Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. gegužės 19 d. nachdenkseiten.de.
Jens Berger. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Wolodymyr Selenskyj ir Olaf Scholz dabar yra geri draugai ir kreipiasi vienas į kitą “tu”. O kaip sveikinimo dovaną “brangiajam Volodymyrui” per jo vizitą Berlyne jam buvo įteikti 2,7 mlrd. eurų vertės ginklai. Dėl to bendra Vokietijos Federacinės Respublikos suteikta pagalba viršijo dešimt milijardų eurų, kaip “brangusis Olafas” išdidžiai pasakojo savo naujajam draugui. Dabar Vokietija yra antra pagal dydį paramos teikėja po JAV. Brangusis Volodymyras” padėkojo už tai Vokietijos mokesčių mokėtojams, bet kartu perspėjo, kad ateityje Vokietija turėtų tapti didžiausia rėmėja. Tačiau Vokietija jau dabar tokia yra, jei įskaičiuosime išlaidas, kurias sukelia ekonominis karas prieš Rusiją. Jei suskaičiuotume visas Vokietijos karo politikos išlaidas, gautume milžinišką 577 mlrd. eurų sumą. Ir kas turi už tai sumokėti? Žinoma, mokesčių mokėtojai. Skaičiuojant vienam namų ūkiui, “brangusis Volodymyras” mums kainuoja išdidžius 14 000 eurų.
“Ertüchtigungsbeihilfe” – jau vien šis terminas būtų karštas kandidatas į metų nevartotiną žodį. Turima omenyje ne nauja socialinė išmoka nukentėjusiems nuo aukštų energijos kainų, o Ukrainos ginklų pirkimo finansavimo programa. Susumavus tiesioginę Vokietijos vyriausybės pagalbą Ukrainai, greitai susidursite su šiais nevartotinais žodžiais, kurie ne itin sumaniai maskuoja faktą, kad kalbama apie ginklų tiekimą. Praėjusių metų gruodžio mėn. duomenimis, “stiprinanti pagalba” (vok. “Ertüchtigungsbeihilfe”) siekia 1,36 mlrd. eurų. Be to, tiesiogiai tiekiama ginklų už 534 mln. eurų, tačiau ši vertė yra akivaizdžiai per maža, nes pristatyti ginklai buvo apskaitomi pagal dabartinę jų vertę, o Ukrainai perduotos iš dalies pasenusios ginklų sistemos dažnai jau buvo beveik visiškai nurašytos. Jei šie ginklai būtų apskaitomi pagal jų “gatvės vertę” – kaip paprastai būna su narkotikais – čia taip pat būtų suskaičiuoti keli milijardai.
Ginklų tiekimą, kuris priskiriamas sąvokai “žiediniai mainai” – dar vienam kandidatui į “metų žodį”, – ne taip lengva apskaityti. Vokietija perduoda ginklus Rytų Europos valstybėms, kurios savo ruožtu perduoda Ukrainai ginklų sistemas iš savo atsargų, naudingesnių Ukrainai.
Iš viso 20222 m. gruodžio mėn. dėl šių meistriškai žemyn nuleistų skaičių karinė pagalba sudarė 2,36 mlrd. eurų. Prie šios sumos pridėta 2,5 mlrd. eurų humanitarinės pagalbos ir 1,3 mlrd. eurų tiesioginės finansinės pagalbos, t. y. padovanotų pinigų. Sudėjus naujausias aukas, gaunama apvali dešimties milijardų eurų suma.
Ši suma taip pat dažnai minima, kai kalbama apie Vokietijos pagalbą; žinoma, visada lyginant su daug didesne 73,1 mlrd. eurų suma, kurią, kaip teigiama, savo nacionaliniame biudžete pagalbai Ukrainai sutelkė JAV. Mintis: kadangi Vokietija suteikė mažiau nei septintadalį JAV pagalbos, Vokietija yra šykšti. Tačiau tai yra melžėjos (t. y. naivus) skaičiavimas.
