Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. gegužės 31 d. nachdenkseiten.de.
Jürgen Hübschen. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Jau kelis mėnesius Rusija atakuoja Kijevą dronais ir raketomis. Dabar, po masinės dronų atakos prieš Maskvą, kurią patvirtino ir Rusijos pusė, įvyko naujausias posūkis šio karo eskalacijos spiralėje, kol kas dar tik eskaluojančioje. Atsižvelgiant į tai, reikėtų kelti klausimą, ką iš tikrųjų reiškia šis “Vakarų” ne kartą suformuluotas paramos Ukrainai šūkis “Taip ilgai, kaip reikės” (angl. “As long as it takes”). Nuo JAV prezidento J. Bideno iki ES Komisijos pirmininkės M. von der Leyen, Vokietijos kanclerio F. Scholzo ir Vokietijos gynybos ministro A. Pistoriuso šis šūkis kartojamas nuolat. Kyla klausimas, ar tai yra saugumo strategija, o gal net tikslas, ir ką šis teiginys iš tikrųjų reiškia.
Galimos šios interpretacijos:
1. kol Rusija savanoriškai išves savo karius iš Ukrainos, nes Maskvoje suprato, kad šaliai gresia pasaulinė tarptautinė izoliacija?
Tam nėra jokių požymių. Be to, galima kalbėti tik apie JAV ir Europos izoliaciją, nes dauguma JT valstybių narių smerkia karą, bet nedalyvauja sankcijose Rusijai ir tikrai ne šalies izoliavime.
2. Kol Rusija išves savo karius iš Ukrainos, nes suprato, kad užsibrėžtų tikslų neįmanoma pasiekti nei politiniu, nei kariniu požiūriu?
Tam taip pat nėra jokių rodiklių, veikiau atrodo, kad dabartinė Rusijos strategija atrodo vis sėkmingesnė. Maskvoje pripažįstama, kad pradinis puolamasis metodas, taip pat ir dėl nepakankamo kariuomenės dislokavimo, buvo klaida ir žlugo. Vadovaujant naujam generolui Surovikinui, Rusija padarė išvadas ir rėmėsi gynybine strategija, naudodama kuo daugiau atraminės ginkluotės, pavyzdžiui, artileriją, bepiločius lėktuvus ir raketas.
Ukrainos pralaimėjimas Bachmute ir atakos prieš Kijevą bei kitus Ukrainos miestus ir objektus yra įrodymas, kad ir kaip ši nauja strategija įgyvendinama. Atrodo, kad dabartinis Rusijos vyriausiasis vadas Ukrainoje generolas Gerasimovas laikosi šios strategijos. Atrodo, kad Maskva taip pat laikosi Ukrainos oro gynybos priemonių naikinimo strategijos. Jei raketų ir bepiločių orlaivių, kuriais Rusija atakavo Kijevą, skaičius ir Ukrainos informacija apie tai, kiek jų numušė jų pačių priešlėktuvinė gynyba, yra teisingi, tai tik laiko klausimas, kada Ukraina bus “iššaudyta”, kartu su milžiniškomis išlaidomis raketoms, kurių kiekviena kainuoja nuo 400 000 iki milijono eurų.
3. Kol Ukraina, remiama Vakarų sąjungininkų, atgaus visas Rusijos okupuotas teritorijas, įskaitant Krymą, ir kariniu požiūriu laimės karą?
Tuo tarpu “Vakaruose” apie tai apskritai niekas nekalba. Vietoj to, išskyrus patį prezidentą Selenskį, atrodo, kalbama tik apie tai, kad pasiektas “įšaldytas konfliktas”, nors ir nepaaiškinant, kas bus po to.
4. Kol Ukrainos prezidentas supras, kad durys į derybas ilgai neatsivers, ir pateiks Maskvai pasiūlymą derėtis?
Atrodo, kad tai neįmanoma, nes prezidentas Selenskis – priešingai nei 2022 m. kovą – ne kartą teigė ir tebetvirtina, kad apie derybas negali būti nė kalbos, kol paskutinis Rusijos karys nepaliks Ukrainos.
5. Kol prezidentas J. Bidenas nepareikš prezidentui V. Putinui, kad JAV yra pasirengusios deryboms be išankstinių sąlygų vadovaujant JT generaliniam sekretoriui?
