Maisto monopolis ir Agenda 2030

Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. sausio 9 d. svetainėje “Club der klaren Worte“.

Dr. Johanna Weber. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Ūkininkų protestai šiuo metu visur yra pagrindinė tema. Tačiau kas žino tikslias jų aplinkybes? Norint tai suprasti, pirmiausia reikia pažvelgti ne tik į Agendą 2030, bet ir į kitus žemdirbių protestus visame pasaulyje, kol protestai vėl nebus apšmeižti kaip “dešinieji” [1, 5, 41].

Darbotvarkė iki 2030 m. apima įvairius punktus, dar vadinamus “darnaus vystymosi tikslais” (angl. sustainable development goals). Ši darbotvarkė apima ne tik aplinkosaugos tikslus, bet ir tokius tikslus, kaip lyčių lygybė ar sveikata (pandemijų valdymas…). Iš tikrųjų darbotvarkės dėmesys apima beveik visas mūsų gyvenimo sritis [2], o darbotvarkės įgyvendinimą masiškai skatina ne tik verslas, bet ir fondai, nežinomi donorai ir vadinamieji filantropai – tai galbūt tik kitas žodis, reiškiantis oligarchus. Prieš iškart pagalvojant apie Rusiją – ne. Tarp 100 turtingiausių pasaulio žmonių yra tik septyni rusai, visi jie užima 58 ir žemesnes vietas [3]. Finansinę įtaką iš tikrųjų dažniau daro iš kitų šalių kilę itin turtingi žmonės, ir ši įtaka apima ir žemės ūkio sektorių, kaip ir Agendos 2030 įtaka, kuri kelia grėsmę atskirų šalių maisto prieinamumo kontrolei [46].

Superturtingi globalistai jau daugelį metų supirkinėja žemės ūkio paskirties žemę visame pasaulyje [34], kartu naudodamiesi savo įtaka politikoje, kad visos ūkininkams taikomos taisyklės būtų kuo mažiau įgyvendinamos ir kuo brangesnės, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai bankrutuotų. Dabartinis mokesčių lengvatos ūkininkams dėl dyzelino kainos panaikinimas yra dar vienas žingsnis šia kryptimi [20]. Kai ūkiai bankrutuoja, žemę galima pigiai nusipirkti. Pavyzdžiui, Ukrainoje, kuri yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje [19], vyko masinis žemės užgrobimas [21, 22], pavyzdžiui, per konsorciumą “Vanguard share” [23], o Havajuose po neseniai įvykusios gaisro katastrofos taip pat buvo vykdomas plataus masto žemės pirkimas, nors šiuo atveju labiau susijęs su sklypais statyboms [61, 62, 63, 64, 65]. Po prezidento Zelenskio 2020 m. įvykdytos žemės reformos Ukrainoje vėl padaugėjo įsigijimų [28, 33], į kuriuos dideliu mastu įsitraukė ir “Monsanto” bei Vokietijos bendrovės [27]. Paukštienos gamyba Ukrainoje taip pat yra stambių tarptautinių investuotojų rankose [44], o dėl paskolų šalis turi pakęsti didelę Pasaulio banko įtaką šalies žemės ūkio sektoriui [45].

Partinė valstybė ir apverstas totalitarizmas

Ukraina taip pat galėtų būti labai įdomi kaip sojos auginimo regionas [29]. Todėl tokios nelaimės, kaip karai ir gaisrai, palengvina pirkėjų padėtį. Ariamos žemės atveju siekiama sukurti maisto monopolį, kurio (be biržos pelno iš spekuliacijų maisto produktais) šiuo metu kai kurie pasauliniai veikėjai siekia ne tik kontroliuodami žemę, bet ir sėklas, trąšas ir pesticidus [7, 8, 9, 10, 11, 12, 13], o kai kuriais atvejais, tikėtina, ir teroristiniais veiksmais [57]. Nyderlandų vyriausybė šiuo metu nori supirkti “blogį aplinką teršiančius” ūkius [24, 40], dėl to šios šalies ūkininkai surengė masinius protestus, o Belgijos ūkininkai taip pat protestavo prieš ES reglamentus, keliančius pavojų jų pragyvenimui [25]. Apskritai visame pasaulyje stengiamasi išstumti ūkininkus iš jų žemės [34, 37], kartais kaip priežastį nurodant “klimato apsaugą” [24, 35].

