Pranešimų centrai sukuria įtarumo ir baimės atmosferą.
Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. rugsėjo 02 d. reitschuster.de.
Boris reitschuster. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamas įskundimų portalas su ne mažiau kaip 230 kontaktinių punktų veikia Berlyne, beveik nepastebėtas žiniasklaidos. Tai, apie ką “Stasi” viršininkas Erichas Mielkė galėjo tik pasvajoti, tampa realybe – ir pagal vyriausybės valią atsiras vis daugiau vietų: Bet kas gali įskųsti bet ką ištisą parą, taip kuriama baimės ir įtarumo atmosfera. Kaip būdinga nelaisvoms, totalitarinėms sistemoms – ir kaip turėtų būti visiškas tabu laisvoje demokratijoje.
Pasipiktinimas dėl “Berlyno registro” kyla ir iš šalies, kurioje vis dar egzistuoja atitinkama politinė sistema – Šveicarijos. Laikraštis “Neue Zürcher Zeitung” (NZZ) dabar atkreipė dėmesį į sostinėje daugelį metų žiniasklaidos nepastebimai vykdytą projektą, kuris atlieka pavyzdinę funkciją pasekėjams visoje šalyje. Mokamame straipsnyje laikraštis rašo: “Pranešimų biurai visoje šalyje kuria įtarumo atmosferą – pvz. Vokietijos sostinėje registruojami nepopuliarūs piliečių pasisakymai. Net jei pareiškimai yra leidžiami, jie – piliečiai – įtraukiami į sąrašą. Ši akcija finansuojama iš mokesčių ir neturi jokio teisinio pagrindo”.
Labai taiklus kolegų iš Šveicarijos perspėjimas: “Kas nori atkeršyti, suregzti intrigą, pakenkti kolegai, tam Vokietijoje lengva. Visoje šalyje kuriasi pranešimų apie įvairiausius incidentus centrai”. Nėra jokių objektyvių kriterijų. Atrodo, kad problema yra ne tiek tai, apie ką pranešama, kiek tai, kad tokie portalai apskritai egzistuoja. Taip yra todėl, kad incidentai, apie kuriuos pranešama, nesiekia baudžiamumo ribos, todėl jiems daugiausia taikoma teisė į saviraiškos laisvę.”
“Berlyno registrui” šioje srityje tenka pionieriaus vaidmuo. Kiekvienas iš dvylikos sostinės rajonų turi savo “registrą”, t. y. savo pranešimų biurą. Projekto interneto svetainėje jo vykdytojai rašo: “Berlyno registro tinklui priklauso ir kiti bendruomeniniai dokumentacijos centrai bei daugiau kaip 230 punktų informacijai pateikti.” 230 punktų, skirtų denonsavimui, kuris tokiu būdu itin palengvinamas. Žmonės beveik gundomi tai daryti.
Operatoriai ragina kiekvieną žmogų savo aplinkoje informuoti apie registrą – galbūt kas nors iš prigimties nėra linkęs denonsuoti ir taip pirmiausia įkalbamas tai padaryti. Interneto svetainėje taip pat nurodoma, apie ką galima pranešti: “Į Berlyno registro dokumentaciją įtraukiami incidentai, kuriuos piliečiai pastebi kasdieniame gyvenime arba patiria patys. Incidentai – tai kraštutinių dešiniųjų veikla, rasistiniai incidentai kasdieniame gyvenime ir diskriminacija įvairiose vietose. Priešingai nei policijos nusikaltimų statistikoje, į registro dokumentaciją taip pat įtraukiami incidentai, kurie nėra nusikalstamos veikos arba apie kuriuos nebuvo pranešta.”
NZZ išvada: “Galiausiai tai reiškia: piliečiai demaskuoja (vok. denunzieren) piliečius”. Ir nors aiškiai kalbama ne apie nusikalstamas veikas, projektas finansuojamas iš valstybės iždo. Kitaip tariant, žmonės turi sumokėti savo mokesčiais, kad galėtų būti apkaltinti, taip sakant, savo sąskaita.
Kalbant apie finansavimą, projekto puslapyje rašoma: “Mes, Berlyno registrai, gauname finansavimą iš Berlyno valstybinės programos “Demokratija. Įvairovė. Pagarba”. Prieš dešinįjį ekstremizmą, rasizmą ir antisemitizmą” Senato Darbo, socialinių reikalų, lygybės, integracijos, įvairovės ir kovos su diskriminacija departamento. Informacija apie valstybinę programą pateikiama Berlyno senato interneto svetainėje“. Be to, valstybės lėšos gaunamos ir iš kitų šaltinių, ir aplinkiniu būdu: “Atskiri pranešimų centrai, ypač Pankovo registras ir Friedrichshaino-Kreuzbergo registras, gauna papildomą finansavimą iš atitinkamos apygardos biuro, taip pat su projektais susijusį finansavimą iš programos “Partnerystė demokratijai”. Alice Salomon universiteto antirasistinį registrą finansuoja tik Alice Salomon universitetas”.
Į registrą galima įtraukti tik tuos incidentus, kurie atitinka Raudonųjų ir žaliųjų partijos ideologiją: “Į registrą bus įtraukti tik tie incidentai, kurie yra rasistiniai, antisemitiniai, nukreipti prieš LGBTIQ*, čigonus, neįgaliuosius ar feministus arba itin dešiniosios pakraipos ir socialiai šovinistiniai. Pavyzdžiui, apie kairiojo sparno ekstremizmą pranešti negalima. Taip pat ir apie rasizmą prieš baltuosius – nes pagal bendrą raudonųjų-žaliųjų politikos apibrėžtį tokio dalyko nėra. O apie tai, ko nėra, negalima pranešti.
