Originalus straipsnis paskelbtas 2025 m. sausio 22 d. svetainėje Telegraaf.
Aleksandras Bakkeris. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Briuselis – Europos Komisija ne vienerius metus subsidijavo aplinkosaugos klubus, kad šie užsiimtų lobizmu už buvusio Europos Komisijos nario Franso Timmermanso žaliuosius planus. Taip teigiama slaptose sutartyse, kurias gavo „De Telegraaf“.
Kaip atsirado parama itin žaliems Franso Timmermanso planams?
Organizacijoms netgi buvo nustatyti konkretūs lobistinės veiklos pas europarlamentarus ir valstybes nares tikslai. Viskas buvo sutelkta į dar ambicingesnę žaliąją Europos politiką.
Šiandien Europos Parlamente vyksta diskusijos dėl lobizmo skandalo. Europos Parlamento narys Dirkas Gotinkas (Dirk Gotink) reikalauja, kad būtų atskleista esmė. „Noriu žinoti, ar tai atsispindi ir kitose temose, pavyzdžiui, migracijos“, – sakė jis.
Naujai paskirtas Lenkijos eurokomisaras Piotras Serafinas (Biudžetas) mano, kad lobistinės sutartys yra nepriimtinos, ir nori nutraukti tokią praktiką su kitais teisės aktų leidėjais. „Nedera sudaryti sutarčių, kuriomis NVO įpareigojamos lobizuoti Europos Parlamento narius“, – ‚De Telegraaf‘ sakė centro dešiniųjų politikas.
„Deja, tokia praktika pasitaikė praeityje ir turi būti išgyvendinta. Jau imtasi priemonių šiai problemai spręsti ir galiu visus patikinti, kad jos daugiau nepasikartos.“
Briuselio šešėlinis lobizmas
Briuselis šešėliniam lobizmui naudojo pinigus iš milijardinio fondo, skirto klimato ir aplinkosaugos subsidijoms. Aplinkosaugos klubai taip pat privalėjo už tai atsakyti. Pavyzdžiui, Europos aplinkos biurui, Europos žaliųjų organizacijų skėtinės organizacijos, kurios nariai iš Nyderlandų yra Milieudefensie ir Natuurmonumenten, buvo aiškiai nurodyta pateikti bent 16 pavyzdžių, kai Europarlamentas dėl jų lobizmo padidino žaliųjų teisės aktų tekstų ambicingumą.
Buvusio eurokomisaro F. Timmermanso prieštaringai vertinamą Gamtos atkūrimo aktą taip pat turėjo „reklamuoti“ 185 aplinkosaugos klubus vienijanti organizacija. Be to, iš sutarties, su kuria galėjo susipažinti „De Telegraaf“, matyti, kaip 700 000 eurų subsidijos turėjo būti panaudotos, pavyzdžiui, siekiant nukreipti diskusijas dėl žemės ūkio ekologiška linkme.
Signalai kurį laiką
Jau seniai buvo signalų, kad Briuselis per kitus klubus bando prastumti savo žaliuosius planus. Pavyzdžiui, 2023 m. birželį „De Telegraaf“ jau rašė apie tai, kaip įmonės per ES verslo ir biologinės įvairovės platformą gavo patarimų, kaip manipuliuoti abejojančiais Europos Parlamento politikais, kad šie balsuotų už Gamtos atkūrimo aktą. Ypač Nyderlanduose šiam įstatymui buvo labai priešinamasi, baiminantis antros teisinės azoto krizės.
„Buvo net lobistų sąrašai su politikų, į kuriuos reikia kreiptis, pavardėmis“, – sako NSK europarlamentaras Dirkas Gotinkas. Būdamas Biudžeto kontrolės komiteto narys, jis ir keli kolegos dabar tiria pastarųjų penkerių metų subsidijų sutartis su žaliaisiais klubais. „Tai nėra šmeižto kampanija prieš aplinkosaugos judėjimą. Žinoma, jiems leidžiama užsiimti lobizmu. Savo strėles nukreipiu į Europos Komisiją. Atrodo, kad tai yra labai gerai organizuotas sąmokslas tarp Timmermanso vadovaujamos žaliųjų koalicijos ir kairiųjų daugumos EP narių.“
EP nariai gilinasi į slaptus dokumentus
Tai, kad EP nariai ketina gilintis į slaptus dokumentus, neliko nepastebėta. Praėjusį rudenį naujai paskirta Europos Komisija netikėtai išsiuntė aplinkosaugos judėjimui nurodymą: daugiau jokio lobizmo už subsidijų pinigus ES institucijose. Trečiadienį Europos Parlamente vyks diskusijos šiuo klausimu.
Gotinkas: „Noriu sužinoti, ar tai turi įtakos ir kitiems klausimams, pavyzdžiui, migracijai. Briuselis yra Europos lobizmo sostinė: ar tai vienas supuvęs obuolys, ar tai plačiai paplitusi praktika?” Jis taip pat mano, kad būtų gerai nustatyti taisykles, kurios užkirstų kelią Europos Komisijai dar kartą vykdyti tokią praktiką už mokesčių mokėtojų pinigus.
“Vienodesnės veiklos sąlygos
Europos aplinkos apsaugos biuras į kritiką ir įvykius reagavo atvirame laiške. „Klestinčiai demokratijai reikalingi ištekliai, kurie leistų piliečių balsams pasiekti sprendimus priimančius asmenis, – rašo generalinis sekretorius Patrickas ten Brinkas. „Skirtingai nei išteklių turtingi veikėjai, pavyzdžiui, užsienio šalių vyriausybės ir tarptautinės bendrovės, Europos piliečiams ir jų pilietinės visuomenės organizacijoms dažnai trūksta išteklių. Reikia ES paramos, kad būtų užtikrintos vienodesnės veiklos sąlygos.“
Aplinkosaugos organizacijos baiminasi, kad neteks fiksuotų dotacijų, kurių bendra suma siekia 15,5 mln. eurų per metus, ir pabrėžia, kad iš tikrųjų nori padėti Europos Komisijai. „Manome, kad mūsų dalyvavimas padėjo sustiprinti ES, kaip pasaulinės lyderės, reputaciją būtiname pasauliniame perėjime į ateitį be taršos ir anglies dioksido“.
“Uždrausti lobistinę veiklą ES
Naujai paskirtas Lenkijos eurokomisaras Piotras Serafinas (biudžetas) lobistines sutartis laiko nepriimtinomis ir nori nutraukti tokią praktiką su kitais teisės aktų leidėjais. „Nedera sudaryti sutarčių, kuriomis NVO įpareigojamos lobizuoti Europos Parlamento narius, – sakė centro dešiniųjų politikas laikraščiui „De Telegraaf“. „Deja, tokia praktika pasitaikė praeityje ir turi būti išgyvendinta. Jau imtasi priemonių šiai problemai spręsti ir galiu visus patikinti, kad jos daugiau nepasikartos.“
A. Serafinas „The Telegraph“ atskleidžia, kad nevyriausybinės organizacijos neturi baimintis, jog joms nebebus leista dalyvauti viešuose debatuose. „Priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais būtina atsižvelgti tiek į verslo interesams atstovaujančių, tiek aplinkosaugos problemas ginančių organizacijų indėlį.“
Šis tekstas pasirodė 2025 m. sausio 22 d. pavadinimu „Lobbyschandaal in Brussel: EU betaalde milieuclubs in het geheim voor promotie van groene plannen Timmermans” svetainėje Telegraaf.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: Ekaterina_aa, pixabay