Aštri kritika dėl “autoritarinės” Briuselio politikos.
Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. liepos 26 d. reitschuster.de.
Kai Rebmann. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Kritiški balsai mėgsta apibūdinti ES galios aparatą kaip vilką avies kailyje. Pasak jų, Briuselio struktūros vis labiau primena centralizuotą Europos valstybę, kuri vis dažniau bando apriboti savo valstybių narių autonomiją.
Tačiau, siekiant suteikti visam šiam reikalui demokratinio teisėtumo regimybę, ES valstybėms narėms netgi leidžiama balsuoti dėl naujų Briuselio teisėkūros iniciatyvų. Arba tiksliau: pritarti! Kritikai įtaria, kad, deja, tik retais atvejais gali būti kalbama apie balsavimą laisvo valios ar nuomonės išreiškimo prasme.
Neseniai karštas diskusijas, be kita ko, sukėlė laipsniškas vidaus degimo variklio atsisakymas. Nuo 2035 m. Europos keliuose nebus registruojamos naujos benzinu ar dyzelinu varomos transporto priemonės. Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, pavasarį Vokietija kelias savaites blokavo šį įstatymą ir prastūmė išimtis “klimatui neutraliems sintetiniams degalams”.
Beveik nebuvo pranešta apie tai, kad Bulgarija, Italija ir Rumunija susilaikė nuo balsavimo, o Lenkija buvo vienintelė šalis, balsavusi prieš. Dabar Lenkija nusprendė kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl, jos nuomone, “autoritarinės ES klimato politikos”.
Varšuva kreipiasi į ESTT
Vidaus degimo variklių draudimas yra tik vienas iš keturių punktų, kuriuos aštriai kritikuoja Lenkijos nacionalinė konservatyvioji vyriausybė. Beveik prieš dvi savaites Varšuva pateikė skundą ETT dėl neseniai priimtų ES reglamentų dėl žemės naudojimo, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės. Po to praėjusią savaitę buvo pateikti skundai dėl draudimo nuo 2035 m. eksploatuoti vidaus degimo transporto priemones, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslo sumažinimo ir tolesnio nemokamų CO₂ sertifikatų išdavimo apribojimo.
Lenkijos aplinkos ir klimato ministrė Anna Moskwa per “Twitter” šį žingsnį pagrindė retoriniu klausimu: “Ar Sąjunga nori autoritetingai nuspręsti, kokiomis transporto priemonėmis lenkai turi važinėti ir ar Lenkijoje kils energijos kainos?” Ir nepartinė politikė nedviprasmiškai tęsė: “Lenkijos vyriausybė neleis Briuselio diktatui”.
Paprastai tariant: Moskva išdrįso savo šalies ir jos piliečių nacionalinius interesus iškelti aukščiau už ES interesus – taigi daryti būtent tai, ko Briuselis labiausiai bijo. Taikydamas nagrinėjamam pavyzdžiui, ministras tai aiškina taip: “Mūsų atveju draudimas eksploatuoti automobilius su vidaus degimo varikliais visiškai prieštarauja (nacionalinei) klimato politikai, nes dėl to padidės anglies suvartojimas, jei turėsime didinti elektros energijos gamybą.”
Lenkijoje akmens anglimis kūrenamos elektros energijos gamybai tenka daug didesnis vaidmuo nei daugelyje kitų ES šalių. O kadangi Moskva, matyt, išmano rinkos dėsnius ir moka skaičiuoti, ji žino: priverstinis perėjimas prie elektroninių automobilių lems didesnį elektros energijos poreikį, taigi ir didesnes sąnaudas.
Prekyba ES išmetamųjų teršalų leidimais – išlaidų spąstai
Šis blaivus faktas leidžia vyriausybei Varšuvoje pereiti prie antrojo ir trečiojo jos dabartinio skundo ESTT punktų. Iš šalių, kurios, kaip ir Lenkija, didžiąją dalį energijos gamina iš anglies, Briuselis reikalauja mokėti didelius mokesčius. Magiškas žodis šiame kontekste yra “ES prekyba apyvartiniais taršos leidimais”. Tai yra ne kas kita, kaip išmetamo CO₂ kiekio kainų nustatymas. “Ypač efektyviai dirbančioms įmonėms”, taip pat galima kalbėti apie “sistemiškai svarbias įmones”, ES išduoda vadinamuosius “nemokamus sertifikatus”, t. y. nemokamus CO₂ sertifikatus, leidžiančius išmesti tam tikrą kiekį teršalų.
Šių metų kovo ir balandžio mėn. ir Europos Vadovų Taryba, ir ES Parlamentas pasisakė už esminius šios sistemos pakeitimus. Iki 2030 m., palyginti su 2005 m., išmetamo CO₂ kiekį reikia sumažinti nebe “tik” 43, o net 62 proc. Lenkijai – ir daugeliui kitų šalių – tai de facto neįmanoma.
Be to, didžiosios pramonės ir aviacijos sektoriaus įmonės negalės gauti nemokamų CO₂ sertifikatų. Be to, iki 2034 m. šių “nemokamų sertifikatų” bus visiškai atsisakyta.
Savo skunde Varšuva teigia, kad tokius plataus užmojo klimato tikslus ES gali priimti tik vienbalsiai, o ne, kaip iki šiol, kvalifikuota balsų dauguma.
Parama iš Vengrijos
Be to, Anna Moskwa taip pat ėmėsi vadinamojo ES dokumentų rinkinio “Fit for 55”. Šioje darbotvarkėje taip pat daugiausia dėmesio skiriama išmetamųjų teršalų mažinimui ir ji turės daugiau ar mažiau drastiškų pasekmių visiems ES piliečiams. Šiuo atveju skelbiamas tikslas – iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, o palyginimui bus naudojami 1990 m.
Klimato reikalų ministrė apie tai rašo, matyt, ir visos savo vyriausybės vardu: “Ne paslaptis, kad atmetėme visą priemonių paketą, mes nepritariame klimato tikslų didinimui, taip pat tam, kaip bus elgiamasi ir kaip jie nustatomi.” Lenkija atmetė paketą “Fit for 55” ne tik dėl atskirų punktų, bet ir visą paketą.
Moskva sulaukia paramos iš Vengrijos. Ministro Pirmininko Viktoro Orbano tiesiogiai pavaldus valstybės sekretorius Bence Tuzsonas praėjusią savaitę šiuo klausimu buvo atsargus, tačiau jo kritika dėl ES metodų buvo dar stipresnė. Jis apkaltino Briuselį “teisės aktų diktavimu”, kuris galiausiai tik prives prie to, kad valstybės narės anksčiau ar vėliau nebesijaus saistomos tokių reikalavimų.
Tuzsonas aiškino, kad Europos teisė neturėtų būti priešpriešinama nacionalinei teisei. Briuselis turi užtikrinti, kad ES teisė būtų suderinama su nacionaline teise, o ne atvirkščiai. Priešingu atveju šią “žalingą tendenciją” turėtų sustabdyti konstituciniai teismai arba, kaip šiuo atveju, ETT. Galiausiai valstybės sekretorius paragino sustabdyti “slaptus teisės aktus” ir “teisinių sąvokų švelninimą”, kurių siekia Briuselis.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. liepos 26 d. pavadinimu “Polen klagt gegen Klimaziele der Europäischen Union” svetainėje reitschuster.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: ES
