Prof. Homburgo kalba Vokietijos Bundestage arba: Susidorojimas su Coronavirusų laikais

Big Reset Demokratija Ideologijos kritika Koronavirusas

Ką reiškia susidorojimas su praeitimi? Pamąstymai prieš Kalėdas kaip įvadas į išskirtinę profesoriaus Stefano Homburgo kalbą Vokietijos Bundestage.

Prof. Homburgo kalba, pasakyta lapkričio 11 d. Vokietijos Bundestage, paimta iš jo interneto svetainės.

Stefan Homburg. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Atnaujinta 2023 m. lapkričio 22 d.


Savaitgalį Vokietijos Bundestage vyko 2-asis “Corona” simpoziumas, kuriame savo nuomonę išsakė keli žymūs pasipriešinimo nemokslinėms priemonėms ir žalingai skiepų kampanijai atstovai. Tarp kitų dalyvavo Prof. Dr. Sucharit Bhakdi, Dr. Michael Yeadon, Prof. Dr. Stefan Hockerz, Prof. Dr. Andreas Sönnichsen ir daugelis kitų svarbių kritinių balsų iš “Corona” laikų. “Sapere aude” pristatoma puiki Prof. Dr. Stefano Hombergo kalba, kurioje pateikiama faktais pagrįsta koronavirusų eros apžvalga. Prieš tai kelios įžanginės mintys.

“Aufarbeitung” yra vokiškas žodis, kurį nelengva išversti į lietuvių kalbą. Geriausias galimas vertimas tikriausiai būtų: „nagrinėti, susitvarkyti/išsiaiškinti su praeitimi.” Pagrindinis “Aufarbeitung” klausimas jo istoriniame kontekste – kaip vokiečiai tvarkosi/įveikia su savo fašistine praeitimi. Šį klausimą, šalia kitų, nagrinėjo filosofai Theodoras W. Adorno ir Maxas Horkheimeris, kurių “kritiška teorija” padarė didelę įtaką Vokietijos pokario istorijai. Štai viena iš svarbių Adorno minčių šia tema.

“Su praeitimi bus susidorota tik tada, kai bus pašalintos priežastys to, kas tada įvyko. Tik dėl to, kad priežastys tebeegzistuoja, praeities kerai iki šiol nenutraukti.

Adorno, Erziehung zur Mündigkeit: Vorträge und Gespräche mit Hellmut Becker 1959-1969.

(Vok. „Aufgearbeitet wäre die Vergangenheit erst dann, wenn die Ursachen des Vergangenen beseitigt wären. Nur weil die Ursachen fortbestehen, ward sein Bann bis heute nicht gebrochen.“, angl. “The past will have been worked through only when the causes of what happened then have been eliminated. Only because the causes continue to exist does the captivating spell of the past remain to this day unbroken.)

Tai, apie ką Adorno čia tik užsimina, Mussolinis tiesiai pasakė:

“Fašizmą labiau tiktų vadinti korporatyvizmu, nes jis yra valstybės ir korporacijų valdžios susiliejimas”.

– Benito Mussolini

Jei norite atidžiau panagrinėti šią temą, kaip pavyzdį pažvelkite į IBM istoriją. Be šios amerikiečių kompanijos dalyvavimo Aušvicas tokiu mastu nebūtų buvęs įmanomas. Žinoma, tai nereiškia, kad galima nubraukti vokiečių atsakomybę.

Viena iš “Aufarbeitung/įveikimo/nagrinėjimo” sąlygų yra ta, kad apie praeitį galėtume kalbėti be išankstinio nusistatymo ir ją pripažinti. Šis dialogas tarp mūsų draugų ir pažįstamų yra kiekvieno iš mūsų užduotis. Tai vienintelis būdas užgydyti žaizdas ir išsaugoti santykius. (Šis praeities išaiškinimas/įveikimas Vokietijoje neįvyko arba įvyko tik iš dalies. Pavyzdžiui, apie asmenines traumuojančias karo patirtis nebuvo kalbama. Pasekmes jaučiame ir šiandien).

Hannah Arendt knygoje “Vita activa, arba aktyvus gyvenimas” pabrėžia lemiamą atleidimo ir pažadų vaidmenį.

