Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. sausio 22 d. svetainėje tkp.at.
Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas Pasaulio ekonomikos forume (WEF) pareiškė, kad JT “Darnaus vystymosi tikslams” pasiekti reikalinga pasaulinė “skaitmeninio asmens tapatybės” sistema. Be kita ko, A. Guterresas kalbėjo apie JT Pasaulinį skaitmeninį susitarimą ir darnaus vystymosi tikslus.
Savo reikalavimus dėl priežiūros, cenzūros ir kontrolės jis paaiškino kalbėdamas vienoje iš diskusijų grupių. Jo pastabos atitiko susitikimo darbotvarkę, kurią energingai propaguoja JT, ES, PSO ir WEF.
Be kita ko, A. Guterresas kalbėjo apie JT Pasaulinį skaitmeninį susitarimą (angl. Global Digital Compact) ir darnaus vystymosi tikslus. Pirmąjį susitarimą sudaro keli pasiūlymai, įskaitant skaitmeninį asmens tapatybės dokumentą, susietą su žmonių banko sąskaitomis.
Antrasis pasiūlymas buvo siekis paspartinti naujausio visa apimančio JT plano įgyvendinimą. Šiuo planu siekiama atimti iš visuomenės teises ir laisves įvedant skaitmeninį ID ir JT “dezinformacijos moderavimo”, dar vadinamo cenzūra, viziją.
Guterresas sakė, kad Pasaulinis skaitmeninis susitarimas svariai prisidės prie to, ką jis pavadino “skaitmeninio ryšio atotrūkiu” (angl. digital connectivity gap). JT vadovas bendrą projektą apibūdino kaip daugelio suinteresuotųjų šalių pastangas, pažymėdamas, kad dirbtinis intelektas atliks svarbų vaidmenį “stiprinant viešojo ir privačiojo sektorių gebėjimus, kad būtų galima sukurti susietąjį valdymo modelį (angl. connected governance model)”.
Mūsų kolega Stephanas Sander-Faesas išsamiai paaiškino, ką reiškia daugiašalis projektas, straipsnyje “Korporacijų galios užgrobimas Jungtinėse Tautose”. (vok.: „Machtergreifung der Konzerne – in der Uno“,sapereaude: svarbiausius teiginius rasite straipsnio pabaigoje.) Generalinio sekretoriato požiūris – “daugiašalis valdymas” (angl. multi-stakeholder governance) – drastiškai padidins didžiųjų korporacijų ir tarptautinio stambaus verslo įtaką. Tokių reformų naudos gavėjai greitai nustatomi: turto valdymo grupės “Blackrock”, “State Street”, “Vanguard” ir daugybė kitų korporacijų, kurių atstovų kasmet galima sutikti Davose, reikalauja, kad “kapitalo grąža” ir “investicijų apsauga” būtų svarbesnės už socialinius ir ekologinius aspektus.
Praktikoje “Multistakeholder Governance” reiškia, kad vadovai suburia draugiškas grupes iš vadinamosios “pilietinės visuomenės”, vyriausybių, mokslininkų, JT darbuotojų ir kitų nevyriausybinių organizacijų, kad iš anksto priimtų visus sprendimus.
Balsavimas, pavyzdžiui, JT Generalinėje Asamblėjoje, būtų tik formalumas: visų tautų lygiateisiškumas baigtųsi.
Siekdami išlaikyti “dirbtinio intelekto” naudojimo ateityje kontrolę, Guterresas ir jo komanda nori, kad vyriausybės ir privačios technologijų bendrovės dirbtų kartu.
Kitų metų rugsėjį turėtų įvykti JT “aukščiausiojo lygio susitikimas dėl ateities“, kurį generalinis sekretoriatas apibūdina kaip “unikalią galimybę” “sustiprinti bendradarbiavimą sprendžiant svarbiausius uždavinius ir pašalinti pasaulinio valdymo spragas, dar kartą patvirtinti esamus įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus dėl darnaus vystymosi tikslų”.
Viena iš R. Guterreso išsakytų idėjų – dar labiau suartinti globalistines organizacijas, pavyzdžiui, G20, tarptautines finansų institucijas ir pačias JT.
Neseniai paskelbtame JT politikos dokumente aptariama kompleksiška iniciatyvų “piramidė”, kuri iki šiol pasitarnavo spartinant Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą, pavadinta “Mūsų bendra darbotvarke” (angl. Our Common Agenda, į kurią taip pat įeina Pasaulinis skaitmeninis susitarimas, angl. Global Digital Compact).
Kalbant apie Pasaulinį skaitmeninį susitarimą, jis atrodo kaip dar viena distopinė idėjos, kuri įvairiomis formomis atsiranda visame pasaulyje, versija.
Dabar į šį žaidimą ketinama įtraukti ir G20 bei kitas šalis – kai kuriose ataskaitose tai apibūdinama kaip į verslą orientuotas JT Saugumo Tarybos atitikmuo. Baiminamasi, kad tai gali turėti įtakos tarptautinei bankų sistemai, taigi ir žmonių finansinėms laisvėms.
Kalbant apie Pasaulinį skaitmeninį susitarimą, jis atrodo kaip dar viena distopinė idėjos, kuri įvairiomis formomis atsiranda visame pasaulyje, versija. Neišvengiama skaitmeninio asmens tapatybės dokumento sudedamąja dalimi būtų sukurtas centralizuotas, taigi ir lengvai kontroliuojamas, piliečių tinklas.