Sąmokslo teorija? Galbūt teorija, bet ją galima pagrįsti daugybe įrodymų. Billo ir Melindos Geitsų fondas (angl. Bill and Melinda Gates Foundation, BMGF) per projektus daro įtaką Vokietijos žemės ūkio politikai [4]. Bilas Geitsas yra finansiškai susijęs su minėta žemės ūkio bendrove “Monsanto”. Šiame kontekste ariamoji žemė jau perimta Indijoje ir Meksikoje [6]. Bilas Geitsas taip pat yra didžiausias privatus žemės ūkio paskirties žemės savininkas JAV [14, 15, 16, 17, 18]. Kairiųjų partijos užklausos Bundestagui duomenimis, BMGF šiuo metu Vokietijos žemės ūkio sektoriuje valdo milijardines sumas [26]. Agendoje 2030 m. ypač vis daugiau dėmesio skiriama žemės ūkiui [30, 31], o posėdžiuose, kuriuose darbotvarkė aptariama, gausu veikėjų, kuriuos remia Billas Gatesas, George’as Sorosas ar kiti stambūs finansuotojai, pavyzdžiui, Rockefelleris ar Fordas [32, 40]. Monsanto neseniai susijungė su Bayer ir taip pat supirkinėjo kitas žemės ūkio bendroves beveik konvejeriniu būdu [38, 39]. Ar Gatesas iš tikrųjų iškirto 28 mln. hektarų miško “dėl klimato”, ar veikiau dėl žemės ūkio paskirties žemės, galbūt parodys tai, kaip jis vėliau tą žemę panaudojo [42, 43]. Bet kuriuo atveju Gatesas jau buvo kaltinamas monopolinėmis tendencijomis panašiomis aplinkybėmis [59], o Soroso politinę veiklą taip pat reikėtų vertinti kritiškai, nes jis nacionaliniuose rinkimuose, tarsi didžiuliame simuliaciniame žaidime, masiškai remdavo jam palankius kandidatus [60].

Pabėgėlių srautai JAV ir ES: Elonas Muskas kaltina Sorosą

Reguliariuose susitikimuose, kuriuose aptariama Agendos 2030 įgyvendinimo padėtis, dalyvauja tokie dalyviai kaip Pasaulio maisto forumas ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) [47]. Pasaulinis maisto forumas, be kita ko, bendradarbiauja su JT Moterimis (angl. UN Women), o pagrindiniai JT Moterų rėmėjai vėlgi yra Billas Gatesas ir George’as Sorosas [48, 49]. Darbotvarkėje iki 2030 m. dalyvaujančios NVO reguliariai susitinka NVO pagrindinėje grupėje, tačiau, deja, NVO pagrindinės grupės interneto svetainėje išsamiai nenurodoma, kurios NVO vadovauja šiai grupei [50]. Bet kokiu atveju Darbotvarkėje iki 2030 m. taip pat dalyvauja Vokietijos vystymosi ir tvarumo institutas, kuris daugiausia finansuojamas trečiųjų šalių lėšomis. Instituto metinėje ataskaitoje nenurodoma, kas konkrečiai teikia šį trečiųjų šalių finansavimą tam tikriems projektams remti [51, 52]. Pavyzdžiui, instituto vykdomojoje valdyboje yra Vokietijos užsienio ryšių tarybos narių (German Council on Foreign Relations), o šį institutą remia tokie verslo milžinai kaip Springer, Oetker ir – štai ir vėl jis – George’as Sorosas per savo Open Society fondą [53, 54]. Didelę dalį Darbotvarkės iki 2030 m. taip pat finansuoja Darnaus vystymosi fondas, kuris taip pat gauna lėšų iš JT moterų ir PSO, kaip dalį savo projektų. Abi organizacijas masiškai finansuoja Billas Gatesas [48, 55, 56], JT Moteris, kaip minėta, taip pat Sorosas ir minėtas Rockefelleris [48]. JT Moterys ir PSO investavo savo lėšas į įvairius Darnaus vystymosi fondo projektus įvairiose šalyse [56]. Šiuo metu Darbotvarkė iki 2030 m. kritikuojama žiniasklaidoje [58].

Ar žinojote, kad Billas Gatesas … arba: Kodėl Billo Gateso filantropija yra problema? Du straipsniai apie vieną vyrą

Dabar jau aišku, kad pagrindinių tarptautinių organizacijų finansavimas ir šių organizacijų įgyvendinamų projektų finansavimas (Darbotvarkė iki 2030 m., PSO pandemijos sutartis, …) daugiausia finansuojamas privačiomis lėšomis, o turtingi privatūs asmenys, fondai ir kitos nevyriausybinės organizacijos labai abejotinai susipynusios su PSO, JT ir pan. Kartu mūsų federalinė vyriausybė yra PSO ir JT narė, todėl jai privalomos JT rezoliucijos, pvz. Tai tam tikra politika per nerinktas organizacijas, valdymas pro “užpakalines duris”. Ir mūsų Vokietijos vyriausybė taip pat yra saistoma JT rezoliucijų, jei jos turi įtakos žemės ūkiui, taigi ir mūsų aprūpinimui maistu, t. y. sektoriui, kuriame, savaime suprantama, kasdien vyksta didžiuliai pardavimai, nes beveik visi turi valgyti. Todėl mums visiems turėtų rūpėti paremti ūkininkų protestus.

Šaltiniai:

Susiję straipsniai

Didžioji Britanija galėtų pasimokyti iš griežtos Šveicarijos pozicijos migracijos klausimu

Oklahoma: įstatymas užkerta kelią Pasaulio Ekonomikos Forumo įtakai

Nužudytas dėl žurnalistikos: Gonzalo Lira mirė

Schreibe einen Kommentar