Šis variantas šiuo metu taip pat nerealus, nes JAV prezidentas, nepaisant vis dažniau pasigirstančių kritiškų balsų JAV, ypač iš Pentagono, nerodo jokių nuomonės pokyčių šia linkme. Be to, JT generalinis sekretorius A. Guterresas nesiėmė jokios iniciatyvos šia linkme. 6.
6. Kol Europos politiniai lyderiai supras, kad sankcijos Rusijai neduoda, o gal dar neduoda norimo poveikio?
Pastebimi geostrateginiai poslinkiai vystosi “Vakarų” nenaudai, ir galiausiai atrodo, kad būtų klaidinga vasališkai sekti JAV, nes šios supervalstybės interesai nesutampa su Europos interesais.
7. Kol finansinė našta ir su ja susiję ekonominiai pokyčiai taps nebepakeliami (nepakeliami) JAV vyriausybės ir (arba) Europos vadovų požiūriu?
Dabartiniai ekonominiai rodikliai galėtų būti to požymis. Be to, pastebima didelė infliacija ir kainų augimas, kurių vis didesnė gyventojų dalis akivaizdžiai nebegali pakelti.
8. Iki tol, kol JAV ir (arba) vienos ar kelių Europos šalių gyventojai nebepalaikys savo vyriausybių sprendimų?
Tokia raida gali tapti lemiamu veiksniu artėjančiuose rinkimuose. Atitinkama tematika žiniasklaidoje arba viešos demonstracijos ir protestai galėtų prie to labai prisidėti.
9. Kol – ir to taip pat nederėtų atmesti – šis karas vis labiau eskaluosis iki tiesioginės karinės konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos?
Tai būtų situacija, kurios nebegalima apskaičiuoti ir kontroliuoti, tikriausiai kartu su gaisru Europoje, nuo kurio JAV (vėl) apsaugotų Atlanto vandenynas. Tuo tarpu kai kurios raudonos linijos, regis, vėl ir vėl buvo peržengiamos be pasekmių, tačiau jei dronų ataka prieš Maskvą turėtų tapti tolesnių tiesioginių atakų prieš Rusiją pradžia, tai galėtų būti ir trečiojo pasaulinio karo pradžia. JAV prezidentas jau prieš kurį laiką įspėjo apie tai, kai buvo kalbama apie galimą naikintuvų F-16 pristatymą Ukrainai. Dabar prezidentas J. Bidenas atsisakė šios pozicijos, sutiko, kad ukrainiečių pilotai būtų mokomi valdyti F-16 JAV, taip pat atšaukė savo išlygą dėl F-16 pristatymo iš Europos šalių.
10. Kol dėl Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo visi ankstesni svarstymai taps nebeaktualūs?
Šiame kontekste reikėtų priminti, kad tuometinė JAV vyriausybė pateisino dviejų branduolinių ginklų numetimą ant Hirosimos ir Nagasakio, teigdama, kad norėjo kuo greičiau užbaigti karą, kas iš tiesų pasitvirtino.
Šie aiškinimo bandymai nepretenduoja būti išsamūs, be to, labai tikėtina, kad “Vakarų” politinių lyderių nuomonės dėl to, ką iš tikrųjų reiškia tas “kiek tik reikės”, nesutampa.
Apibendrintas vertinimas
Jokia Vakarų vyriausybė neturėtų suteikti Ukrainai saugumo garantijų ir neturėtų sudaryti įspūdžio, kad ji tai daro. Ukraina ginasi nuo Rusijos puolimo, kuris pažeidžia tarptautinę teisę, o “Vakarai” ją remia kariniu, ekonominiu, taip pat finansiniu požiūriu. Tačiau Ukraina ne gina JAV ar Europos laisvę, o vykdo JAV tarpinį karą prieš Rusiją, siekdama, kaip 2022 m. balandžio 25 d. po vizito Kijeve pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas III, “susilpninti Rusiją, kad ji daugiau niekada nebegalėtų inicijuoti tokio karo”. Šiame kontekste taip pat svarbu prisiminti JAV prezidento J. Bideno pareiškimą 2022 m. kovo 26 d. Varšuvoje sakytoje kalboje, kai jis, kalbėdamas apie V. Putiną, pažodžiui pasakė: “Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje”. (“For God’s sake, this man cannot remain in power”).
