Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. sausio 18 d. rebelion.org.
Isabella Arria. Originalas ispanų kalba, vertimas iš vokiečių kalbos.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Per pastarąjį dešimtmetį itin turtingi žmonės sukaupė 50 proc. naujai sukurto turto, o jų turtas kasdien išauga 2,7 mlrd. dolerių, tuo tarpu daugiau nei 1,7 mlrd. dirbančių žmonių gyvena šalyse, kuriose infliacija auga sparčiau nei atlyginimai. Naujoje nevyriausybinės organizacijos “Oxfam” ataskaitoje “Survival of the Richest” teigiama, kad didesnis superturtingųjų ir didžiųjų korporacijų apmokestinimas yra būdas įveikti daugybę krizių, su kuriomis šiuo metu susiduria pasaulis. Vien Lotynų Amerikoje per pastaruosius trejus metus multimilijonierių turtas padidėjo 21 proc., o dvylika milijonų žmonių pateko į didžiulį skurdą.
Dokumente, paskelbtame elitinio Pasaulio ekonomikos forumo Davose pradžioje, atskleidžiama, kokia didžiulė nelygybė vyrauja pasaulyje, kur vienas procentas turtingiausiųjų pasisavino apie 50 proc. naujai sukurto turto, ir nurodoma, kad apmokestinus iki penkių procentų multimilijonierių ir milijardierių turtą, kasmet būtų galima surinkti 1,7 trilijono JAV dolerių, o tai leistų dviem milijardams žmonių išbristi iš skurdo.
Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione multimilijonierių turtas išaugo 21 proc., t. y. penkis kartus greičiau nei regiono bendrasis vidaus produktas (BVP), kuris padidėjo 3,9 proc., o dėl pandemijos sukeltos krizės 12 mln. žmonių pateko į didžiulį skurdą; tuo pat metu 30 milijonierių savo turtus padidino tiek, kad tapo itin turtingi. Ataskaitoje pabrėžiama:
“Mūsų atsakas į pandemiją lėmė, kad kiekvienam naujam itin turtingam asmeniui teko 400 000 tūkst. žmonių, atsidūrusių kraštutiniame skurde.”
Mažiausiai 700 mln. dirbančių vyrų ir moterų gyvena šalyse, kuriose infliacijos augimas viršijo darbo užmokesčio augimą, o daugiau kaip 820 mln. žmonių pasaulyje (kas dešimtas) kenčia nuo bado. Moterys ir mergaitės dažniausiai valgo paskutinės ir mažesniais kiekiais. Jos sudaro 60 proc. badaujančių pasaulio gyventojų. Pasaulio banko duomenimis, tai didžiausias skurdo ir nelygybės tarp šalių padidėjimas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Šveicarijos slidinėjimo kurorte susirinkęs ekonominis ir politinis elitas dalyvavo tokiomis aplinkybėmis, kai pirmą kartą per 25 metus pasaulyje vienu metu padidėjo ekstremalus turtas ir ekstremalus skurdas. “Kol paprasti žmonės turi kasdien aukotis dėl būtiniausių dalykų, pavyzdžiui, maisto, itin turtingi žmonės pranoko net drąsiausias savo svajones. Praėjus vos dvejiems metams, dabartinis dešimtmetis milijardieriams jau tampa pačiu geriausiu – tai ekonominio atsigavimo dešimtmetis turtingiausiems pasaulio gyventojams”, – sako “Oxfam International” vykdomoji direktorė Gabriela Bucher.
“Didesni mokesčiai itin turtingiems ir stambiam verslui yra būdas įveikti daugybę krizių, su kuriomis šiuo metu susiduriame. Atėjo laikas paneigti mitą, kad mokesčių mažinimas turtingiausiems galiausiai jau duos kokią nors naudą likusiems. 40 metų trunkantis mokesčių mažinimas itin turtingiems žmonėms parodė, kad šis privilegijų srautas galiausiai pasitarnauja tik jiems patiems”, – priduria ji.
Nuo 2020 m., prasidėjus pandemijai ir pragyvenimo išlaidų krizei, vienas procentas turtingiausiųjų susikrovė 26 trilijonus JAV dolerių (63 proc. naujai sukurto turto), o likusius pasaulio gyventojus pasiekė tik 16 trilijonų JAV dolerių (37 proc.). Kiekvienam doleriui naujo pasaulio turto, kurį gauna 90 proc. skurdžiausių pasaulio gyventojų, milijardierius į kišenę įsideda 1,7 mln. dolerių.
Dėl nepaprasto augimo tokiose srityse kaip energetika ar maistas turtingiausiųjų turtai dar kartą smarkiai išaugo. 95 stambios energetikos ir maisto gamybos sektorių bendrovės 2022 m. bent padvigubino savo pelną. Kolosalus pelnas siekė 306 mlrd. dolerių; 257 mlrd. dolerių (84 proc.) atiteko kaip kompensacija jų turtingiems akcininkams.
Organizacija “Oxfam” pabrėžia, kad Waltonų šeimos dinastija, kuriai priklauso 50 proc. tarptautinės bendrovės “Walmart” akcijų, per praėjusius metus gavo 8,5 mlrd. dolerių dividendų. Vien 2022 m. Indijos milijardieriaus Gautamo Adani, stambių energetikos bendrovių savininko, turtas padidėjo 42 mlrd. dolerių. Ir, dėmesio: Australijoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje šie milžiniški įmonių pelnai prisidėjo prie mažiausiai 50 proc. infliacijos augimo.
