Pasirašiusieji teigia, kad konfliktas taps “mūsų pražūtimi”, jei “nepasišvęsime diplomatiniam sprendimui, kuris sustabdytų žudymą”.
Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. gegužės 17 d. responsiblestatecraft.org.
Blaise Malley. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Antradienį laikraštyje “New York Times” paskelbtas atviras laiškas, kuriame raginama greitai diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą Ukrainoje. Tarp 14 laišką pasirašiusiųjų daugiausia buvusių JAV kariškių ir kitų nacionalinio saugumo pareigūnų, tarp jų – buvęs Vašingtono ambasadorius Sovietų Sąjungoje Džekas Matlokas (Jack Matlock), į pensiją išėjusi JAV kariuomenės pulkininkė ir buvusi diplomatė Ana Rait (Ann Wright), buvęs jūrų pėstininkų korpuso karininkas ir Valstybės departamento pareigūnas Metjus Hohas (Matthew Hoh) ir ats. pulkininkas Lawrence’as Wilkersonas, dirbęs valstybės sekretoriaus Colino Powello štabo viršininku.
Daugelis jų yra ilgamečiai JAV užsienio politikos ir karo politikos po rugsėjo 11-osios kritikai.
Laiške šis karas vadinamas “visiška katastrofa” ir įspėjama, kad “ateityje, branduolinėms valstybėms vis labiau artėjant prie atviro karo, nuniokojimas gali būti dar didesnis”.
Laiške, kuriame smerkiama Vladimiro Putino “nusikalstama invazija ir okupacija”, atkreipiamas dėmesys į eilines užsienio priešininkų invazijas į Rusiją, skaitytojai raginami suprasti karą “Rusijos akimis”.
“Diplomatijoje reikia stengtis matyti su strategine empatija, stengtis suprasti savo priešininkus”, – teigiama laiške. “Tai nėra silpnumas – tai išmintis.”
“Nuo 2007 m. Rusija ne kartą įspėjo, kad NATO ginkluotosios pajėgos prie Rusijos sienų yra netoleruotinos – lygiai taip pat, kaip dabar JAV būtų netoleruotinos Rusijos pajėgos Meksikoje ar Kanadoje arba kaip 1962 m. sovietų raketos Kuboje”, – rašoma laiške. “Rusija taip pat pabrėžė, kad NATO plėtra į Ukrainą yra ypač provokuojanti”.
Laiške, kuris pasirodė “Times” spausdintinio leidinio 5 puslapyje, išdėstyta pagrindinių JAV nacionalinio saugumo pareigūnų, politikų ir kitų asmenų perspėjimų apie NATO plėtros pavojų istorija, kuri buvo išsakyta XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir 2008 m., kai tuometinis JAV ambasadorius Rusijoje ir dabartinis CŽV direktorius Viljamas Bernsas (William Burns) perspėjo valstybės sekretorę Kondolizą Rais (Condoleezza Rice) nesiekti Ukrainos narystės NATO.
Prie teksto pridedama Maskvos ir Vakarų santykių blogėjimo laiko juosta (žr. žemiau), kuri prasideda nuo 1990 m., kai valstybės sekretorius Džeimsas Beikeris (James Baker) patikino Rusiją, kad NATO nesiplės į rytus, iki Rusijos invazijos praėjusių metų vasarį.
“Apskritai NATO plėtra yra pagrindinis militarizuotos JAV užsienio politikos, kuriai būdingas vienašališkumas, pasižymintis režimų keitimu ir prevenciniais karais, bruožas”, – teigiama laiške, kuriame nurodoma, kad Vašingtono “nesėkmingi karai” Irake ir Afganistane buvo du iš rezultatų.
JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo, kad Vašingtonas ir toliau teiks pagalbą Kijevui “tiek, kiek reikės”. Laiško signatarai baiminasi, kad tai yra eskalacijos, galinčios baigtis katastrofa, receptas.
“Kaip drąsiai ir nepaliaujamai perspėjo Danas Ellsbergas, mes – pasaulis – vėl atsidūrėme ant branduolinės ribos, galbūt arčiau jos nei bet kada anksčiau. Reikia tik vieno žingsnio, kad žengtume per ją, ir tada mūsų žingsniai baigsis visiems laikams”, – sakoma Eizenhauerio žiniasklaidos tinklo (Eisenhower Media Network), finansavusio viso puslapio reklamą, išplatintame pareiškime. “Jei tai nėra pakankama priežastis grįžti prie diplomatijos, mūsų išnykimas jau visai arti; klausimas tik dėl laiko”.
