Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. sausio 25 d. theepochtimes.
Jano Tantongco. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Kai galvojame apie priklausomybę, prieš akis iškyla kraupūs narkotikų vartojimo, palaido sekso ar besaikio mėgavimosi malonumais vaizdai. Tačiau, mūsų kultūrai vis labiau tampant vis didesne preke, priklausomybė iš marginalinės bėdos tapo beveik nepastebima kasdiene būkle. Kadangi malonumų ieškojimas pasiekė naujas aukštumas, darosi vis sunkiau įsivaizduoti analoginės kultūros laikus, kai dar nebuvo begalinio slinkimo ir programėlių, sukurtų bet kokiam norui patenkinti pagal poreikį.
Mūsų sekuliarizuotoje kultūroje malonumų siekimas turi nedaug apribojimų. Daroma prielaida, kad maksimaliai padidinus malonumų kiekį ir kokybę padidės žmogaus laimė. Kai pagalvojame, kad, nepaisant materialinės kultūros sprogimo, daugelis iš mūsų vis dažniau kenčia nuo depresijos ir nerimo, kyla klausimas, ar einame teisingu keliu.
Dauguma žmonių neprisipažįsta, kad turi impulsų kontrolės problemų, kai kalbama apie iš pirmo žvilgsnio nekaltus malonumus. Santykinai lengva tiksliai įvardyti cheminių priklausomybių problemas. Alkoholis, narkotikai ir tabakas akivaizdžiai sukelia priklausomybę ir gali sugriauti gyvenimą.
O kaip dėl mažiau akivaizdžių priklausomybių?
Naujausi duomenys rodo, kad amerikiečiai vidutiniškai keturias valandas per dieną praleidžia mobiliuosiuose įrenginiuose ir maždaug 70 proc. šio laiko praleidžia socialinėse, nuotraukų ir vaizdo programėlėse, tokiose kaip “Facebook” ir “YouTube”. Trys didžiausios pasaulyje pornografijos svetainės per mėnesį sulaukia 5,8 mlrd. apsilankymų. Beveik 60 proc. amerikiečių suvartojamų kalorijų gaunama iš itin apdoroto maisto.
Dažnai girdimas posakis, susijęs su priklausomybės valdymu, yra “visko su saiku”. Tačiau ar tai geriausias būdas, kai “viskas” yra sukurta ir parduodama taip, kad sukeltų kuo didesnę priklausomybę? Kai kalbama apie šias “švelnesnes” medžiagas, elgesio priklausomybės gali būti lengviau nepastebimos. Ar tikrai skiriasi nuo išorinių medžiagų, kai narkotikas yra vidinis, pavyzdžiui, neuromediatorius dopaminas?
Kai “daugiau” tampa “niekada nepakanka
Dr. Danielis Liebermanas, Džordžo Vašingtono universiteto Vašingtone klinikinis profesorius, savo knygoje “The Molecule of More” (“Daugiau molekulė”) aptaria dopamino vaidmenį elgesyje ir priklausomybėje.
“Yra tik keletas dalykų, kurie suteikia geresnį jausmą nei dopamino dozė. Jį jaučiame, kai ruošiamės valgyti nuostabų patiekalą, sužinome gerų naujienų arba laimime varžybas. Ir tas geras jausmas motyvuoja mus gauti jį dar ir dar, ir dar, ir dar, ir dar”, – sakė Liebermanas laikraščiui “The Epoch Times”. “Dopamino užduotis – skatinti mus įsitraukti į elgesį, kuris, mūsų smegenų nuomone, [padės] palaikyti mūsų evoliucinę sėkmę.”
Dvigubas dopamino kardas, aiškina Liebermanas, yra tas, kad jis orientuoja mus į ateitį. Dopaminas skatina mus maksimaliai išnaudoti būsimus išteklius.
