Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. kovo 20 d. conservativewoman.co.uk/.
Stephen McMurray. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Tai pirmoji serijos dalis, kurioje pasakojama apie gyventojų skaičiaus kontrolės istoriją ir dabartinius depopuliacijos užmojus ir ketinimus.
Gyventojų skaičiaus augimas ir dėl to kylantis poreikis kontroliuoti gyventojų skaičių ir net “depopuliacija” jau seniai kelia elito susirūpinimą. XVIII a. ekonomistas Tomas Maltusas (Thomas Malthus) vienas pirmųjų išreiškė susirūpinimą, kad nepakanka dirbamos žemės ir todėl nepakanka priemonių užauginti pakankamai maisto, kad būtų galima išmaitinti didėjantį gyventojų skaičių.
Ironiška, bet, kaip pamatysime 2 dalyje, šiandieninė vyriausybės politika gali padidinti šio scenarijaus tikimybę, o kai kurie mokslininkai netgi siūlo sąmoningai kurti nepriteklių, kurio baiminosi T. Maltusas, kad būtų sušvelninta “klimato krizė”.
Gyventojų skaičiaus mažinimo idėją puoselėjo eugenikos judėjimas, kuris siekė pagerinti žmonių rasę išnaikindamas nepageidaujamas savybes. Vienas pagrindinių šios idėjos šalininkų buvo seras Francis Galtonas. Jis buvo Viktorijos laikų polimatas, tikėjęs, kad intelektas yra paveldimas, ir kruopščiai atlikinėjo kūno matavimus, įskaitant kaukolės dydį, nesėkmingai bandydamas rasti būdingą požymį, kuris būtų intelekto rodiklis. Šį pseudomokslą – kraniologiją – vėliau perėmė naciai, siekdami įrodyti, kad jie yra aukštesnė rasė.
Ankstyvieji gyventojų kontrolės šalininkai, siekdami propaguoti savo rasistines idėjas, orientavosi į rases ir kitas mažumų grupes, o šiandieniniai depopuliacijos šalininkai, siekdami propaguoti savo aplinkosaugos ideologiją, orientuojasi į visą žmoniją. Viena iš eugenikų mėgstamų galimybių buvo priverstinė gimstamumo kontrolė arba nepageidaujamų žmonių sterilizacija. Gali būti, kad šiandienos aplinkosaugos fanatikų, kurie, regis, turi visus valdžios svertus ir visus mus laiko nepageidaujamais asmenimis, svajonės išsipildys, nes daugelyje šalių gimstamumas smarkiai mažėja. Tai nestebina, nes vakcinos, maistas, vanduo ir mus supantis oras yra prikimšti vaisingumą mažinančių medžiagų, kaip bus nagrinėjama 3 ir 4 dalyse.
Lygiai taip pat, kaip antihumaniškos, pseudomokslinės grynojo nulio fanatikų idėjos šiandien priimtinos mūsų vadinamajai “išsilavinusiai” klasei, taip ir vakarykščių eugenikų nemokslinės ir rasistinės teorijos kadaise buvo paplitusios tarp intelektualų klasės, ypač po to, kai Čarlzas Darvinas, Galtono pusbrolis, suteikė joms mokslinės atsakomybės blizgesį, sukūręs “stipriausiųjų išlikimo” idėją.
Savo 1871 m. knygoje “Žmogaus kilmė” (The Descent of Man) Darvinas rašė: “Taigi silpnieji civilizuotų visuomenių nariai daugina savo rūšį. Niekas, kas yra stebėjęs naminių gyvūnų veisimą, neabejoja, kad tai turi būti labai žalinga žmonių rasei”.
Džulianas Hakslis (Julian Huxley), kurio prosenelis buvo Darvino draugas, buvo Didžiosios Britanijos eugenikos draugijos prezidentas, jį palankiai vertino akademinė bendruomenė ir elitas, jis buvo Karališkosios draugijos narys ir UNESCO prezidentas. 1944 m. jis rašė: “Žemiausi sluoksniai dauginasi per greitai. Todėl … jiems neturi būti pernelyg lengva gauti lengvatas ar gydymą ligoninėje, kad, panaikinus paskutinę natūralios atrankos stabdymo priemonę, nebūtų pernelyg lengva susilaukti vaikų ar išgyventi; ilgas nedarbas turėtų būti pagrindas sterilizacijai”.
Kitas inteligentų mėgstamas George’as Bernardas Shaw buvo Stalino gerbėjas ir įnirtingas eugenikas. Jis dažnai pasisakydavo už visuomenei nenaudingų žmonių išnaikinimą, skelbdamas, kad pakankamas pateisinimas yra jų “nepataisomas socialinis nesuderinamumas”.