Juk Vokietija, priešingai nei JAV, yra ES dalis ir bendrai finansuoja ES bei jos institucijas, per kurias oficialiai apskaitoma didelė dalis ES valstybių narių pagalbos Ukrainai. Ir tai nėra maža suma. Vien pagal finansinę pagalbą, t. y. pinigines dovanas, ES užima pirmąją vietą, lenkdama JAV, su 30,32 mlrd. eurų suma. Taigi pridėjus maždaug 24 proc. 35 mlrd. eurų ES paramos, kuri atitinka Vokietijos dalį ES finansavime, gauname 18,4 mlrd. eurų Vokietijos pagalbos Ukrainai išmokų. Tai yra gerokai daugiau vienam gyventojui ir BVP atžvilgiu nei JAV mokama pagalba.
Bet, žinoma, tuo viskas nesibaigia. Netiesioginės išlaidos yra daug didesnės nei tiesioginės karo politikos išlaidos. Tai prasideda nuo 100 mlrd. eurų siekiančio “specialiojo turto”, kurį Vokietijos vyriausybė suteikė Bundesverui kaip “permainų kalbos” (vok. “Zeitenwende”) dalį. Žinoma, tai nebus istorijos pabaiga, tačiau šis apytikris skaičiavimas yra tik apie jau kiekybiškai įvertinamas karo politikos išlaidas, kurias patiria Vokietijos mokesčių mokėtojai. Ir čia didžiausią dalį sudaro netiesioginės išlaidos dėl ekonominio karo, kurį Vokietija kariauja prieš Rusiją, reaguodama į karą Ukrainoje, pasekmių.
Vokietijos vyriausybė sutelkė ištisus 250 mlrd. eurų, kad sušvelnintų su sankcijomis susijusių energijos kainų augimą vartotojams ir ekonomikai. Be to, yra 34,5 mlrd. eurų, kuriuos valstybė turėjo tiesiogiai surinkti, kad “išgelbėtų” energijos prekybos bendrovę “Uniper”, kuri į sunkumus pateko tik dėl to, kad neteko rusiškų gamtinių dujų tiekimo.
Jei reikėtų skaičiuoti aštriu pieštuku, tektų pridėti ir mokestinių pajamų trūkumą, kuris daugiausia susidarė dėl ekonomikos nuosmukio, atsiradusio dėl kainų šoko, kurį sukėlė sankcijų politika. Mokesčių apskaičiavimo darbo grupė nustatė milžinišką 164,6 mlrd. eurų sumą 2022-2024 metams.
Sudėję visus šiuos skaičius, gausime milžinišką 577,4 mlrd. eurų sumą – daugiau nei 14 000 eurų vienam namų ūkiui! Už tokią sumą beveik galima įsigyti šilumos siurblį.
Sakyčiau, kad “brangusis Volodymyras” gali būti labai dėkingas. Jo naujasis draugas, brangusis Olafas, yra nepaprastai dosnus… galbūt ne pats, bet jo valdomų piliečių vardu.
Šiame kontekste taip pat rekomenduojame šiuo metu daug diskutuojamą Jeffrey Sachso komentarą:
Pastaba sapereaude: šis straipsnis sukėlė daugybę reakcijų, pavyzdžiu pateikiame du laiškus redaktoriui.
1-asis laiškas redaktoriui:
Gerbiamieji,
labai dėkoju už straipsnį, kuriame parodomas siaubingas pinigų švaistymas Ukrainai. Vis dėlto šią įvykių raidą buvo galima numatyti ir kai kas ją taip pat numatė. Pridedu 2014 10 29 Drezdeno “Sächsische Zeitung” išspausdintą interviu šia tema su rašytoju Eugenu Ruge. Interviu, be kita ko, buvo kalbama apie tuo metu gilėjančią krizę Ukrainoje ir galimas jos pasekmes.
Eugen Ruge apie Ukrainą 2014 m.: “Tai šalis su nepotizmu, korupcija, pasenusiais gamybos įrenginiais; ji gali tapti dugno duobe Vakarams. Palyginti su ja, Graikija tikriausiai yra klestinti oazė”. Per tą laiką ji tapo ta statine, kaip įspūdingai rodo jūsų straipsnis.