“Jis rūpinasi mūsų genais, kad jie išgyventų ir daugintųsi. Dopaminas siekia, kad ateitis būtų geresnė, tačiau jo vaidmuo yra labai, labai specifinis. Jis orientuotas tik į ateitį. Jis neapdoroja dalykų, vykstančių dabartiniu metu. Taigi, kai tik kas nors vyksta iš ateities, dabarties dopaminas išsijungia”.
Priklausomybės gebėjimas šiandien slypi atotrūkyje tarp mūsų įsisavintos biologijos ir vadinamųjų antgamtinių dirgiklių: šiuolaikinių vartojimo produktų ir paslaugų, tokių kaip perdirbtas maistas, socialinė žiniasklaida ir pornografija, kurie veikia šiuos atlygio kelius ir sukelia galingus vartojimo potraukius.
“Kai veikla vieną kartą sužadina dopaminą, ji tampa lipni, ir galiausiai galime prarasti savo elgesio kontrolę”, – sakė Liebermanas. “Žmonės, kurie rašo socialinės žiniasklaidos kodus, tai žino. Tiesą sakant, jie samdo psichologus, kurie yra kompulsinio elgesio ekspertai, kad pabandytų savo klientams sukelti kompulsinį elgesį. Žinote, dauguma šių dalykų, kuriuos naudojame neadekvačiai, mums nieko nekainuoja.”
Tarp šių antgamtinių dirgiklių yra tai, be ko mes tiesiog negalime išsiversti: maistas.
Mes esame tai, ką (per)valgome
Kai Pulitzerio premijos laureatas žurnalistas Michaelas Mossas pradėjo tirti maisto pramonę, vienas britų bulvarinio laikraščio žurnalistas jo paklausė, ar, jo manymu, perdirbtas maistas sukelia tokią pat priklausomybę kaip ir sunkieji narkotikai.
“Man atrodė visiškai absurdiška lyginti “Twinkies” su kokainu”, – sakė M. Mossas laikraščiui “The Epoch Times”.
2013 m. išleistoje savo pirmojoje knygoje “Druska cukrus riebalai: kaip maisto milžinai mus įklampino” Mossas atskleidė, kaip maisto pramonė gamino savo produktus, kad jie būtų maksimaliai “palaimingi”.
“Jie pasitelkia chemikus, kad šie manipuliuotų formulėmis ir padarytų jas kuo patrauklesnes. Jie pasitelkia eksperimentuojančius psichologus, kad įlįstų į mūsų galvas ir išsiaiškintų, kokius emocinius mygtukus paspausti, kad mes valgytume net tada, kai nesame alkani”, – sakė Mossas. “Jie naudoja daug strateginės rinkodaros maisto prekių parduotuvėje, kad priverstų mus tarsi prarasti budrumą ir apsipirkti impulsyviai, o ne laikytis pirkinių sąrašo, o tai vėlgi yra dar vienas priklausomybę sukeliančios medžiagos požymis.”
Vis dėlto Mossas sako, kad iš pradžių vengė vartoti terminą “priklausomybė”, kad apibūdintų tai, kas vyksta. Tačiau, tęsdamas tyrimus ir išleisdamas 2021 m. pasirodžiusią knygą “Hooked: Maistas, laisva valia ir kaip maisto milžinai išnaudoja mūsų priklausomybes” (Hooked: Food, Free Will, and How the Food Giants Exploit Our Addictions), jis priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo perdirbto maisto iš tiesų gali tapti visiška priklausomybe. Kai kuriais atvejais ji gali būti dar klastingesnė nei narkotikai.
Pagrindinė priklausomybių sudedamoji dalis yra tai, kaip jos gali įsitvirtinti mūsų atmintyje. Mossas pabrėžė, kad su narkotikais susiję prisiminimai paprastai įsitvirtina paauglystėje, o su maistu susiję prisiminimai susiformuoja ankstyvoje vaikystėje. Štai kodėl tokios korporacijos kaip “Coca-Cola” kompanija rinkodaros pasakojimus kuria prie žaidimų aikštelės ir pietų stalo.