Šią filosofiją jis pakartojo sakydamas: “Jei žmonės tinkami gyventi, tegul gyvena padoriomis žmogiškomis sąlygomis. Jei jie netinkami gyventi, nužudykite juos padoriu, žmogišku būdu”.
H. G. Wellsas, kurį mėgo to meto intelektualai, skatino žudyti alkoholikus, fizinėmis ir psichinėmis ligomis sergančius žmones ir sterilizuoti “prastesnius” žmones.
H. H. Wellsas buvo Margaret Sanger, Planuotos tėvystės organizacijos, paremtos eugenikos principais, įkūrėjos, draugas. Gerai žinoma, kad ji niekino žmones, kuriuos laikė prastesniais. Ji sakė: “Gailestingiausias dalykas, kurį didelė šeima gali padaryti vienam iš savo mažamečių narių, yra jį nužudyti”. Dar viena iš daugelio jos šlykščių citatų: “Silpnapročius, įgimtus nusikaltėlius, paveldimų ligų kamuojamus asmenis ir kitus asmenis, kuriuos kvalifikuoti teisėjai pripažino biologiškai netinkamais, reikėtų sterilizuoti arba, kilus abejonių, izoliuoti taip, kad jų negalavimai nebūtų įamžinti veisimu.”
Planuotos tėvystės organizacija (Planned Parenthood) yra “už pasirinkimą” pasisakanti organizacija, kasmet atliekanti daugiau kaip 350 000 abortų. Neseniai buvo nustatyta, kad ji pelningai pardavinėja abortuotų kūdikių dalis, o tai pasako viską, ką jums reikia žinoti. Norint pabrėžti, kokia svarbi yra ši grupė, tereikia pamatyti jai aukojančias bendroves: “Microsoft”, “General Electric”, “Bank of America”, “Shell”, “Pfizer”, “Starbucks”, “American Express”, “PayPal”, “Boeing” ir Šėtono šventykla. Pastaroji iš šių organizacijų atvirai remia abortus, nes tai yra jų šėtoniškų ritualų dalis. Planuotos tėvystės organizacija taip pat labai patinka įžymybėms, gauna didžiules pinigų sumas iš JAV vyriausybės, o vienas iš ankstesnių jos valdybos narių buvo Bilo Geitso tėvas.
Po Antrojo pasaulinio karo eugenikos nebuvo galima atvirai propaguoti, todėl teko sukurti kitą depopuliaciją pateisinančią priežastį – aplinką (angl. environment).
1972 m. elitui nuskambėjo skambus raginimas propaguoti depopuliacijos darbotvarkę. Tais metais Davido Rockefellerio įkurtas Romos klubas, kurį sudarė pasaulio lyderiai ir verslininkai, surengė susitikimą, kurio tikslas buvo suvienyti pasaulį bendrai krizei, kurią galėjo išspręsti tik globalistinis elitas ir kuri kartu padėtų įgyvendinti jų depopuliacijos planus. Po susitikimo jie sakė: “Ieškodami naujo priešo, kuris mus suvienytų, sugalvojome, kad tarša, visuotinio atšilimo grėsmė, vandens trūkumas, badas ir pan. Taigi tikrasis priešas yra pati žmonija”. (115 psl.)
Taip gimė visuotinio atšilimo mitas, kuris, padedant pagrindinei žiniasklaidai, buvo paskleistas ir panaudotas siekiant pateisinti depopuliaciją, kurios taikiniu dabar tapo visa žmonija.
Princas Philipas buvo didelis gyventojų skaičiaus mažinimo šalininkas. Jis sakė: “Jei reinkarnuočiausi, norėčiau grįžti kaip mirtinas virusas, kad galėčiau prisidėti sprendžiant gyventojų pertekliaus problemą.
Paulas Ehrlichas, aplinkosaugininkas, pagarsėjęs apokaliptinėmis prognozėmis apie pasaulio pabaigą dėl gyventojų pertekliaus, 1968 m. knygoje “Populiacijos bomba” rašė: “Turime kontroliuoti gyventojų skaičių namuose, jei įmanoma, pasitelkdami paskatų ir nuobaudų sistemą, bet jei savanoriški metodai nepadės, tai prievarta.
Tedas Turneris, CNN įkūrėjas, yra dar vienas didelis depopuliacijos šalininkas ir kartą pasakė: “Idealu būtų, jei bendras gyventojų skaičius būtų 250-300 mln. žmonių, t. y. 95 proc. mažesnis nei dabar.