“Vaistas nuo neatšaukiamumo – nuo to, kad žmogus negali atšaukti to, ką padarė, nors nežinojo ir negalėjo žinoti, ką daro, – slypi žmogaus gebėjime atleisti. O vaistas nuo nenuspėjamumo – taigi ir nuo chaotiško neapibrėžtumo visko, kas laukia ateityje, – slypi gebėjime duoti ir tesėti pažadus. Šie du gebėjimai priklauso vienas kitam, nes vienas iš jų (gebėjimas atleisti) susijęs su praeitimi ir padeda ištaisyti praeities įvykį, kurio “nuodėmė” priešingu atveju kaip Damoklo kardas pakibtų virš kiekvienos naujos kartos ir galiausiai palaidotų ją pačią; o kita (gebėjimas pažadėti) pastato rodyklę į ateitį, kurioje be įpareigojančių pažadų, kuriuos žmonės kaip saugumo salas meta į grėsmingą nežinomybės jūrą, nebūtų įmanomas net joks žmogiškųjų santykių tęstinumas, jau nekalbant apie pastovumą ir ištikimybę.”

Hannah Arendt, Vita Activa – oder Vom tätigen Leben, Stuttgart 1960, 231 f.

Dabar profesoriaus Homburgo kalbos vertimas. Būtų gražu, jei ramiu prieškalėdiniu laikotarpiu ji suteiktų progą dialogui ir susitaikymui.

Prof. Dr. Stefano Homburgo kalba Vokietijos Bundestage

2023 m. lapkričio 11 d.

Ponios ir ponai, už nugaros turime tamsius metus. Pradėkime nuo svarbiausių dalykų penkiais pagrindiniais punktais.

Pirma, 2020 m. ligoninių užimtumas visoje Vokietijoje sumažėjo iki rekordiškai žemo lygio. Taip teigia Federalinė sveikatos apsaugos ministerija.

Antra, 2020 ir 2021 m. sunkių kvėpavimo takų ligų nebuvo daugiau nei įprastai. Atėjo Corona, išnyko gripas. Remiantis oficialaus Roberto Kocho instituto (RKI) Sentinel duomenimis.

Trečia, 2020 m. mirė ne daugiau žmonių nei įprastai, standartizavus pagal amžių. Mirtingumas didėjo tik nuo 2021 m. Remiantis Federalinės statistikos tarnybos duomenimis.

Ketvirta, koronavirusu arba nuo jo mirę žmonės buvo vidutiniškai 83 metų amžiaus, kiti mirusieji – 82 metų amžiaus. RKI ir Federalinės statistikos tarnybos duomenimis.

Penkta, Švedijoje, kurioje netaikomos kaukės ir uždarymo priemonės, rezultatai buvo geresni nei Vokietijoje. Teigia PSO. Taigi priemonės neturėjo jokio poveikio.

Apibendrinant: klinikiniu požiūriu, kalbant apie realias ligas ir mirtis, nieko ypatingo nebuvo. Viskas buvo normalu. Tai faktai, ir tai yra svarbiausia. “Pandemijos” idėja buvo grindžiama tik naujo tipo masiniais tyrimais be priežasties, kurių rezultatai labai svyravo ir privertė visuomenę manyti, kad sergančiųjų ir mirčių buvo daugiau nei įprastai. Tai buvo netiesa. Panašias iliuzijas galėjo sukurti ir PGR tyrimas rinovirusams nustatyti. Ir mes vis dar galėtume kurti šias iliuzijas, jei tik norėtume.

Kaip politikai reagavo į įprastą klinikinę situaciją? Jie mėnesiams uždarė vaikų darželius, mokyklas, parduotuves, bažnyčias ir įmones, izoliavo pagyvenusius žmones ir paliko juos mirti vienus, sunaikino pragyvenimo šaltinius. Policija uždraudė žmonėms skaityti knygas ant suoliuko parke, medžiojo jaunuolius lauke ir vaikus sniege, mušė taikius demonstrantus. Politikai marginalizavo visus, kurie abejojo priemonių reikšme. Jie liepė valstybiniam televizijos kanalui ZDF paskelbti, kad vaikai yra virusus nešiojančios žiurkės, o neskiepyti žmonės yra apendiksai, kurie nepriklauso nacionaliniam kūnui. Kalba, kurios negirdėjome 75 metus.