“Prisiminimai prasideda anksčiau ir labiau siejasi su džiaugsmingomis mūsų gyvenimo akimirkomis nei prisiminimai apie narkotikus ar tabaką”, – sakė jis.
Kitas aspektas, dėl kurio perdirbtas maistas gali sukelti tokią pat ar net didesnę priklausomybę nei narkotikai, yra greitis, kuriuo galime jį vartoti. Mossas sakė, kad Nacionalinio piktnaudžiavimo narkotikais instituto direktorė Nora Volkov (Nora Volkow) atrado, kad kokainas sukelia priklausomybę nuo to, kaip greitai jis pasiekia smegenis. Mossas pridūrė, kad būtent dėl to priklausomi asmenys nuo kokaino šniaukštimo pereina prie kreko rūkymo, nes pastarasis į smegenis patenka daug greičiau.
“[Perdirbtas maistas] supakuotas taip, kad galėtume labai greitai atplėšti tas pakuotes ir nedelsdami pasiekti maistą, o tai jaudina smegenis. Be to, labai rafinuota druska, cukrus, riebalai gali pasiekti smegenis daug greičiau nei, tarkime, tabako dūmai”, – sakė Mossas.
Mossas padarė išvadą, kad maisto korporacijos naudojasi mūsų instinktyviais potraukiais, susijusiais su maistu, kad jų produktai taptų neįveikiami vidutiniam vartotojui.
Priklausomybės naikinimas
Buvęs profesionalus boksininkas, tapęs turinio kūrėju ir bestselerių autoriumi, Edas Latimoras (Ed Latimore) 20-ies metų kovojo su priklausomybe nuo alkoholio ir pornografijos. Užaugęs Pitsburgo socialiniame būste, jis kovojo su skurdu, badu ir smurtu, bet dažniausiai išvengdavo problemų.
Laimėjęs loterijoje, jis mokėsi vidurinėje mokykloje kitame Pitsburgo rajone, nei gyveno. Jis susidūrė su nauja atmosfera ir nauja mokinių grupe. Baigęs mokyklą jis ėmė piktintis motina dėl pavojingo ir neramaus gyvenimo, kurį patyrė augdamas, o tai sukėlė emocijų sūkurį, kuris padėjo jam įžengti į alkoholizmą.
“Aš gėriau dėl savo aplinkos; man nepatiko, kas aš buvau. Nesijaučiau pajėgus. Jaučiau, kad tai buvo būdas pritapti… Tai buvo būdas man atverti savo asmenybę. Ir tai palengvina gyvenimą, nes jis tai daro… Tačiau tai kainuoja brangiai”, – sakė jis laikraščiui “The Epoch Times”.
Tuo tarpu jis taip pat kovojo su priklausomybe nuo pornografijos.
“Pornografija užgrobia tavo natūralų polinkį… Pornografija yra “saugi”. Išeiti ir pasikalbėti su mergina – ne”, – sakė Latimore’as. “Jus atstumia, jūs gaištate laiką, ji gali atrodyti ne taip, kaip norite, kad ji atrodytų. Tiesą sakant, ji tikriausiai neatrodys. Labai lengva į tai pakliūti”.
Latimoras taip pat buvo pradedantis boksininkas mėgėjas. Jis suprato, kad jo priklausomybės jį stabdo. 2013 m. sausį jis įstojo į Nacionalinę gvardiją, kad tobulintų savo darbinius įgūdžius ir užsidirbtų pinigų koledžui. Tą patį mėnesį jis surengė savo pirmąją profesionalią kovą.
Susidūręs su ilgalaikiu blaivumu baziniuose mokymuose, jis nusprendė visam laikui mesti butelį. Tuo pat metu jis reguliariai rašė, dirbo, baigė fizikos bakalauro studijas ir leido laiką su savo mergina. Visa tai kartu paliko nedaug vietos betiksliams bendravimams ar pasilinksminimams.
