Orbano pasaulinė diplomatija: ar jis vis dėlto turi Nato palaiminimą?

Geopolitika

Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. liepos 08 d. svetainėje tichyseinblick.de.

Boris Kálnoky. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.


Orbanui paeiliui susitinkant su Vakarų priešininkais, kritika pasipila iš visų pusių. Išskyrus iš Nato: Orbanas bus išklausytas artėjančiame Nato aukščiausiojo lygio susitikime, pareiškė generalinis sekretorius Stoltenbergas.

Po liepos pirmosios iki dangaus pakilo širdį veriantis verksmas, kurį išreiškė susirūpinę moralinio tyrumo puoselėtojai Briuselyje, Berlyne ir apskritai Vakarų Europoje. Viktoras Orbanas, tamsos princas, pakilo į dangų iš savo pilies Budapešte ir nuo to laiko įsiliejo į galingiausių Vakarų priešų gretas. V. Putinas, Jungtinės turkų valstybės, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Ar artėja pragaišties pragaro ugnis?

Tik vienas šio Europos angelų choro balsas tyli. Tai NATO balsas. Kol Briuselyje žmonės iš sielvarto raunasi plaukus ir drasko drabužius, nes Orbanas “mums nieko nesakė”, Nato generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ramiai pareiškė, kad Orbanas iš tiesų informavo Nato apie savo kelionės planus. Tačiau tai “nebuvo koordinuojama su Nato”.

Todėl dar labiau stebėtina, kad su šia kelione susijusi aukšto lygio paslaptis buvo išsaugota be jokių spragų: tai reiškia, kad tie aukšto rango Nato pareigūnai, kurie žinojo apie šią kelionę, nieko neatskleidė ir ES europiečiams. Arba tai, arba patys ES europiečiai vis dėlto dalyvavo ir tik šūkauja pro forma.

Penktadienį J. Stoltenbergas ilgai kalbėjo apie V. Orbano kelionę, tačiau nepateikė nė vieno kritiško sakinio V. Orbano atžvilgiu. “Vengrija pritaria nuomonei, kad Rusija yra atsakinga už karą, – sakė J. Stoltenbergas. Šalis buvo pasirašiusi keletą bendrų deklaracijų, kuriose Rusija smerkiama kaip agresorė. Be to, Vengrija pilnai vykdo savo, kaip NATO narės, įsipareigojimus. Budapeštas taip pat viešai pareiškė, kad Rusija turi nutraukti karą ir kad taikos sprendime turi būti gerbiamas Ukrainos teritorinis vientisumas ir nepriklausomybė.

NATO laukia Orbano pranešimo

Po to jis pasakė sakinį, kuris pasirodė tik keliuose iš daugelio pranešimų apie jo komentarus: Orbanas “turės galimybę” “aptarti” savo kelionės rezultatus artėjančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone.

Kada tiksliai Orbanas informavo Stoltenbergą? Tai nėra žinoma. Tačiau kartą šių eilučių autoriui jis sakė, kad bendraudamas, pavyzdžiui, su Angela Merkel, nei telefonu, nei raštu nesikeičia niekuo konfidencialiu, nes ” kiekvieną telefono pokalbį visada užfiksuoja”. Svarbūs dalykai perduodami asmeniškai.

J. Stoltenbergas birželio 12 d. lankėsi Budapešte. NATO ir Vengrija oficialiai susitarė, kad Vengrija nereikės dalyvauti jokiose NATO misijose, susijusiose su Ukraina, tačiau nevetuos Nato organizuoti tokių misijų.

V. Orbanas savo “taikos misijos” tikslą apibūdino kaip neoficialią faktų nustatymo kelionę. Pirmadienį jis sakė, kad, be kariaujančių šalių, karui užbaigti svarbi ne tik ES, bet ir Kinijos bei JAV pozicija. Kelionės metu jis norėjo išsiaiškinti, kur yra atitinkamų veikėjų “ribos”, t. y. sąlygos, kurių jie jokiomis aplinkybėmis neatsisakys.

Ar gali būti, kad V. Orbanas vis dėlto vykdo užduotį savo Vakarų partnerių vardu? Visuomenės neapykanta Rusijai Vakaruose dabar tokia ryški, kad niekas negali sau leisti vykti ten vesti konstruktyvių derybų. O kas, jei Orbanas yra avangardas, ieškantis sąlygų diplomatiniam sprendimui?

Bent jau tai jis bando daryti kaip geopolitinis “laisvai samdomas darbuotojas”. Bet galų gale tai gali vykti ne be jo sąjungininkų žinios ir tylaus sutikimo.

Bet kokiu atveju po Kijevo, Maskvos ir apvažiavimo į Turkijos valstybių tarybą Susoje Orbanas išvyko į Kiniją, kur jį priėmė prezidentas Xi Jinpingas. Orbanas gyrė savo taikos planą. Jame nėra jokių konkrečių pasiūlymų, kaip užbaigti karą, pabrėžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas, tačiau NATO kaltinama, kad savo plėtra pakenkė Rusijos interesams. V. Orbanas taip pat gyrė Kinijos “įsipareigojimą siekti taikos ir stabilumo pasaulyje”.

