Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. birželio 09 d. www.welt.de
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų. Ištrauka.
Žalieji jau trejus su puse metų nesugeba įrengti šilumos siurblio savo partijos būstinėje Berlyne-Mitėje. Tiesą sakant, partija norėjo panaudoti savo federalinės būstinės Berlyne renovaciją ne tik patalpų remontui, bet ir šildymo sistemos atnaujinimui ir jos neutralizavimui klimato atžvilgiu. Tačiau “Der Spiegel” atliktas tyrimas rodo, kad žaliesiems iki šiol nelabai sekėsi ir teko susidurti su daugybe nesėkmių: Siurblys vis dar neveikia. Nebaigti ir kiti pertvarkymo darbai.
(…) Pastatų energetikos įstatymu vicekanclerio ir ekonomikos ministro Roberto Habecko partija nori pastūmėti ekologinį posūkį (vok. Wärmewende). Tai palies ir senus pastatus, pavyzdžiui, Žaliųjų partijos būstinę. Kad pastatą būtų galima šildyti “atsinaujinančiu būdu”, reikėjo nutiesti sudėtingą vamzdžių ir kabelių sistemą. Įrengimas buvo ypač sudėtingas.
Tačiau problemos, matyt, yra gilesnės: kad siurblys apskritai veiktų ir paskirstytų šilumą name, reikia išgręžti gilią skylę geoterminiam zondui, kaip ir daugelio modelių atveju. Tam reikia leidimo, specialios mašinos ir apmokyto personalo. Dar visai neseniai specialią gręžimo mašiną buvo galima pakelti per stogą į vidinį biuro kiemą.
Išsamiau apie tai Borisas Reitschusteris praneša savo populiarioje interneto svetainėje:
(…) “2019 m. viduryje žalieji nusprendė rekonstruoti savo būstinę. Karšta vasara, klimato protestai, iš dalies daugiau nei 25 proc. apklausose – visiems būstinėje buvo aišku, kad ekologinės partijos būstinė nebegali būti šildoma dujiniu katilu”, – rašo “Spiegel” (mokamas straipsnis): “Taigi Žaliųjų partijos vadovybė nusprendė ne tik suremontuoti patalpas, bet ir tuo pačiu metu įgyvendinti vidaus šildymo pakeitimą. Tuometiniai vadovai: Annalena Baerbock ir Robertas Habeckas”.
Statybos darbai tuomet prasidėjo 2019 m. pabaigoje. “Pirmiausia atstatysime namą, o paskui šalį”, – 2020 m. vasarą didingai pareiškė tuometinis federalinis vykdomasis direktorius Michaelis Kellneris. Dabar liūdnai pagarsėjusio valstybės sekretoriaus Patricko Graicheno svainis (kaip ir pastarasis dar visai neseniai) yra Habecko Ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius.
Tačiau po skambių pranešimų sekė katastrofa: “Tada pasidarė sunku. Trūko amatininkų, pastato struktūra kėlė problemų, prasidėjo rinkimų kampanija – ir pastato savininko neviltis augo”, – rašo “Spiegel”. Projektas buvo pernelyg ambicingas – “kaip ir rinkimų kampanija, kad Annalena Baerbock taptų kanclere. Žaliųjų partija patyrė didžiulę nesėkmę. Ir mažajame, dėl šilumos siurblio”.
Pasak pranešimo, pagrindinė problema – šilumos tiekimas: “Kad seną pastatą būtų galima šildyti atsinaujinančiu būdu, reikia įrengti sudėtingą vamzdžių ir kabelių sistemą. Patalpos turi būti šildomos ne radiatoriais, o vėdinimo sistema. Šią sistemą reikėjo įrengti visur biure – o tai sename pastate yra labai sudėtinga.”
Ir, pasak ministro Habecko, būtent tokie šilumos siurbliai nuo 2024 m. turės būti įrengti senuose pastatuose visoje šalyje. Tai sunkiai pranokstamas absurdas. Ir parodo, kokia atitrūkusi nuo realybės yra ekopartija. (…)
Tai tikra satyra
“Tuo tarpu didžiulė statybų aikštelė traumuoja federalinės būstinės darbuotojus”, – toliau rašo “Spiegel”: “Vis dažniau skundžiamasi statybų triukšmu, taip pat ir viešbutyje, kuris įsikūręs tiesiai virš būstinės. Jie sako, kad ten esančius svečius kartas nuo karto erzina ankstyvą rytą vykstantys plaktukų daužymai, kasinėjimai ir gręžimai”.
Visos trejus su puse metų truksiančio šilumos siurblių projekto išlaidos, kai bus baigti visi darbai (planuojama, kad tai įvyks trečiąjį ketvirtį), sieks ne mažiau kaip penkis milijonus eurų.
Likimo ironija: jei bus laikomasi grafiko, šilumos siurblys pradės veikti kaip tik prieš atitinkamą Habecko įstatymą.
Tragikomiška istorija turi ir gerąją pusę: vėliau, kai nebebus galima paneigti mūsų valstybės ir visuomenės žaliosios pertvarkos nuniokojimo, niekas negalės sakyti, kad negalėjo to numatyti.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