Okeanografas ir filmų kūrėjas Žakas Kusto (Jacques Cousteau) buvo dar vienas didžiulės žmonijos dalies išnaikinimo šalininkas. Viename 1991 m. interviu jis teigė: “Pasaulio gyventojų skaičius turi būti stabilizuotas, o tam turime išnaikinti 350 000 žmonių per dieną”. Kitais metais jis buvo pakviestas į Rio de Žaneiro aukščiausiojo lygio susitikimą ir tapo Jungtinių Tautų konsultantu.
Johnas Holdrenas, prezidento Baracko Obamos Baltųjų rūmų Mokslo ir technologijų politikos biuro direktorius, yra tvirtas priverstinės sterilizacijos šalininkas, netgi pasisakantis už sterilizuojančių cheminių medžiagų dėjimą į geriamąjį vandenį. Tai įdomu, nes fluoridas ir chloras, kurie jau buvo įvesti į įvairiose pasaulio dalyse tiekiamą vandenį, sukelia vaisingumo problemų, kaip bus aptarta 4 dalyje.
Jis taip pat sakė: “Ilgalaikės sterilizuojančios kapsulės, kuri galėtų būti implantuojama po oda ir pašalinama, kai norima pastoti, sukūrimas atveria papildomas prievartinės vaisingumo kontrolės galimybes. Kapsulę būtų galima implantuoti brendimo metu ir, gavus oficialų leidimą, ją būtų galima išimti ribotam gimdymų skaičiui”.
Davidas Broweris, įvairių aplinkosaugos judėjimų įkūrėjas, tris kartus nominuotas Nobelio taikos premijai, siūlė leisti turėti vaikų tik išrinktiesiems: “Vaikų gimdymas [turėtų būti] baudžiamas kaip nusikaltimas visuomenei, nebent tėvai turėtų vyriausybės leidimą…”. Visi potencialūs tėvai turėtų būti įpareigoti naudoti kontraceptines chemines priemones, o vyriausybė turėtų išduoti priešnuodžius piliečiams, pasirinktiems gimdyti vaikus”.
Toliau pateikiama viena baisiausių ir labiausiai nerimą keliančių citatų iš 2012 m. “British Medical Journal” paskelbto italų profesorių straipsnio. Autoriai siūlo, kad naujagimių žudymas yra visiškai priimtinas, nes jie iš tikrųjų nėra žmonės: “Parodydami, kad (1) tiek vaisiai, tiek naujagimiai neturi tokio paties moralinio statuso kaip tikri žmonės, (2) tai, kad abu yra potencialūs žmonės, yra moraliai nereikšminga, ir (3) įvaikinimas ne visada geriausiai atitinka tikrų žmonių interesus, autoriai teigia, kad tai, ką vadiname “abortu po gimimo” (naujagimio nužudymas), turėtų būti leistina visais atvejais, kai abortas yra įmanomas, įskaitant atvejus, kai naujagimis nėra neįgalus. ‘
Atrodo, kad Kalifornija dabar nori šį scenarijų paversti realybe. Neseniai sukurtas įstatymo projektas leistų nepageidaujamo kūdikio motinai nužudyti jį iki kelių savaičių po gimimo nebijant baudžiamojo persekiojimo. Merilende panašus įstatymo projektas uždraustų bet kokį tyrimą dėl kūdikio mirties, jei jis gimė sveikas, bet jam leista mirti iš bado arba sušalti, pavyzdžiui, per pirmąsias kelias savaites po gimimo.
Ir tai ne tik kūdikiai, kuriuos norima nužudyti. Lancet ataskaitos autoriai teigia, kad “mirtis yra sveika”, ir nori leisti mirti žmonėms, sergantiems gyvybei pavojingomis ligomis, kad sumažintų anglies dvideginio pėdsaką. Suprantama, kad taikinys yra ir pagyvenę žmonės. Neseniai Jeilio profesorius pasiūlė, kad pagyvenę japonai turėtų nusižudyti, kad nebebūtų našta visuomenei.
Kaip jau minėta, Tomas Maltusas baiminosi maisto trūkumo dėl gyventojų pertekliaus. Antroje dalyje bus nagrinėjama, kaip vyriausybės politika gali lemti būtent tokią galimybę.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. kovo 20 d. pavadinimu “The depopulation agenda, Part 1” svetainėje conservativewoman.co.uk/.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
1 thought on “Depopuliacijos agenda, 1 dalis”