Kita stotelė greičiausiai bus NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Vašingtone liepos 9-11 d. Jame tikrai bus kalbama ne apie taiką, o apie eskalaciją ir NATO misijos Ukrainoje įsteigimą, kad būtų koordinuojama pagalba ginklais ir kita NATO pagalba šaliai. Tačiau taip pat gali būti, kad tam atvejui svarstomi ir pasitraukimo scenarijai: Kaip galėtų atrodyti įsivaizduojama baigtis, kokias aukas žmonės yra pasirengę paaukoti ir ką už tai gauti mainais? Orbanui tikrai bus leista papasakoti, ką jis sužinojo Kijeve, Maskvoje ir Pekine.

Nors savo kelionę po pasaulį jis pardavinėjo kaip “taikos misiją”, Orbano kelionė po pasaulį pirmiausia buvo dvišalės derybos: Su Ukraina jis susitarė parengti naują pagrindinį dvišalių santykių dokumentą, kitaip tariant, tam tikrą naują draugystės sutartį. Su Rusija jis derėjosi dėl dvišalės prekybos atgaivinimo, nepaisant tarptautinių sankcijų, o Kinijoje taip pat buvo kalbama apie ekonominį bendradarbiavimą.

Kalbant apie “taiką”, atitinkamų dialogo partnerių viešose formuluotėse nebuvo jokių užuominų apie suartėjimą. Tačiau galima daryti prielaidą, kad apie svarbius dalykus viešai nebuvo pranešta. V. Orbanas suformulavo, apie ką kalbama po liepos 2 d. tris valandas trukusio pokalbio su V. Zelenskiu: ar pirmiausia turėtų būti taikos derybos, o tik joms pavykus – paliaubos, ar pirmiausia paliaubos, o paskui derybos? Kaip įvairūs veikėjai vertina iki šiol žinomus taikos planus? (t. y. Ukrainos, Kinijos, Rusijos ir Ženevos “taikos konferencijoje” atsiradusį planą). Ir galiausiai, kaip galėtų atrodyti saugumo architektūra po karo?

Le Pen prisijungė prie Orbano “Patriotų už Europą”

Tai labai svarbūs klausimai, ir Orbanas teisus dėl vieno dalyko: kažkada kažkas turi pradėti apie juos kalbėti. Priešingu atveju iš to nieko neišeis.
Pirmadienio naujienos parodė, kaip smarkiai išaugo Orbano ir Vengrijos svoris pasaulyje. V. Orbanas vis dar buvo Pekine, kai Vengrija paskelbė apie dar vieną įspūdingą sėkmę ES politikoje: Prancūzijos Marine Le Pen “Nacionalinis susivienijimas” (Rassemblement National) prisijungia prie naujos V. Orbano inicijuotos partijos “Patriotai Europai” šeimos. Kai Orbanas birželio 30 d. paskelbė apie šią grupuotę (vėlgi visų Vakarų “Vengrijos ekspertų” nuostabai), jis buvo išjuoktas. Tiek daug pasipūtimo! Grupė labai greitai taps trečia pagal stiprumą frakcija Europos Parlamente, sakė jis tuo metu ir sulaukė skeptiškų šypsenų.

Na, o liepos 8 d. atėjo metas, kai RN įstojo į ES. Taigi visa ID parlamentinė grupė prisijungė prie “Fidesz” frakcijos, o tuo pat metu frakcija pasipildė nariais, kurie anksčiau nepriklausė ID: Tai buvo liberali Čekijos ANO ir Ispanijos VOX (anksčiau priklausiusi ECR). Orbano pranašystė vėl išsipildė.

Dėmesio: Prieš kelias dienas jis taip pat pareiškė, kad turi planą vėliau paversti PfE “antrąja stipriausia” frakcija Europos Parlamente. Tai bus įmanoma tik su naujais nariais iš ECR ir galbūt EPP. Iki tol pakanka žinoti, kad PfE bendradarbiaus su ECR, bent jau tais klausimais, kurie nesusiję su Rusijos politika.

Tačiau lemiamas veiksnys yra abiejų grupių svoris ne Parlamente, o Valstybių ir vyriausybių vadovų taryboje. Orbanas ir Meloni yra vyriausybėje, ANO ir FPÖ gali laimėti artėjančius rinkimus savo šalyse, o Geerto Wilderso Nyderlandų PfE narė PVV taip pat yra valdančioji partija. “Izoliuotas” Orbanas tampa galingos opozicijos Europoje dirigentu.


Šis tekstas pasirodė 2024 m. liepos 08 d. pavadinimu „Orbáns Weltdiplomatie: Hat er doch den Segen der Nato?” svetainėje tichyseinblick.de.

Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. liepos 09 d. svetainėje tichyseinblick.de.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Viršelio paveikslėlis: OpenClipart-Vectors, pixabay

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.