Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. sausio 10 d. svetainėje tkp.at.
Wolfgang Effenberger. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Kalba mitinge “Neutralumas kuria taiką” 2024 m. sausio 6 d. 14.00 val. prie Vienos aikštės (Platz der Menschenrechte).
Mielai priėmiau kvietimą šiandien kalbėti mitinge “Neutralumas kuria taiką”. 2022 m. rugsėjo 21 d., Pasaulinę taikos dieną, jau kartą čia stovėjau kartu su keliais austrų karininkais, tarp jų ir mano draugu pulkininku Hermannu Mittereriu, vadovaudamasis šūkiu “Kariai už neutralumą”.
(…)
Mano tuometinės kalbos pavadinimas buvo: “Abejonės dėl oficialių karo priežasčių nuo 1945 m. iki šių dienų”.
Nuo Kubos raketų krizės laikų sąmoningai stebėjau, kaip karo propaganda piešia vienpusišką vaizdą. Žiniasklaidoje dažnai įspūdingai inscenizuojama karo priežastis. Visa tai galėjau stebėti neteisėtuose JAV karuose: Vietname, Jugoslavijoje, Afganistane, Irake, Libijoje ir Sirijoje. Pirmoji karo auka visada yra tiesa. Melas jau naudojamas parengiamuosiuose scenarijuose.
Propaganda nenori įtikinti žmonių argumentais, bet naudoja visas įmanomas gudrybes, kad juos emociškai sujaudintų ir įbaugintų, taip neleisdama jiems mąstyti savarankiškai ir suteikdama jiems jausmą, kad jie yra teisūs, vadovaudamiesi ta nuomone, kurią nesąmoningai perėmė iš vadinamųjų ekspertų. Melas maitinasi baime, o tiesa – daugelio drąsa.
Kanados ekonomistas Michaelas Chossudovsky’is primena, kiek žmonių žuvo dėl nenutrūkstamų karų, perversmų ir kitų Jungtinių Valstijų subversyvių operacijų, vykusių nuo 1945 m. iki šių dienų, – šis skaičius siekia 20-30 milijonų. Tai maždaug dvigubai daugiau mirčių nei per Pirmąjį pasaulinį karą.
1945 m. birželio 26 d. Jungtinių Tautų steigimo sutarties preambulėje išdėstyti universalūs tikslai, kurių siekti įsipareigojo visos valstybės narės.
“Mes, Jungtinių Tautų tautos, pasiryžusios išgelbėti būsimas kartas nuo karo rykštės, kuri du kartus per mūsų gyvenimą atnešė žmonijai neapsakomas kančias, sukurti sąlygas, kuriomis būtų laikomasi teisingumo ir pagarbos įsipareigojimams, kylantiems iš sutarčių ir kitų tarptautinės teisės šaltinių.”
Tai neapima Vašingtono primestos neaiškiomis taisyklėmis grindžiamos tvarkos!
NATO buvo įkurta 1945 m. balandžio mėn. Aljanso sutartyje reikalaujama suvokti, kad ekonominis atkūrimas ir ekonominis stabilumas yra svarbūs saugumo elementai – Maršalo planas turi būti vertinamas šiame kontekste!
Po devynių mėnesių, 1949 m. gruodžio 19 d., buvo priimtas JAV karo planas DROPSHOT. Šio karo plano, skirto tuometinei Sovietų Sąjungai sunaikinti, preambulėje teigiama pagrindinė prielaida:
“1957 m. sausio 1 d. arba apie 1957 m. sausio 1 d. karas Jungtinėms Valstijoms buvo primestas dėl SSRS ir (arba) jos satelitų agresijos akto”.
Vokietijos remilitarizacija turėjo būti baigta 1957 m. Tuomet šį puolimo planą teko atidėti, nes Sovietų Sąjungai pavyko į orbitą iškelti palydovą SPUTNIK. Tačiau noras sunaikinti Rusiją ir toliau nesiliovė.
