Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. sausio 7 d. reitschuster.de.
Kai Rebmann. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
“Taip pat Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie panašiai ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną, lieka pavyzdžiu, kentėdami amžinos ugnies bausmes.
Taip ir šitie apsvaigę suteršia kūną, niekina Viešpatystę, piktžodžiauja šlovingiesiems. Panašiai elgiasi ir tie svajotojai, kurie išniekina kūną, bet niekina valdžią ir piktžodžiauja didybei.” (Judo 7-8)
Judo laiškas (Judas = Jokūbo brolis, nepainioti su Judu Iskarijotu) galbūt ne visai atsitiktinai yra paskutinė knyga prieš Apreiškimą Jonui. Pirmiau cituotus žodžius iš šios Šventojo Rašto vietos galima suprasti kaip biblinį sodomijos apibrėžimą. Judo laiškas, parašytas pirmojo mūsų eros amžiaus pabaigoje, to meto adresatams buvo tai, ką šiandien tikriausiai pavadintume “Brandbrief” (griežtu perspėjimu). Jaunoji krikščionybė ir jos Bažnyčia – abu terminai tuo metu dar galėjo būti suprantami kaip sinonimai – patyrė pirmąją apčiuopiamą krizę savo istorijoje, kuri pasireiškė ir tuo, kad 70-aisiais mūsų eros metais romėnai užėmė Jeruzalę. Tačiau nuostabiausia yra tai, kad Judo laiško pamokymai “aplinkiniams miestams” ir “šiems svajotojams” yra kaip niekada aktualūs ir galėjo būti užrašyti vakar.
Šiomis dienomis iš vokiečių svetainių išvežamos paskutinės Kalėdų eglutės. Jėzaus Kristaus gimimas, dėl kurio iš pradžių buvo švenčiamos Kalėdos, daugeliui yra tik antraeilis aspektas, jei apskritai yra. Nors dar visai neseniai bažnyčios pamaldos bent jau Kūčių vakarą buvo gausiai lankomos, dabar vis daugiau retkarčiais bažnyčią lankančių žmonių nutraukia ir šią tradiciją. To priežastis yra akivaizdi ir kartu slegianti: niekas nesijaučia kreipiamas, o juo labiau įtikinamas tuo, kas daug kur sakoma iš sakyklos. Bažnyčia vis dažniau tampa “wokines” dvasios (vok. woker Zeitgeist) bendrininke, kuri tyčiojasi iš visko, ką reiškia krikščionybė.
Pastorius sukelia dirbtinį pasipiktinimą kalėdiniu pamokslu
Dabar Wittichenau (Saksonija) kunigas išdrįso pasipriešinti šiai tendencijai ir bent jau Kalėdų išvakarėse skelbti nekvestionuojamą Dievo žodį. Benediktinas Joachimas Wernersbachas kreipėsi į savo klausytojus jaudinančiu pamokslu, kurio svarbiausią ištrauką norėtume perteikti ištisai:
“Yra tiek daug keistų šiuolaikinių tendencijų. Girdime apie gender ir transgender, transhumanizmą ir reprodukcinę sveikatą, “wokeness” ir LGBTIQ, įvairovę ir tapatybę, daugialypę lytį ir lyties keitimą; taip pat apie naują, triuškinantį Sinodo kelio apreiškimo supratimą. Patys terminai, brangieji, yra visiškai atstumiantys. Visi jie turi vieną bendrą bruožą: jiems trūksta grožio, nuoseklumo ir natūralumo! Jiems tiesiog trūksta eufonijos. Jie yra gremėzdiški ir paprasčiausiai neskatina mūsų sielos, mūsų vidinės būtybės, vibruoti. Jie nesuderinti, nesuderinti su neįsivaizduojamai gražia dieviškąja tvarka. Mūsų žemėje įsivyravo didžiulis disonansas.”
Toliau jis tęsia: “Kitas dalykas, kurį galime suprasti iš šio nuostabaus Betliejaus įvykio, yra būtent šeimos šventumas. Šeimą sudaro vyras, moteris ir vaikas. O tuo metu jau buvo kažkas panašaus į mišrias šeimas (“patchwork family”). Juozapas neturėjo nieko bendra su Jėzaus pradėjimu. Marija ir Juozapas neturėjo lytinių santykių. Ir visa tai Dievo akyse yra visiškai normalu, jei nekvestionuojamas šeimos principas – vyras, moteris, vaikas.”