“Tai, ką dariau savo malonumui, pakeičiau tikslu. Nustojau tiesiog žudyti laiką, ir tai buvo tikrasis laiko įdėjimas”, – sakė Latimore’as. “Neturite laiko išeiti, kai turite tikslą… Verčiau jau gausiu diplomą ir [turėjau] boksą. O paskui visa kita jį palaikė… Tai buvo gyvybiškai svarbūs komponentai”.
Galiausiai jis sakė, kad tikslo kūrimas gali pakeisti poreikį, kurį jis siekė užpildyti priklausomybėmis. Jis pabrėžė, kad šis naujas tikslas turi reikalauti iš mūsų laiko ir energijos, kad būtų tenkinantis, tačiau jis turi būti kitoje srityje nei tam tikra priklausomybė. Pavyzdžiui, jei esate priklausomas nuo pornografijos, siekis tapti profesionaliu žaidėju nepadės, taip pat sveikstantis alkoholikas nesulauks sėkmės tapęs naktinio klubo didžėjumi.
“Turite išsiaiškinti, ko ieškote, ir iš tiesų negailestingai to siekti… Savo blaivybę vadinu įpročiu. Praleidau daug laiko, kad jį išsiugdyčiau.”
Latimore’as nuolat dalijasi savo priklausomybės įveikimo istorija. Jis taip pat moko kitus, kaip pagaliau mesti rūkyti. Kalbėdamas apie kasdienes priklausomybes, jis mano, kad šiuolaikiniai antgamtiniai dirgikliai yra tokie paplitę, kad gali būti sunku pastatyti barjerus.
“Tikiu, kad galima priversti žmogų liautis beveik nuo visko. Tačiau jei tas dalykas yra visur paplitęs, jei jis yra visur, jei jį lengva gauti, jie net neturi galimybės susikurti disciplinos”, – sakė Latimore’as. “Tai hiperpatyrimas, ir jūs turite persikvalifikuoti į gyvenimą”.
Kontrolės iliuzija
Nesvarbu, ar esame priklausomi nuo socialinės žiniasklaidos, pornografijos, ar maisto, laisvė prasideda nuo iliuzijų atsikratymo.
“Mūsų galvose yra iliuzija, kad mes viską kontroliuojame, ir niekas negali būti toliau nuo tiesos, – sakė daktaras Liebermanas. “Taigi pirmas žingsnis – pripažinti, kad kiti žmonės gali iš esmės manipuliuoti jūsų mintimis ir elgesiu. Antrasis žingsnis – atkreipti dėmesį į tai, kada darote dalykus, dėl kurių esate nelaimingi arba fiziškai sergate.”
Gali būti svaiginančiai sunku susigaudyti malonumų, kurie gali mus suvilioti, galimybėse, tačiau paprastas barometras slypi tame, ar produktas arba paslauga reklamuojami kaip “patogūs”.
“Šios priešiškai nusiteikusios bendrovės nuolat mums sako… gyvenimas gali būti lengvas. Žinote, “Amazon” pristatys jums tą siuntinį dronais. Jums nereikės laukti 24 valandų. Viskas yra apie tai, kad viskas būtų paprasta, lengva, lengva, lengva. Ir mes prarandame gebėjimą aukotis ir daryti sunkius dalykus tuo labiau, kuo labiau mėgaujamės lengvumu”, – sakė Liebermanas.
Sąmoningi pokyčiai
Reaguojant į didėjantį informuotumą apie elgesio priklausomybę ir dopaminą, išpopuliarėjo “dopamininio badavimo” mada, ypač tarp Silicio slėnio žmonių. Paprastai šis badavimas gali apimti nuo kelių dienų rekolekcijų iki savaitės trukmės susilaikymo nuo skaitmeninių prietaisų.