Šaltojo karo metais dirbdamas NATO karininku, turėjau galimybę susipažinti su planuojamu branduolinio mūšio lauku Europoje. Būdamas jaunas karys, norėjau išsaugoti ir apsaugoti. Tačiau Europa būtų buvusi iš esmės sunaikinta ir jokios problemos nebūtų buvusios išspręstos.
Atsižvelgiant į šiandieninę sunaikinimo potencialą, taika yra mano svarbiausias prioritetas. Ji yra būtina sąlyga oriam gyvenimui, o vokiečių filosofas Karlas Jaspersas 1958 m. patvirtino, kad laisvė ir teisingumas yra pagrindinės taikos sąlygos. Karo metu nėra nei laisvės, nei tiesos, nei demokratijos, o tik neįsivaizduojamos kančios abiejose pusėse!
Kokią vertę karo metu turi neatimamos žmogaus teisės?
Pagalvokite apie Antrojo pasaulinio karo metu sugriautus miestus, apie napalmo bombas Vietname, apie matomą naikinimą ir begalines kančias kare su terorizmu, apie vaizdus iš Artimųjų Rytų.
Būdamas inžinieriumi karininku, turėjau bemiegių naktų, o kai griuvo Berlyno siena, o vėliau buvo panaikinta Varšuvos sutartis, pajutau didžiulį palengvėjimą, kad ši gyvybei pavojinga karo grėsmė Vidurio Europai baigėsi. Tikėjausi, kad į Europą pagaliau sugrįžtų tikra taika!
Tačiau mūsų viltys buvo sužlugdytos. Rusija buvo apiplėšta, o NATO, priešingai Vakarų pažadams, nuolat buvo plečiama į rytus iki pat perversmo Ukrainoje.
Po to, kai 1999 m. JAV nepavyko gauti JT mandato karui prieš Jugoslaviją, nuo to laiko jos pačios išduoda sau mandatus savo karams. Jungtinės Tautos tapo atgyvena – čia viešpatauja džiunglių įstatymas ir taisyklėmis grindžiama netvarka.
Praėjus dviem dienoms po rugsėjo 11 d. teroristinio išpuolio, Vakarų vertybinė bendruomenė atsidūrė kolektyvinės gynybos būsenoje, vadinamajame “kare su terorizmu”. Jau 2001 m. rugsėjo pabaigoje Pentagonas nusprendė sunaikinti Iraką, Siriją, Libaną, Libiją, Somalį, Sudaną ir Iraną – NATO ir ES teikė paramą prisidengdamos “žmogaus teisių apsauga”.
Dabar Vašingtonas ketina priversti Europą įsitraukti į konfliktą su Rusija.
Dar valdant B. Obamai Vokietijos Federacinė Respublika pradėjo dislokuoti bundesvero kovinius dalinius tiesiai prie Rusijos sienos ir remia JAV bepiločių lėktuvų karą, kurio metu nužudoma daugybė nekaltų žmonių. Vokietijos teritorijoje ne tik toleruojami JAV branduoliniai ginklai – netgi reikalaujama aktyviai dalyvauti planuojant branduolinį karą (vok. “nukleare Teilhabe”). Tai didina karo pavojų ir paverčia Vokietiją puolimo taikiniu, o Vidurio Europą – pagrindine kovos zona.
Savo pirmojoje užsienio politikos kalboje 2021 m. vasario 5 d. J. Bidenas paskelbė “America is back” (Amerika sugrįžo) ir nustatė konfrontacijos su Rusija ir Kinija kursą. Jis nedelsdamas liepė dislokuoti B1 bombonešių eskadrilę Norvegijoje.
J. Bidenas tarnauja kariniam-pramoniniam kompleksui ir CŽV ir remia agresyvią politiką prieš Rusiją ir Kiniją. Kadangi ginkluotės ir karų tepalas yra pinigai, J. Bidenas į svarbiausius postus paskyrė JAV investicinių bendrovių “BlackRock” ir “Vanguard” atstovus.
Pagrindinis tikslas – padidinti grupės Londono Sičio ir Volstrito magnatų turtą. Praėjus dviem savaitėms nuo Rusijos puolimo pradžios, italų geopolitikas Manlio Dinucci rašė: “Dabar už tai mokame mes – Europos tautos – ir mokėsime vis daugiau, jei ir toliau būsime paaukotos pėstininkų figūros JAV ir NATO strategijoje”.
