiimtų Krymą, kurį Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas 1954 m. perdavė iš Rusijos Ukrainai. Iki V. Janukovyčiaus nuvertimo Krymo klausimas buvo sprendžiamas apdairiai pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimus, kuriais Rusijai buvo suteikta ilgalaikė jūrų pajėgų įrenginių nuoma Sevastopolyje, Kryme.   

Ukraina ir Rusija karštai nesutaria dėl Donbaso, kuriame gyvena daugiausia etniniai rusai. Didžiojoje Ukrainos dalyje vyrauja ukrainiečių kalba ir kultūrinis identitetas, o Donbase – rusų kultūrinis identitetas ir kalba. Po V. Janukovyčiaus nuvertimo Donbasas tapo kovos lauku tarp prorusiškų ir proukrainietiškų sukarintų pajėgų, o prorusiškos pajėgos paskelbė Donbaso nepriklausomybę. 

2015 m. Minsko II susitarimas buvo diplomatinis susitarimas, kuriuo siekta nutraukti kovas, grindžiamas Donbaso regiono autonomija (savivalda) Ukrainos ribose ir pagarba rusų kalbai bei kultūrai. Po pasirašymo Ukrainos vadovai aiškiai pareiškė, kad piktinasi šiuo susitarimu ir jo nesilaikys. Nors Prancūzija ir Vokietija buvo susitarimo garantai, jos nespaudė Ukrainos laikytis susitarimo. Rusijos požiūriu, tokiu būdu Ukraina ir Vakarai atsisakė diplomatinio konflikto sprendimo. 

2021 m. pabaigoje V. Putinas dar kartą pakartojo Rusijos reikalavimą, kad NATO daugiau nesiplėstų, ypač į Ukrainą. JAV atsisakė derėtis dėl NATO plėtros. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tuo metu provokuojamai pareiškė, kad Rusija šiuo klausimu neturės jokios įtakos ir kad tik NATO narės spręs, ar apsupti Rusiją Juodojoje jūroje, ar ne. 

2022 m. kovą, praėjus mėnesiui po Rusijos invazijos, V. Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padarė didelę pažangą, siekdami pragmatiškai derybomis užbaigti karą, grindžiamą NATO nesiplėtimu, tarptautinėmis Ukrainos suverenumo ir saugumo garantijomis, o Krymo ir Donbaso klausimus išspręsti taikiai vėliau. Turkijos diplomatai buvo labai kvalifikuoti tarpininkai. 

Tačiau vėliau Ukraina pasitraukė nuo derybų stalo, galbūt paskatinta Jungtinės Karalystės ir JAV, ir ėmėsi derybų atsisakymo politikos, kol Rusija nebus išstumta iš Ukrainos kariniais veiksmais. Tada konfliktas paaštrėjo: Rusija aneksavo ne tik du Donbaso regionus (Luhanską ir Donecką), bet ir Chersono bei Zaporožės sritis. Neseniai V. Zelenskis pakurstė situaciją reikalaudamas nutraukti Ukrainos ryšius su Rusijos stačiatikių institucijomis, taip nutraukdamas tūkstantmetį siekiančius etninių rusų ir daugelio etninių ukrainiečių religinius ryšius. 

JAV ir Rusijai dabar atsargiai artėjant prie derybų stalo, atėjo laikas tarpininkauti. Galimi tarpininkai yra Jungtinės Tautos, Turkija, popiežius Pranciškus, Kinija, o galbūt ir kitos šalys. Sėkmingo tarpininkavimo kontūrai, kaip ir taikos susitarimo pagrindas, yra aiškūs. 

Pagrindinis tarpininkavimo aspektas yra tas, kad visos šalys turi teisėtų interesų ir pagrįstų pretenzijų. Rusija neteisingai ir smurtu įsiveržė į Ukrainą. JAV nepagrįstai prisidėjo prie V. Janukovyčiaus nuvertimo 2014 m., o paskui smarkiai apginklavo Ukrainą, kartu stumdamos NATO plėtrą, kad apsuptų Rusiją Juodojoje jūroje. Po V. Janukovyčiaus Ukrainos prezidentai Petro Porošenka ir Volodymyras Zelenskis atsisakė įgyvendinti Minsko II susitarimą. 

Taika bus pasiekta, kai JAV atsisakys tolesnės NATO plėtros link Rusijos sienų; Rusija išves savo karines pajėgas iš Ukrainos ir atsisakys vienašališkos Ukrainos teritorijos aneksijos; Ukraina pasitrauks nuo bandymų susigrąžinti Krymą ir atsisakys Minsko II susitarimo; visos šalys susitars užtikrinti suverenias Ukrainos sienas pagal JT Chartiją ir remiamos JT Saugumo Tarybos bei kitų valstybių garantijų.  

Karas Ukrainoje yra itin pavojingas karas tarp branduolinių supervalstybių pasaulyje, kuriam labai reikia taikos ir bendradarbiavimo. Atėjo laikas JAV ir Rusijai, dviem praeities ir ateities galybėms, parodyti savo didybę abipuse pagarba, diplomatija ir bendromis pastangomis užtikrinti tvarų vystymąsi visiems, įskaitant Ukrainos žmones, kuriems labiausiai reikia taikos ir atstatymo. 


Jeffrey D. Sachs (Džefris D. Sachsas) yra Kolumbijos universiteto profesorius ir Tvaraus vystymosi centro direktorius. 2002-2016 m. jis vadovavo Žemės institutui. Jis yra JT Darnaus vystymosi sprendimų tinklo prezidentas, Energetikos pertvarkos inžinierių tarybos vienas iš pirmininkų, JT Plačiajuostės plėtros komisijos komisaras, Vatikano Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos akademikas, Tan Sri Jeffrey Cheah garbės profesorius Sunway universitete. Jis buvo trijų Jungtinių Tautų generalinių sekretorių specialusis patarėjas, o šiuo metu eina generalinio sekretoriaus António Guterreso tvaraus vystymosi tikslų advokato pareigas. Daugiau nei dvidešimt metų jis dirbo Harvardo universitete, kur įgijo bakalauro, magistro ir daktaro laipsnius. Sachsas yra gavęs 41 garbės daktaro vardą, o tarp naujausių jo apdovanojimų yra 2022 m. Tangos prizas už darnų vystymąsi, Prancūzijos Respublikos prezidento dekretu suteiktas Garbės legiono ordinas ir Estijos prezidento Kryžiaus ordinas. Naujausios jo knygos: “Globalizacijos amžiai: Geografija, technologijos ir institucijos (2020 m.) ir Etika darnaus vystymosi labui (2022 m.).


Šis tekstas pasirodė 2022 m. gruodžio 5 d. pavadinimu „A Mediator’s Guide to Peace in Ukraine“ svetainėje commondreams.org.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Mūsų darbas licencijuojamas pagal Creative Commons (CC BY-NC-ND 3.0). Kviečiame perspausdinti ir plačiai dalytis.

1 thought on “Gidas siekiant taikos Ukrainoje

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.