Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. gegužės 28 d. svetainėje tkp.at.
Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Didelis Ukrainos aukų skaičius kartu su Ukrainos sunkumais verbuojant savo gyventojus reiškia, kad ES vis dažniau imsis šaukti Europos jaunimą, ypač esantį geografiškai arti Ukrainos, į kovą prieš Rusiją, po susitikimo su ES užsienio reikalų ministrais pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó.
“Ukrainos nuostoliai darosi vis labiau nepakeliami, ukrainiečių vyrams nebeleidžiama išvykti iš Ukrainos, o dabar jie nori pašaukti jaunus europiečius kovoti kare. O kadangi eskalacija pirmiausia smogia šiai teritorijai, galima beveik aiškiai išgirsti argumentą, kad kariai pirmiausia turėtų būti siunčiami iš geografinių apylinkių. Visa tai reiškia, kad jie nori siųsti Vidurio Europos jaunimą, įskaitant vengrų jaunimą, į karą su europiniu šaukimu”, – sakė Szijjártó interviu Vengrijos žiniasklaidai.
Vengrijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad griežtai nepritaria bet kokioms pastangoms įvesti europinį šaukimą į kariuomenę: “Šalin rankas nuo Vidurio Europos gyventojų, šalin rankas nuo vengrų jaunimo, mes neleisime, kad vengrų jaunimas būtų įtrauktas į karą, nes tai nėra mūsų karas.”
Szijjártó neatskleidė, kurie užsienio reikalų ministrai ar valstybės narės svarsto Europos šaukimo į kariuomenę galimybę, tačiau neseniai kelios šalys, įskaitant Prancūziją ir neseniai Baltijos šalis, pareiškė, kad svarstytų galimybę siųsti savo karius į Ukrainą, jei Rusijai pavyktų pasiekti proveržį Ukrainos fronte.
Tačiau ilgalaikis JAV remiamos Briuselio institucijos tikslas – sukurti ES karines pajėgas, įskaitant sprendimų dėl gynybos priėmimo proceso panaikinimą valstybėse narėse ir centralizavimą Briuselyje. Toks pasiūlymas galėtų lemti privalomą karinę tarnybą visose ES valstybėse narėse.
Kaip pranešama, du Airijos europarlamentarai Mickas Wallace’as ir Clare Daly tai aiškino ir diskusijoje su Glennu Diesenu.
Szijjártó apibūdino itin įtemptą atmosferą Užsienio reikalų ministrų taryboje Briuselyje prieš Europos Parlamento rinkimus. Nuotaika pasikeitė, kai susirinkusieji ėmė svarstyti 6,5 mlrd. eurų skyrimą Ukrainai, kurį Vengrijos užsienio reikalų ministras atmetė, motyvuodamas tuo, kad tai tik eskaluotų karą. Tačiau jo poziciją labai spaudė kelios kitos šalys.
Vokietijos korporacinė ir vyriausybinė žiniasklaida jau daugelį dešimtmečių yra nepralenkiama karo kurstytoja:
“Ir čia buvo didelė painiava. Vokietijos, Lietuvos, Airijos, Lenkijos ir kiti kolegos šiuo klausimu man prieštaravo, tačiau tai negalėjo pakirsti mūsų pozicijos, nepaisant Europos prokarinių politikų šūksnių”, – sakė jis.
“Jie mano, kad jei jie šauks iš daugelio pusių, tai aš pasakysiu, kad viskas gerai, kad viskas tvarkoje. Bet jie jau turėtų mus pakankamai gerai pažinti, kad žinotų, jog taip nebus”, – pridūrė jis.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. gegužės 28 d. pavadinimu „EU-Außenminister diskutieren über generelle europäische Wehrpflicht” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