Be to, jis įvardija ir daug klaidingų Vakarų įsivaizdavimų apie Rusiją, ypač susijusių su gyventojų mentalitetu. O jo atsakymas į klausimą apie išeitį iš krizės ypač įdomus žvelgiant retrospektyviai: “Vienintelė išeitis – federalistinės struktūros. Toms šalies dalims, kurios nesijaučia atstovaujamos Kijevo valdžios, o tokių yra, reikėtų suteikti daugiau autonomijos. Geriausia būtų, kad Ukraina taptų tiltu tarp Europos ir Eurazijos Sąjungos. JAV taip pat gali būti įvairių laisvosios prekybos susitarimų narė, kodėl ne Ukraina? Jai galėtų būti naudinga ir viena, ir kita. Jai to reikėtų.” Pridėkite prie to Ukrainos neutralumą be narystės kariniame aljanse ir, manau, iš esmės turėsite tikslą, kurio siekia Rusija.
Ačiū už vertingą darbą, linkiu jums visokeriopos sėkmės ir tolesnės ištvermės!
Su pagarba
Bernd Möhler
2-asis laiškas redaktoriui
Gerbiamas pone Bergeri
Norėčiau užfiksuoti, kad nieko iš to, kas vyksta, nevyko, nevyksta ir nevyks mano vardu.
Esu įsitikinęs, kad referendume didžioji dauguma vokiečių pasisakytų prieš JAV karą kurstančią dabartinės Vokietijos vyriausybės politiką. Ypač atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacijos agresijos karą prieš tarptautinę teisę NATO išprovokavo grynai dėl geostrateginių priežasčių, tiksliau, kad jis buvo toleruojamas. Mano nuomone, dėl to NATO šalys dar kartą pažeidė tarptautinę teisę ir įvykdė nusikaltimus žmoniškumui.
NATO šalių veiksmai prieš Rusijos Federaciją Vokietijoje visuomenei “parduodami” kaip visiškai be alternatyvos. – Pavyzdžiui, JAV Johnas Josephas Mearsheimeris yra ne vienintelis (konservatyvus), labai žymus politologas, itin kritiškai vertinantis NATO “nuotykius Ukrainoje”. Žr. jo interviu “Dėl šio karo kalti Vakarai” (“Cicero. Magazin für politische Kultur”, 2022 m. birželio 29 d. ). “”Why is Ukraine the West’s Fault?” (“Kodėl dėl Ukrainos kalti Vakarai?”) – taip vadinasi viena iš jo paskaitų Čikagos universitete; kita “Ukrainos karo priežastys ir pasekmės”.
Karo kurstytojai ir trečiojo pasaulinio karo propaguotojai yra tarp mūsų. Kaip suprantu, prie jų priskiriami visi Aukštųjų rūmų ( buvusio Reichstago ) nariai,
- kurie 2022 m. balandžio 28 d. balsavo už “Parlamento frakcijų SPD, CDU/CSU, BÜNDNIS 90/DIE GRÜNEN ir FDP pasiūlymą. Ginti taiką ir laisvę Europoje – visapusiška parama Ukrainai Drs. 20/1550” balsavo “už”. Žr. tos pačios dienos protokolo priedą “Vokietijos Bundestago 31-oji sesija, ketvirtadienis, 2022 m. balandžio 28 d. Galutiniai vardinio balsavimo Nr. 1 rezultatai”.
- kuris įvyko 2022 m. birželio 3 d. dėl “Federalinės vyriausybės įstatymo projekto. Įstatymo dėl “Specialiųjų aktyvų [ = skolų ] Bundesvero įsteigimo” (Bundesvero specialiųjų aktyvų įstatymo – BwSVermG) projektas”. Drs. 20/149 ir 20/2090″ balsavo “už”. Šiuo klausimu žr. protokolo priedą “Vokietijos Bundestago 42-oji sesija, penktadienis, 2022 m. birželio 3 d. Galutinis vardinio balsavimo Nr. 6 rezultatas”.
Kiekvienas Vokietijos pilietis / pasaulio pilietis turėtų gerai įsiminti šias pavardes!
Malonūs linkėjimai
Roland Weinert.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. gegužės 19 d. pavadinimu „14.000 Euro pro Haushalt – die Kosten der deutschen Kriegspolitik sind gigantisch“ svetainėje nachdenkseiten.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: ekrano nuotrauka