Iki šiol Jungtinės Valstijos Kijevui yra nusiuntusios karinės pagalbos už 37 mlrd. dolerių. Aukšto lygio diskusijos su Maskvos pareigūnais buvo retos, o keletas kitų subjektų, įskaitant Kiniją, Braziliją ir popiežių, ėmėsi siekti diplomatinio sprendimo.
Neaišku, koks bus Vašingtono vaidmuo ateityje, nes iš naujausių pranešimų ir Pentagono nutekintų duomenų matyti, kad administracija toliau rems Ukrainą per numatomą kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas ir tik po to galbūt iš naujo įvertins situaciją, nors pareigūnai šį teiginį paneigė.
Laiške, pavadintame “JAV turėtų būti taikos pasaulyje jėga”, Bideno administracija raginama pereiti prie derybų sprendimo, kad karas būtų užbaigtas “greitai”.
“Šią tikrovę sukūrėme ne tik mes patys, tačiau ji gali tapti mūsų pražūtimi”, – rašoma laiško pabaigoje, – “jei nepasišvęsime diplomatiniam sprendimui, kuris sustabdytų žudynes ir sumažintų įtampą”.
Laiko juosta
1990 m. – JAV patikina Rusiją, kad NATO neišsiplės link jos sienos “…NATO nebus išplėsta nė per centimetrą į rytus”, sako JAV valstybės sekretorius Jamesas Bakeris.
1996 m. – JAV ginklų gamintojai įsteigia NATO plėtros komitetą, kuris Kongreso lobizmui išleido daugiau kaip 51 mln. dolerių.
1997 m. – 50 užsienio politikos ekspertų, įskaitant buvusius senatorius, į pensiją išėjusius karininkus ir diplomatus, pasirašo atvirą laišką, kuriame teigiama, kad NATO plėtra yra “istorinio masto politinė klaida”.
1999 m. – NATO priima į savo gretas Vengriją, Lenkiją ir Čekiją. JAV ir NATO bombarduoja Rusijos sąjungininkę Serbiją.
2001 m. – JAV vienašališkai pasitraukia iš Antibalistinių raketų sutarties.
2004 m. – į NATO įstojo dar septynios Rytų Europos valstybės. NATO pajėgos atsiduria prie pat Rusijos sienos.
2004 m. – Rusijos parlamentas priėmė rezoliuciją, smerkiančią NATO plėtrą. V. Putinas atsakė, kad Rusija “atitinkamai kurs savo gynybos ir saugumo politiką”.
2008 m. – NATO vadovai paskelbė apie planus įtraukti į NATO Ukrainą ir Gruziją, kurios taip pat ribojasi su Rusija.
2009 m. – JAV paskelbė apie planus dislokuoti raketų sistemas Lenkijoje ir Rumunijoje.
2014 – teisėtai išrinktas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo nuo smurto į Maskvą. Rusija nušalinimą laiko JAV ir NATO šalių įvykdytu perversmu.
2016 m. – JAV pradėjo didinti karių skaičių Europoje.
2019 m. – JAV vienašališkai pasitraukia iš Vidutinių branduolinių pajėgų sutarties.
2020 m. – JAV vienašališkai pasitraukia iš Atviros oro erdvės sutarties.
2021 m. – Rusija pateikia derybų pasiūlymus ir kartu siunčia daugiau pajėgų prie sienos su Ukraina. JAV ir NATO pareigūnai nedelsdami atmeta Rusijos pasiūlymus.
2022 m. vasario 24 d. – Rusija įsiveržia į Ukrainą ir pradeda Rusijos ir Ukrainos karą.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. gegužės 17 d. “National security experts: War in Ukraine is an ‘unmitigated disaster’” svetainėje responsiblestatecraft.org.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: Gegužės 14 d. Ukrainos Dniepropetrovsko srities Červonohrihorivkos kaimo kapinėse, Ukrainos Dniepropetrovsko srityje, švieži Ukrainos karių, žuvusių ginantis nuo Rusijos okupantų, kapai.