Sapereaude: Žemiau rasite svarbius teiginius iš minėto Stephan Sander-Faes straipsnio “Korporacijų galios užgrobimas Jungtinėse Tautose“:
“Guterreso užmojis yra “neapgalvotas ir neįtikinantis”, įsitikinęs Harris Gleckmanas iš Transnacionalinio instituto ir Bostono universiteto (Masačusetso valstija, JAV) mokslinis bendradarbis:
“Užuot išplėtęs JT sistemos prieinamumą nuo šiandienos krizių nukentėjusių žmonių bendruomenėms, jis suteikia daugiau įtakos ir galių verslo subjektams, kurie yra labiausiai atsakingi už tai, kad atsidūrėme prie aplinkosaugos ir socialinės katastrofos slenksčio.”
“Daugiašalis valdymas” – Trojos arklys
Generalinio sekretoriato požiūris – “daugiašalis valdymas” (angl. multistakeholder governance) – smarkiai padidins didžiųjų korporacijų ir tarptautinio stambaus verslo įtaką. Tokių reformų naudos gavėjai greitai nustatomi: turto valdymo grupės “Blackrock”, “State Street”, “Vanguard” ir daugybė kitų korporacijų, kurių atstovų kasmet galima sutikti Davose, reikalauja, kad “kapitalo grąža” ir “investicijų apsauga” būtų svarbesnė už socialinius ir ekologinius aspektus.
Praktikoje “daugiašalis valdymas” reiškia, kad vadovai suburia draugų grupes iš vadinamosios “pilietinės visuomenės”, vyriausybių, mokslininkų, JT darbuotojų ir kitų nevyriausybinių organizacijų, kad iš anksto priimtų visus sprendimus. Balsavimas, pavyzdžiui, JT Generalinėje Asamblėjoje, būtų tik formalumas, visų tautų suvienodinimas pabaigoje.
Tikėtina, kad dėl to “daugiau nei du trečdaliai JT tautų bus nustumtos į šalį”, apibendrina Gleckmanas.
Didelės korporacijos ir dideli finansai veržiasi į valdžią
Remiantis JT Generalinio sekretoriato planavimo dokumentais, nacionalinių vyriausybių vaidmuo JT būtų susilpnintas de facto pridėjus korporacijų vadovaujamus organus, turinčius bent jau lygias teises. Pasekmės yra milžiniškos, net neįvardijamos, nes nėra taip, kad didelės korporacijos ir aukštieji finansai jau dabar neturėtų nepagrįstai didelės įtakos atitinkamoms nacionalinėms vyriausybėms – ir ES.
Jei bus laikomasi Guterreso ketinimų, didelės korporacijos ir stambūs finansai netrukus Jungtinėse Tautose turės galią priimti sprendimus beveik dėl visko – nuo vandenynų iki finansų rinkų. Trumpai tariant, jei JT reforma bus įgyvendinta, kaip planuojama, netrukus bus “normalu”, kad, pavyzdžiui, naftos ir dujų bendrovė turės privilegijuotą balsą priimant sprendimus dėl visiems svarbios energijos tiekimo – visame pasaulyje, teisiškai privalomus ir su visišku imunitetu nuo bet kokių interesų konfliktų.
“Stakeholderjų” galios užgrobimas
Bene absurdiškiausias – ir labiausiai nerimą keliantis – pokytis yra tai, kad Guterreso “ateities vizija” nenumato jokių naujų tarpvyriausybinių derybų dabartinėms diskusijoms spręsti.
Leiskite tai įsisąmoninti: nuolatinis nacionalinių valstybių įkurtos tarpvyriausybinės institucijos administravimas siekia atimti galias iš tų valstybių narių vyriausybių, kaip aiškiai teigia Gleckmanas (mano vertimas ir paryškinimas):
Šiuo metu vyriausybės, kaip savo piliečių atstovės, priima galutinius sprendimus pasauliniais klausimais ir paveda tarptautinėms organizacijoms tuos sprendimus įgyvendinti. Siūloma nauja sistema pagrindiniais veikėjais padarytų “suinteresuotąsias šalis” (angl. stakeholders).
Tačiau kas ar kas yra “suinteresuotoji šalis”? Yra daugybė galimų suinteresuotųjų šalių kategorijų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais JT generalinio sekretoriato surengtame kelių suinteresuotųjų šalių aukščiausiojo lygio susitikime maisto sistemos klausimais “suinteresuotosios šalys” buvo stambios žemės ūkio bendrovės, duomenų valdymo įmonės ir prekiautojai prekėmis, o ne šeši milijardai žmonių, kuriems iš tikrųjų reikia maisto, jų vietos atstovai ar pilietinės visuomenės atstovai.
“Gimda, iš kurios tai išaugo, vis dar vaisinga”
Nemažą dalį šių svarstymų galima sieti su 2010 m. Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) paskelbta “Pasaulinės pertvarkos iniciatyvos” (Global Redesign Initiative) ataskaita, kurioje buvo siūloma taip keisti pasaulinį valdymą.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. sausio 22 d. pavadinimu “WEF: UN- Generalsekretär will globale “digitale ID” zur Erreichung der “Nachhaltigen Entwicklungsziele”” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