Paprastai valdžios galias riboja teismai, žiniasklaida ir mokslas. Šį kartą jie visi žlugo:

Teismai beveik nenagrinėjo proporcingumo ir tikėjo tik dviem sveikatos apsaugos ministrui pavaldžiais liudytojais, t. y. Roberto Kocho institutu (RKI) ir Paulo Erlicho institutu (PEI). Taip vyriausybė galėjo pati sau patvirtinti uždarymo (lockdown) ir skiepijimo prievolių būtinumą. Be to, teismai į kalėjimą pasiuntė gydytojus, kurie laikėsi savo etikos ir pažymomis saugojo pacientus nuo intervencijos į jų fizinę neliečiamybę. Beveik kiekvienas žinomas priemonių kritikas buvo laikomas nusikaltėliu, nušalintas nuo pareigų, atleistas iš darbo, suimtas arba jo namuose buvo atlikta krata. Federalinis teisingumo teismas Karlsrūjėje ciniškai paskelbė, kad pagrindinės piliečių teisės nebuvo atimtos, tačiau jomis nebegalima naudotis.


Žiniasklaida be perstojo skelbė tyrimų duomenis, tačiau neužsiminė, kad klinikinė situacija buvo normali. Jos nekritiškai sekė PGR naratyvu, stilizuodamos profesorių Püschelį, kuris pirmasis atliko skrodimą, kaip rasistą, profesorių Bhakdi – kaip antisemitą, o visus, kurie abejojo šiomis priemonėmis, – kaip sąmokslo teoretikus ir valstybės priešus.


Specializuoti mokslininkai, ypač epidemiologai ir visuomenės sveikatos gydytojai, dingo iš akiračio. Juos pakeitė fizikai, transporto planuotojai, mikrobiologai ir karo ekspertai, kurie visuomenę laikė įtampoje vis naujomis klaidingomis prognozėmis ir modeliniais skaičiavimais. Mėnesių mėnesiais. Metus.

Šių įvykių susidorojimas (vok. “Aufarbeitung”) turėtų paaiškinti tris pagrindinius klausimus.

Pirma, pagal vadovėlį vyriausybė turi nuraminti gyventojus tikrai pavojingos pandemijos pradžioje, kad išvengtų šalutinės žalos. Kodėl vietoj to politikai liepė parašyti šokiruojantį dokumentą, kuris, pavyzdžiui, privertė vaikus bijoti nužudyti savo senelius uždusus? Kodėl šoko dokumento komisijoje nedalyvavo nė vienas gydytojas, o dalyvavo sociologas ir vokiečių kalbos mokytojas? Kodėl politikai ilgus metus kurstė šį gąsdinimą, o dabar tvirtina, kad tik iš pradžių ir iš nežinojimo padarė keletą klaidų?

Antra: 2020 m. vasario mėn. vadovėliuose ir PSO gairėse buvo patariama nesiimti tokių priemonių kaip lockdownas ar mokyklų uždarymas. Tuo metu RKI paskelbė, kad kaukės nepadės ir kad koronavirusas paprastai būna lengvas. Drostenas tai pabrėžė ir interviu bei federalinėje spaudos konferencijoje. (Pastaba sapereaude: Vokietijos virusologas Christianas Drostenas atliko lemiamą vaidmenį skleidžiant naratyvą apie coronavirusą visame pasaulyje bei atsakingas už PGR testus) Tas pats Drostenas dabartiniam federaliniam kancleriui Olafui Scholzui vienoje pokalbių laidoje sakė, kad pandemija net nebūtų pastebėta be PGR tyrimo. Kas lėmė, kad 2020 m. kovo mėn. buvo padarytas posūkis, nors duomenys jau tada rodė, kad ypatingo pavojaus nėra? Kadangi Švedijoje, kurioje nebuvo kaukių ir uždarymo, rezultatai buvo atpažįstamai geresni nei Vokietijoje, taip pat turime klausti, ar šiomis priemonėmis iš tiesų buvo siekiama užkirsti kelią infekcijai, o to akivaizdžiai nebuvo, ar veikiau buvo siekiama palaužti gyventojų priešiškumą skiepams.

Trečia, kodėl politikai ne tik leido skirti eksperimentinę vakciną, bet ir faktiškai privertė žmones vartoti šią medžiagą, nustatydami 2G/3G (2G taisyklė – skiepytas arba pasveikęs; 3G taisyklė – skiepytas, pasveikęs arba testuotas) ir sektorinius skiepijimo įpareigojimus? Kodėl be būtinybės buvo išduoti leidimai “vakcinoms” skubos tvarka? Kodėl nesuskaičiuojama daugybė vakcinų sukeltų sužalojimų neturėjo jokių pasekmių?