Liebermanas mano, kad ši tendencija iš esmės yra triukas; jis pabrėžė, kad smegenys prisitaiko labai lėtai. Vietoj to jis rekomenduoja kažką panašaus į “sausąjį sausį” – 30 dienų susilaikymo laikotarpį, paprastai nuo alkoholio.
Remdamasis tuo, kaip sveiksta alkoholikai, jis sakė, kad potraukis alkoholiui išnyksta tik po 12 mėnesių, tačiau 30 dienų yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad pradėtumėte jausti teigiamus pokyčius, galinčius motyvuoti žmones laikytis gyvenimo būdo pokyčių.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į religiją kaip į instituciją, kuri “palaiko mūsų gebėjimą aukotis ir save kontroliuoti”. Jis citavo tyrimus, kurie parodė, kad religingi žmonės rečiau patiria nerimą ir depresiją – pagrindinius priklausomybės rizikos veiksnius. Tačiau, pažymėjo jis, nauda pirmiausia pastebima tiems, kurie dalyvauja bendruomeninėse pamaldose.
“Dauguma religijų, jei ne visos, pateikia mums pasiaukojimo filosofiją, tiesa? Joje sakoma “paaukok malonumus dabar dėl naudos ateityje”. Tai labai naudinga kovojant su netinkamu dopamino vartojimu. Be to, tai suteikia mums tą socialinę paramą, kad galėtume siekti aukštesnių siekių, užuot pasidavę žemesniems potraukiams. Manau, kad tam įtakos turi ir religijos, ypač organizuotų bendruomeninių pamaldų, nykimas.”
Norint atsikratyti priklausomybės nuo perdirbto maisto, Mossas siūlo pradėti gaminti maistą patiems.
“Jei galite rasti bet kokį būdą pradėti gaminti šiek tiek savo maisto, tai turi tokį stebuklingą šalutinį poveikį – priverčia jus sulėtinti tempą, susimąstyti apie maistą ir, tikėtina, net valgyti mažiau, – sakė jis.
Jis taip pat pasiūlė išanalizuoti savo potraukio modelį ir užbėgti už akių potraukiui perdirbtam maistui. Pavyzdžiui, jei paprastai 15 val. suvalgote maišelį traškučių, pasivaikščiokite arba 14.50 val. suvalgykite obuolį.
Latimore’as pabrėžė, kad svarbu ne tik išsiaiškinti savo gyvenimo tikslą, bet ir keisti savo aplinką, įskaitant kompaniją, su kuria bendraujame. Jis mano, kad daugeliu atvejų esame priklausomi ne tik nuo medžiagos, bet ir nuo mus supančio elgesio modelio.
“Nėra taip, kad nusivedę sveikstantį alkoholiką į barą, jis ims trūkčioti ir sakyti: “Aš turiu išgerti”. Esmė ta, kad tai pažįstama vieta su pažįstamu elgesio modeliu. Ir jie daug kartų įsitraukia į ritualą. Nuo ritualo esi priklausomas beveik tiek pat, kiek nuo pačios medžiagos.”
Nusprendę kovoti su kasdienėmis priklausomybėmis, turime nepamiršti, kad ekspertai ir sveikstantys narkomanai linkę sutikti, jog tai nebus lengva. Tai gali būti sunkiausias dalykas, kurį kada nors padarysime. Tai reiškia nukrypimą nuo kultūros, kurią skatina lūkesčiai, kad visas ligas galima išgydyti naujausia tablete, produktu ar programėle.
Dėl to atsiduriame kryžkelėje: galime įlipti į lengvos priklausomybės ir blogėjimo konvejerį arba pradėti žygį aukštyn holistinės sveikatos ir laisvės laiptais. Rinkitės išmintingai.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. sausio 25 d. pavadinimu „Engineered for Addiction: Why Everyday Habits and Pleasures Now Ensnare Us“ svetainėje theepochtimes.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