Pasak Pepe Escobaro, “Vakarų (12 proc.) kova su likusiu pasauliu (88 proc.) artėja prie kulminacijos Ukrainoje”.
2021 m. spalio 21 d. laikraščio “Süddeutsche Zeitung” antraštė: “NATO ruošiasi konfliktui su Maskva”. Po dviejų savaičių Vysbadeno apylinkėse buvo reaktyvuota 56-oji JAV artilerijos vadavietė – didelis dalinys, turintis branduolinį užtaisą galinčių nešti hipergarsinių ilgojo nuotolio “Dark Eagle” tipo raketų.
Nuo 2021 m. gruodžio 15 d. Rusijos Federacija siuntė laiškus JAV ir NATO, prašydama saugumo garantijų. Vėliau vykusios derybos užsitęsė ir liko be rezultatų. Tuo tarpu Ukrainoje toliau vyko masinis ginklavimasis. 2022 m. sausio 19 d. – likus mėnesiui iki Rusijos puolimo – JAV Kongrese buvo pateiktas “Ukrainos demokratijos gynybos žemės nuomos aktas” (angl. Ukrainian Democracy Defense Land-Lease Act), kuris vėliau buvo priimtas tik 10 balsų “prieš”.
Trečiajame pasauliniame kare mūšio lauku taps Europa. Neleiskime, kad taip nutiktų!
Labiau nei bet kada mums reikia taikos politikos, kuri veiktų be ginkluotos jėgos, be beprotiškos karinės ginkluotės, be sankcijų. Žemės rutulys daugiau nebeturi būti neatsakingos finansinės oligarchijos, kuri ruošia dirvą negailestingam išnaudojimui, žaislas.
Šiandien ginti žmonių teises ir laisvę gali reikšti tik išėjimą į gatves už taiką ir laisvę!
Išmeskime į istorijos šiukšlyną karą skatinantį pasakojimą “čia gėris, ten blogis”. Uždrauskime karą, melo brolį, ir siekime tiesos, taikos sesers.
Ir svarbiausia: atsisakykime būti priešais.
Wolfgangas Effenbergeris gimė 1946 m. Lohnėje, Oldenburgo pietuose, praėjus dviem mėnesiams po to, kai jo tėvai buvo ištremti iš Silezijos Glatco apskrities. Būdamas 18 metų, jis įstojo į Vokietijos kariuomenę kaip eilinis kareivis. Po karininkų kursų ten studijavo civilinę inžineriją, o vėliau, būdamas jaunas inžinierius karininkas, susipažino su JAV parengtu “branduolinio mūšio lauku” Europoje. Oficialūs kontaktai su 7-ąja JAV inžinerijos brigada Kornvestheime, kur karininkams vis dar grėsė išsiuntimas į Vietnamo karą, pažadino jo susidomėjimą geopolitiniais kontekstais. Todėl jis pradėjo vakarais studijuoti politikos mokslus Miuncheno politikos mokykloje. Po 12 tarnybos metų jis paliko kariuomenę ir Miuncheno technikos universitete studijavo matematiką ir statybos inžineriją, kad galėtų tapti profesinių mokyklų mokytoju. Po antrojo valstybinio egzamino iki 2000 m. dėstė statybos technologijų technikume. Be to, Volfgangas Effenbergeris buvo pašauktas į reguliarias karines pratybas kaip mobilizacinis rezervistas, paskutinį kartą 1989 m. rugsėjį kaip divizijos inžinierius-vadovas treniravosi didelio masto pratybose “Atviras žvilgsnis”.
Nuo 2001 m. Wolfgangas Effenbergeris dirba kaip autorius ir laisvai samdomas žurnalistas.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. sausio 10 d. pavadinimu “Krieg war nie eine Lösung – Die Sicht eines ehemaligen NATO-Offiziers” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
1 thought on “Karas niekada nebuvo sprendimas – buvusio NATO karininko nuomonė”