Jei būtų tiesa, kaip nuolat teigiama, kad Ukraina gina “Vakarų vertybes” – kad ir kas jas apibrėžtų, – tuomet “Vakarai” logiškai turėtų paremti Ukrainą savo kariais kovoje su Rusijos pajėgomis. Tačiau JAV ir visos Europos vyriausybės tai atmeta.
Lieka klausimai dėl “Vakarų” saugumo politikos strategijos ir aiškaus visų karinių, ekonominių, socialinių ir finansinių paramos Ukrainai priemonių tikslo. Dabartinis atsakymas yra toks: tokios strategijos ir apibrėžto tikslo nėra, nebent Europa priimtų arba jau priėmė JAV poziciją, būtent: “Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje”, kas prilygsta vyriausybės pasikeitimui Maskvoje, ir … “matyti Rusiją susilpnintą iki tokio laipsnio, kad ji negalėtų daryti tokių “gerų” dalykų, kokius darė įsiverždama į Ukrainą”, kas prilygsta karinei pergalei prieš Rusijos pajėgas Ukrainoje. Taigi, jei JAV vyriausybė apibrėžė “Vakarų” tikslą Ukrainos kare, tai būtų visų Europos vyriausybių saugumo politikos nesėkmė, taip pat ir jų pačių piliečių atžvilgiu.
Bet kadangi tai geriausiu atveju yra prielaida, saugumo politikos strategijos ir aiškaus tikslo klausimas lieka neatsakytas, ir nėra jokių ženklų, kad artimiausiu metu tai pasikeis. Akivaizdu, kad Europos politiniai lyderiai vis dar negali sugalvoti nieko kito, kaip tik nuolat taikyti Rusijai papildomas sankcijas ir dar labiau eskaluoti situaciją tiekiant Ukrainai vis daugiau ir sunkesnių ginklų. Vis dėlto galimybė sustabdyti šį karą būtų buvusi praėjus mažiau nei mėnesiui po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai 2022 m. kovo 22 d. prezidentas A. Selenskis paragino Rusiją pradėti tiesiogines derybas. Jis pasiūlė Maskvai atsisakyti Ukrainos narystės NATO mainais į tai, kad Maskva sutiktų nutraukti ugnį ir išvesti savo karius iš Ukrainos.
Dėl Lugansko ir Donecko regionų turėjo būti surengti referendumai, kaip (dar kartą) ir dėl Krymo. Šiuo pagrindu Maskva ir Kijevas pradėjo derybas, kurios – šiandien tuo mažai kas abejoja – buvo nutrauktos spaudžiant tuometiniam Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui B. Johnsonui, kuris 2022 m. balandžio 10 d. lankėsi Kijeve.
Išvada: šią mantrą “As long as it takes” reikėtų pagaliau apibrėžti arba, kas būtų akivaizdžiai pageidautina, jos nebereikėtų ir pakeisti diplomatinės iniciatyvos, kuria būtų siekiama užbaigti karą, pradžia.
Jürgenas Hübschenas neseniai ėjo pulkininko pareigas ir vadovavo Federalinės gynybos ministerijos centriniam departamentui, kuris, be kita ko, buvo atsakingas už krašto gynybą, civilinį ir karinį bendradarbiavimą, visus civilinės ir karinės sargybos klausimus ir karo aukų sistemą. Saugumo politikos klausimais jis rašo savo tinklaraštyje Sicherheitsbulletin.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. gegužės 31 d. pavadinimu “Der Krieg in der Ukraine und das westliche Mantra des „As long as it takes“” svetainėje nachdenkseiten.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Noutrauka: pixabay
Vakarai palaiko ir kursto karą Ukrainoje, visai ne dėl to, kad jiems rupėtų ta Ukraina. Jiems lygiai tiek pat rupi ta Ukraina kaip jiems rūpi Irakas ar Afrikoje vykstantys konfliktai. Bet tai leidžia globalistams tęsti savo Great Reset – ES šalių ekonomikų griovimo procesą prisidengiant psichoze Rusijai. Juk kaip kitaip tu pasakyti žmonėms, kodėl jie turi atsisayti pigių energeitnių resursų? “Viskas dėl mūsų, Europos, pasaulio ir mūsų demokratijos”. Žinoma, visa tai yra melas, kaip ir melas buvo plandemija.