Bankrutuojančios šalys
Ant bankroto ribos atsidūrė ištisos šalys. Skurdžiausios iš jų keturis kartus daugiau lėšų išleidžia skolų (turtingiems kreditoriams) aptarnavimui nei visuomenės sveikatai. Trys iš keturių pasaulio vyriausybių per ateinančius penkerius metus planuoja sumažinti visas viešąsias išlaidas įspūdinga 7,8 trilijono JAV dolerių suma, taikydamos taupymo priemones, apimančias sveikatos apsaugą ir švietimą.
Oxfam skatina sistemingai ir apskritai didinti mokesčius itin turtingiems žmonėms, kad būtų kompensuota dalis milžiniško pelno, kurį jie susikrovė per krizę; šis pelnas didele dalimi susidarė dėl ekonomikos skatinimo programų, subsidijuojant viešąsias lėšas ir godžiai išnaudojant rinkos sąlygas.
Dešimtmečius trukę mokesčių mažinimai ir mokesčių lengvatos stambiems turtuoliams ir stambiajam verslui iš dalies lėmė nelygybės didėjimą taip, kad praktiškai daugelyje šalių mažiausias pajamas gaunantys žmonės galiausiai moka mokesčius, kurie faktiškai yra didesni nei multimilijonieriams.
Ataskaitoje “Turtingiausiųjų išlikimas” pabrėžiama: Elonas Muskas, vienas turtingiausių pasaulio žmonių, nuo 20214 m. iki 2018 m. mokėjo maždaug trijų procentų “realų mokesčių tarifą”. Tačiau Kristina, miltų pardavėja Ugandoje, per mėnesį gaunanti 80 JAV dolerių pelno, moka 40 proc. mokesčių tarifą.
Iš kiekvieno pasaulyje surinkto mokesčių dolerio tik keturi centai gaunami iš turto apmokestinimo. Pusė pasaulio milijardierių gyvena šalyse, kurios netaiko jokio paveldėjimo mokesčio turtui, kurį jie perduoda savo tiesioginiams palikuonims.
Todėl penki trilijonai dolerių jų įpėdiniams atiteks neapmokestinti; ši suma viršija visos Afrikos bendrąjį vidaus produktą ir sukuria naują aristokratų elito kartą.
Didžiąją dalį turtingiausių žmonių pajamų sudaro ne jų darbo pajamos, o iš esmės kapitalo pajamos iš jų turto. Atsižvelgiant į tai, kapitalo pajamų mokestis yra apie 18 proc. ir tai yra perpus mažiau nei mokestis, taikomas mažoms darbo pajamoms.
Anksčiau turtingiausiems taikomi mokesčiai buvo daug didesni. Per pastaruosius 40 metų Afrikos, Azijos, Europos ir Amerikos šalių vyriausybės palaipsniui mažino mokesčių tarifus didžiausioms pajamoms ir kartu didino vartojimo mokesčius prekėms ir paslaugoms, kurie neproporcingai skaudžiai palietė tuos, kurie turi mažiau, ir didino atotrūkį tarp lyčių.
“Didesnis itin turtingų žmonių apmokestinimas yra strateginė būtinybė siekiant sumažinti nelygybę ir atgaivinti demokratiją. Turime tai padaryti, kad paskatintume inovacijas. Kad sukurtume patikimesnes viešąsias paslaugas ir sveikesnę bei laimingesnę visuomenę. Taip pat tam, kad įveiktume klimato krizę, investuodami į sprendimus, kurie padėtų spręsti skandalingą turtingiausiųjų išmetamų teršalų problemą”, – pabrėžia A. Bucheris.
Remiantis nauja analize, kurią parengė Kovos su nelygybe aljansas, Politikos studijų institutas, “Oxfam” ir “Patriotiniai milijonieriai”, progresinis turto mokestis, kuriuo iki 5 proc. apmokestinamas multimilijonierių ir milijardierių turtas, leistų surinkti 1,7 trilijono JAV dolerių pajamų per metus.
Šią sumą būtų galima panaudoti dviem milijardams žmonių ištraukti iš skurdo, visapusiškai finansuoti dabartinius humanitarinius poreikius, įgyvendinti dešimties metų planą, kaip įveikti badą pasaulyje, padėti skurdžiausioms šalims susidoroti su klimato kaitos padariniais ir užtikrinti universalias sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugas mažų ir mažesnių bei vidutinių pajamų šalių gyventojams.
Oxfam ragina vyriausybes įvesti laikinus solidarumo mokesčius didžiųjų korporacijų turtui ir nepaprastajam pelnui, kurie leistų sukaupti pakankamai lėšų ir neleistų keletui žmonių pasinaudoti krize.
Panašiai jos turėtų sistemingai didinti mokesčių tarifus turtingiausio vieno procento pasaulio gyventojų pajamoms, pavyzdžiui, kad būtų pasiektas efektyvus 60 proc. mokesčių tarifas, skaičiuojamas nuo visų pajamų (tiek iš darbo, tiek iš kapitalo), o multimilijonieriams ir milijardieriams būtų taikomi didesni tarifai. Nevyriausybinė organizacija pabrėžia, kad vyriausybės turėtų padidinti kapitalo pajamų ir pelno, kurie paprastai apmokestinami palankiau nei kitų rūšių pajamos, apmokestinimą.
Oxfam ragina nustatyti pakankamai didelius mokesčių tarifus vieno procento turtingiausiųjų turtui, kad sumažėtų didžiulė turto koncentracija ir itin turtingų žmonių skaičius, taip užtikrinant didesnį ekonominį perskirstymą. Tai reikštų paketą, pagal kurį būtų apmokestinamas nekilnojamasis turtas ir žemė, taip pat palikimas ir turtas arba grynasis asmenų turtas.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. sausio 18 d. pavadinimu „El 1% más rico acumula casi el doble de riqueza que el resto del mundo“ svetainėje rebelion.org.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Vaizdas: Rebellion / CLAE
