Vokietija: valgyti ledus yra nepadoru, o viešai demonstruoti penį – tolerantiška

Demokratija Ideologijos kritika Nuomonė

Kaip mūsų tradicijos ir kultūra apverčiamos aukštyn kojomis.

Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. liepos 24 d. reitschuster.de.

Boris Reitschuster. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Komentaras sapereaude: šis straipsnis sukėlė daug diskusijų Vokietijoje ir atspindi tai, ką galvoja daugelis šalies gyventojų. Žinomo žurnalisto Boriso Reitschusterio naujienų portalas per mėnesį sulaukia net iki 53 mln. peržiūrų.


Negaliu apsakyti, kaip džiaugiuosi, kad mano tėvams nereikia patirti interneto amžiaus. Nes tai, ką jiems tektų stebėti diena iš dienos, jiems tikrai būtų didžiulė našta.

Tai labai gerai supratau šiandien, kai “Twitter” tinkle pamačiau nuotraukas iš Kristoforo gatvės dienos (“Christopher Street Day”, CSD) Berlyne. Valdantysis meras Kai Wegneris (CDU) ne tik pagerbė renginį savo dalyvavimu. Krikščionis demokratas net susibičiuliavo su CSD bendruomene. Citata: “Mano tvirtas įsipareigojimas šiam Berlyno Senatui yra toks: mes norime pakeisti Konstitucijos 3 straipsnį. Į jį turi būti įtraukta seksualinė tapatybė. Toks yra mano pažadas”, – šeštadienį sakė Wegneris. “Mes kartu su jumis kartu pasieksime, kad tai būtų padaryta”.

Nereikia būti jautriam, kad vaizdai iš CSD atrodytų atstumiantys – ypač kai supranti, kad įvykio vietoje buvo vaikų. Viena vertus, kaip dalyvių vaikai, kita vertus, kaip atsitiktiniai praeiviai.

“Buvau socializuotas kairiųjų aplinkoje ir išmokau, kad kairioji politika gina darbininkų ir pensininkų interesus ir taip apsaugo plačiąją viduriniąją klasę rinkos ekonomikoje.
Kiekvienas, kuris bando tai parduoti kaip kairiąją politiką, yra ligotas asilas.”

“Kiekvienas, kuris lygina ekstremalius fetišus, tokius kaip BDSM, šuniukų ir sauskelnių fetišas, su nekenksmingu nudistų paplūdimiu ir tvirtina, kad šiuos fetišus galima be jokių problemų demonstruoti vaikams “Pride” demonstracijose, yra beprotis. Tai taip paprasta.”

Pirma mintis, kai pamačiau šias nuotraukas, buvo: kaip į jas reaguotų mano seni tėvai? Arba kaip į šias nuotraukas būtų reagavusios mano dukros, kai buvo mažos?

Aš esu už toleranciją, vienas geriausių mano draugų ir artimas giminaitis yra homoseksualūs, daug pažįstamų taip pat. Ir daugelį jų baisiai jaudina tai, kad ši tema nuolat figūruoja naujienose. Jie nori ramybės, o ne kasdien naujienų, kurios sukasi apie jų seksualinę orientaciją – ir kur ji jiems nuolat brukama į akis.

Būtent taip tai ir matau.

Ir mane tiesiog pribloškia visiškai dvigubi standartai, kurie mums tapo tokie įprasti, kad jų beveik nebepastebime.

Kaip tik praėjusią savaitę pranešiau, kad laikraštyje “Süddeutsche Zeitung” vienas apžvalgininkas, 2015 m. atvykęs į Vokietiją kaip pabėgėlis iš Sirijos, piktinosi, kad moterys čia viešai valgo ledus ir kad tai yra nepadoru.

Dabar prašau man paaiškinti: Kaip gali būti, kad ledus viešai valgančios moterys daliai gyventojų, ypač tiems, “kurie čia gyvena ne taip seniai”, yra nepadoru ir primesta, o viešas lytinių organų demonstravimas keistai apsirengus vidury miesto yra tolerancijos ir spalvingumo ženklas?

Taip pat keista, kad sirų autorius Süddeutsche Zeitung savo straipsnyje nesipiktina dėl to.

Mano giliausiu įsitikinimu, kiekvienas gali daryti ką nori privačiai, jei tik tai daroma abipusiu sutarimu ir tarp suaugusiųjų.

Ir jei tai neturi įtakos trečiosioms šalims.

Kiekvienas gali išeiti į gatves dėl savo reikalo.

Jei jie laikosi bendrų mūsų visuomenės civilizacinių normų.

Tačiau tai, ką patiriame, primena absurdo romaną: kasdienybė, šiuo atveju ledų valgymas, paskelbiama iškrypimu, o iškrypimas – lytinių organų demonstravimas fetišo apranga – paskelbiamas normalumu.

O Bundestage jie džiaugiasi, ir net Bundestago pirmininkė tam džiugiai pritaria:

“Bundestagas pagaliau prisijungė: “HappyPride”. Ačiū visiems dalyvavusiems!”

Kas už to slypi? Kalbama apie kultūrinį karą. Apie tradicinės visuomenės su jos senosiomis vertybėmis ir pamatais, tokiais kaip šeima, iširimą.

Tai būtina, kad būtų įvykdyta “didžioji transformacija”, visiškas mūsų visuomenės pertvarkymas. Tai pavyks tik tuo atveju, jei pakankamai žmonių bus išrauti, atitolinti nuo savo tradicijų, kilmės ir ištakų. “Drąsiame naujame pasaulyje” turi būti sukurtas “naujas žmogus”. Šį kartą ne pagal Lenino, o pagal jo dvasinio giminaičio, WEF vadovo Klauso Schwabo šūkį: “2030 m. jūs nieko neturėsite ir būsite laimingi”.

Galbūt skamba banaliai, bet taip ir yra: Man tai primena Sodomos ir Gomoros istoriją iš Biblijos.

Ir vėlyvąjį Romos dekadansą.

Žinome, kur tai nuvedė.

Vis dažniau pavydžiu savo tėvams. Jiems abiem artėja 90 metų. Jiems tikriausiai nereiks patirti to, kas blogiausia.


Šis tekstas pasirodė 2023 m. liepos 24 d. pavadinimu “Eisessen ist obszön, öffentliche Zurschaustellung von Penissen ist tolerant” svetainėje reitschuster.de.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Nuotrauka: Sven Volkens/Wikicommons/CC BY-SA 4.0/Archivbild von 2018

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.