Sąvokos yra lanksčios – galima pranešti apie žmogų už politiškai nekorektišką pokštą.
Yra aiškus raginimas pranešti apie kaimynus: “Į Berlyno registrus patenka incidentai iš kaimynų pastebėjimų ir patirties”.
Ankstyvuoju etapu į Berlyno registrą buvo įtrauktos net pasmerktųjų pavardės. Pavyzdžiui, biologės Marie-Luise Vollbrecht. Jos nusikaltimas: Jos teiginys, kad egzistuoja tik dvi lytys.
Registro kūrėjai į kritiką reaguoja įprastais stereotipais. Projekto vadovė Kati Beker laikraščiui “Berliner Zeitung” sakė: “Šūdmalystės (angl. shitstorms) egzistuoja nuo tada, kai mes egzistuojame. Daugiausia jų kyla iš kraštutinių dešiniųjų kampo”. Interviu Berlyno žurnalistai žemina save iki kandžių klausimų, pavyzdžiui: “Ar NZZ taip pat leido save išnaudoti transfobijos aktyvistams reklamai?”. Arba: “Ar dažniau bandoma diskredituoti jūsų incidento kroniką?”
Šiame kontekste net krikščionys demokratai (CDU) aiškiai kritikuoja: “Valstybės finansuojama informatorių sistema, skirta demokratinėms nuomonėms pliuralistinėje visuomenėje demaskuoti, yra ne pažangi, o totalitarinė ir neliberali, be to, neturi nieko bendra su įvairove”, – kovo mėnesį Bundestago debatuose sakė Sąjungos politikas Christophas de Vriesas.
Tuomet pranešimai atrodo maždaug taip: “Ant Schloßstraße ir Seelingstraße gatvių kampo aptiktas lipdukas su rasistiniu šūkiu”.
Arba: “Blankenburge, šalia AfD partijos biuro, aptikti du purškiami piešiniai, nukreipti prieš antifašizmą. Ant jų buvo užrašai “Scheiß Antifa” ir “Antifa Raus”. Purškiamaisiais dažais užrašas “Antifa Raus” buvo užrašytas ant kito purškiamo užrašo “Nazis raus”.”
Kitaip tariant, šūkiai, nukreipti prieš kraštutinių kairiųjų organizacijas, registro sudarytojams neleistini.
Kita vertus, tokie lipdukai kaip “Fuck AfD” pagal apibrėžimą aiškiai neatitinka profesionalių demaskuotojų schemos. Neapykanta ir kurstymas nėra blogis, jei jie kyla iš kairiųjų. (Pastaba: “Alternatyva Vokietijai” (AfD) yra konservatyvi partija, pasisakanti prieš privalomą skiepijimą ir nekontroliuojamą imigraciją ir vis labiau populiarėjanti).
Net lipdukas su užrašu “Yra tik dvi lytys” pagal registro logiką būtų priskirtas prie dešiniojo ekstremizmo, kaip NZZ patvirtino vienas iš vyresniųjų darbuotojų: “Tačiau ne kiekvienu atveju: “Mes žiūrime, iš ko tas lipdukas, ir jei jis yra iš AfD, tada jį įtraukiame”. Galima būtų partijos programoje perskaityti, ko partija nori”.
Galima būtų juoktis iš tokių absurdiškų ekscesų, jei tema nebūtų tokia mirtinai rimta.
Tačiau čia taip pat esama daug gudrybių. Pavyzdžiui, kalbant apie “incidentų” skaičių. “Administracija tai atvirai pripažįsta. Berlyno socialinės administracijos laiške atsakingas atvejo darbuotojas NZZ patvirtino, “kad, jo manymu, yra visiškai gerai, jei tas pats “transfobinis” lipdukas, apie kurį pranešė penki žmonės, skaičiuojamas kaip penki transfobiniai incidentai”.
Rezultatas aiškus: tada galima pageidaujant pranešti, kiek daug yra dešiniųjų neapykantos akcijų. Ir atitraukti dėmesį nuo tokių svarbių klausimų kaip užsieniečių nusikalstamumas ar priešiškumas “žmonėms, kurie čia gyvena jau seniai”. Kiekvienam, kuris apie juos bent užsimena, jau grasinama pranešimu “registruose”.
Tikslas aiškus: įbauginti žmones ir veiksmingai pakenkti Konstitucijos garantuojamai žodžio laisvei.
“Berlyno registras” yra tik ledkalnio viršūnė.
Pavyzdžiui, naujuoju Pranešėjų apsaugos įstatymu siekiama suteikti pranešėjams galimybę nebijant neigiamų pasekmių pranešti apie darbe daromus pažeidimus. Pasak NZZ, Vokietija, įgyvendindama atitinkamą ES direktyvą, “persistengė” ir “sukūrė monstrą, kuris kviečia apkaltinti”. Šiuo metu daugiau nei 100 000 pranešimų punktų įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, steigiami šiam tikslui”.
Stasi viršininkas Mielkė tikriausiai kape žaliuos iš pavydo.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. rugsėjo 02 d. pavadinimu “Demnächst auch in Ihrer Stadt: „Staatlich finanzierte Pranger“” svetainėje reitschuster.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Vaizdas: ekrano nuotrauka Berlyno projekto interneto svetainėje