Šiuo metu, ir tai mane atveda prie pabaigos, leidžiami bestseleriai su aiškiais pavadinimais, kurie atspindi plačiai paplitusias nuotaikas: Tomo Lauseno (Tom Lausen) “Intensyviosios terapijos medicinos mafija” (vok. „Intensiv-Mafia“), daktaro Franko (Frank) “Valstybės nusikaltimas” arba daktaro Röhrigo (Röhrig) “Koronos sąmokslas”. Visi jie išleisti penkiaženkliais tiražais. Politikai, atsisakantys dalyvauti šiame diskurse, praranda pasitikėjimą ir nutolsta nuo rinkėjų. Dėl milžiniško masto to, kas atsitiko gyventojams, būtų buvę teisinga įsteigti tyrimo komitetą. Kadangi Bundestagas to nenorėjo, esu dėkingas, kad Bundestage šiandien galime prisidėti prie išaiškinimo.

Šaltinio priedas

1) Visų laikų žemiausias ligoninių užimtumo lygis 2020 m.
“Nagrinėjamu 2020 m. laikotarpiu nuo COVID-19 pandemijos pradžios kovo viduryje Vokietijoje nuolat mažėjo stacionarinių atvejų, būtent – apie -30 proc. laikotarpiu iki gegužės pabaigos, o vėliau – įskaitant antrosios bangos laikotarpį – -10 proc. Per visus metus šis sumažėjimas siekia 13 %, t. y. neskaitant pirmųjų dešimties savaičių, per kurias COVID-19 nebuvo užregistruota, – apie -16 %. Kadangi vidutinė buvimo ligoninėje trukmė padidėjo tik minimaliai, ligoninėje praleistų dienų skaičius taip pat sumažėjo -12 %. Dėl to lovų užimtumas sumažėjo iki rekordiškai žemo lygio – 67,3 % (ir 68,6 % intensyviosios terapijos skyriuose). Čia jau atsižvelgiama į COVID-19 pacientų priežiūrą, kurių stacionarinei priežiūrai per metus vidutiniškai prireikė 2 % visų lovų ir šiek tiek mažiau nei 4 % intensyviosios terapijos lovų, atsižvelgiant į per ilgai besigydančius pacientus, žinoma, su laikinais ir geografiniais piketais.”
Nuoroda (Federalinė sveikatos apsaugos ministerija, BMG): https://bitly.ws/32cQN, 4 puslapis.
Pastaba: šiame dokumente naudojamos sutrumpintos nuorodos. Jūsų naršyklėje pateikiama oficiali nuoroda, šiuo atveju – Federalinės sveikatos apsaugos ministerijos.

2) Nedaug sunkių kvėpavimo takų ligų
pikas įvyko 2018 m. kovo mėn. ir 2022 m. pabaigoje, t. y. prieš tariamą “pandemiją” ir po jos. Nieko pastebimo tarpiniais metais. Keičiasi peršalimo virusai (gripo, rinchos, RSV, koronos), klinikinė situacija beveik nesikeičia.


Nuoroda (RKI): https://bitly.ws/32cSF

3) Pagal amžių standartizuoti mirtingumo rodikliai
2020 m. reikšmė buvo tarp 2018 m. ir 2019 m. Nuo 2021 m. vakcinacijos pradžios mirčių gerokai padaugėjo:


Nuoroda (Destatis): https://bitly.ws/32cXx ir https://bitly.ws/32cXL. Pastarojoje nuorodoje pasirinkite lentelę 12411-0005.

4) Didelė “coronos mirčių” amžiaus mediana
Vidutiniškai PGR mirusieji buvo 83 metų amžiaus, o kiti mirusieji – 82 metų amžiaus.
Tai rodo, kad daugiausia nuo koronaviruso arba su juo mirė labai seni, anksčiau sirgę žmonės. Tačiau išsigandę buvo ir jauni žmonės, net vaikai.
Nuorodos (Roberto Kocho institutas RKI ir Federalinis gyventojų tyrimų institutas BIB): https://bitly.ws/32cTy ir https://bitly.ws/32cTK.

5) Vokietija palyginti su Švedija
“Įdomus palyginimas su Švedija: nepaisant didėjančių užsikrėtimo rodiklių, ten beveik nebuvo jokių apribojimų. Kaukės nebuvo privalomos, renginiai vyko įprastai, o mokyklos liko atidarytos. Nebuvo jokių draudimų, tik rekomendacijos.
Po trumpo laiko mirčių skaičius Švedijoje sparčiai išaugo. Tačiau, PSO vertinimu, šiandien šalis apskritai laikosi gerai.”

Nuoroda (WDR): https://bitly.ws/32cU3


Šis tekstas pasirodė 2023 m. lapkričio 11 d. pavadinimu „Vortrag Prof. Dr. Stefan Homburg im Deutschen Bundestag“ svetainėje stefan-homburg.de.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.