TAI iš tiesų yra bjaurus ir nežmoniškas 2022 m. Kalėdų išvakarių pamokslo turinys! (1/4)
Kaip labai dvasininkas savo žodžiais pataikė į dešimtuką, rodo karštligiškos reakcijos, kurias šis pamokslas sukėlė socialinėje žiniasklaidoje. Deja, ne tik ten. Tie, kurie tikėjo, kad Bažnyčia ir jo gimtoji Tholey (Saro žemė) abatija palaikys Joachimą Wernersbachą ir rems šį bebaimį teologą, dar kartą įrodė, kad klydo. Görlitz vyskupas Wolfgangas Ipoltas laikraščiui “Saarbrücker Zeitung” pamokslą pavadino “neapgalvotu ir neatsakingu”. Wernersbachas su juo “susidūrė su daugeliu tikinčiųjų”. Liko neaišku, kaip tiksliai vyskupas ketino apibrėžti sąvoką “tikintieji”. Ar jis turėjo omenyje pamaldose dalyvaujančius žmones, atgimusius krikščionis, ar pabudusios dvasios mokinius, kurie tam tikra prasme taip pat kažkuo tiki. Bet kokiu atveju Ipoltas patikino, kad bus ieškoma kontaktų su klebono gimtuoju vienuolynu, kad “draugiškai aptartume tolesnius veiksmus”.
Parduota už šiek tiek aplodismentų
Tuo tarpu Saro krašte taip pat stengiamasi apriboti žiniasklaidoje padarytą žalą. Tholey benediktinų abatija paskelbė, kad aiškiai atmeta Wernersbacho žmogaus įvaizdį ir jo teiginius apie sukūrimo istoriją. Pabaigai benediktinai pateikė tokį vertinimą: “Mūsų konfratro vertinimai ir pastoracinės empatijos stoka ne tik prieštarauja socialinei tikrovei, bet ir įvairiais būdais diskriminuoja dideles visuomenės grupes, pavyzdžiui, moterų įvaizdį, šeimos supratimą, taip pat homoseksualių bendrakeleivių ir LGBT bendruomenės atžvilgiu. Pirmieji padariniai jau nustatyti: Tholey benediktinai iš pradžių uždraudė Wernersbachui “bet kokią pastoracinę veiklą vienuolyno apylinkėse”.
Ir tai mus vėl sugrąžina prie Judo, bet šį kartą prie Judo Iskarijoto. Pastarasis kartą pardavė savo šeimininką už 30 sidabrinių. Žinoma, dabartinė Katalikų Bažnyčia nelabai domisi nešvariais pinigais. Pirma, jos turi daugiau nei pakankamai (1), o antra, XXI amžiuje sutikimas su musu laiko dvasia (vok. Zeitgeist), regis, tapo daug svarbesne valiuta nei bet kas kitas. Taigi Evangelija patinka beveik visiems ir prarado savo gesmatinę kritinę galią. Taigi Joachimą Wernersbachą jo tikėjimo broliai pardavė LGBTIQ burbului už šiek tiek aplodismentų. Tam, kuris turi tokių brolių, iš tiesų nebereikia priešų!
Primename: Jėzus Kristus atėjo į pasaulį būtent tam, kad pasipriešintų tuo metu vyravusiai “socialinei tikrovei”. Mesijo užduotis buvo kovoti su laikmečio dvasia – juk ne dėl kitos priežasties prieš kiek daugiau nei 2000 metų Dievas tapo žmogumi. Istorija mus išmokė vieno dalyko: Kai tik žmogus ar net ištisos tautos nusigręžia nuo Dievo, tai neišvengiamai veda į pražūtį. Taip, be kita ko, buvo per Trečiojo reicho siautėjimą Vokietijoje, ir tai vėl išryškėja šiomis dienomis. Būtent tai apibūdina Saksonijoje pamokslaujantis pastorius iš Saro krašto, sakydamas: “Mūsų šalyje kilo didžiulis disonansas.” Kitaip tariant, biblinė Sodoma ir Gomora tapo dabartinio Vakarų pasaulio sinonimu!
Šis tekstas pasirodė 2023 m. sausio 7 d. pavadinimu „Pfarrer predigt die biblische Wahrheit … und wird von seiner Abtei an den Pranger gestellt“ svetainėje reitschuster.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: shutterstock
